| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Vilkaviškio vyskupijoje Lazdijų dekanate Kryžių koplyčia diecezinė šventovė
KRYŽIAI. Birželio 28 dieną Metelių parapijoje, pietiniame Dusios ežero krante esančioje Kryžių koplyčioje švenčiant šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus atlaidus, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila šią koplyčią paskelbė diecezine šventove. Iškilmėse su gausiu būriu tikinčiųjų dalyvavo apie 300 jaunųjų maldininkų iš visų Vilkaviškio vyskupijos dekanatų. Jie pėsčiomis trimis grupėmis atkeliavo iš Marijampolės, Alytaus ir Lazdijų. Šv. Mišias kartu su Vilkaviškio vyskupu Rimantu Norvilu koncelebravo Aleksoto, Alytaus, Lazdijų, Marijampolės ir Vilkaviškio dekanai bei kiti svečiai kunigai. Pamoksle ganytojas kalbėjo apie šventovių paskirtį, apžvelgė prabėgusius metus, skirtus tautų apaštalo Pauliaus gimimo 2000 metų jubiliejui. Po pamokslo buvo perskaitytas Vilkaviškio vyskupo dekretas, kuriuo Kryžių koplyčia paskelbta diecezine šventove. Vilkaviškio vyskupijos katedros kapitula šia proga naujajai šventovei padovanojo liturginius indus: šv. Mišių taurę, komuninę ir ampules vynui bei vandeniui. Lazdijų dekanui kan. Vytautui Prajarai pavesta iki Rožinio Švč. Mergelės Marijos minėjimo parengti Kryžių šventovės statutą ir pateikti jį tvirtinimui, kad ši maldos vieta ir toliau tarnautų didesnei Dievo garbei bei tikinčiųjų dvasinei gerovei. Kryžių šventovės istorija Kryžių šventovės istorija siekia XVIII amžiaus pradžią. 1702 metais prie Dusios ežero buvo apsistojusi etmono Mykolo Servaco Višnioveckio vadovaujama Lietuvos kariuomenė, pasiryžusi užkirsti kelią į Gardiną žygiuojančiai švedų kariuomenei. Belaukiantys priešo lietuviai pastatė tris kryžius toje vietoje, kur kariuomenės kapelionas aukojo šv. Mišias. Ant vieno iš jų buvo pakabinta kopija Barūnų Dievo Motinos paveikslo, kurios globa labai pasitikėjo kariuomenės vadas. Po mūšio vietovė atiteko švedams, o Dievo Motinos paveikslą paslėpė vietiniai gyventojai. Prabėgus keliems metams toje vietoje staiga regėjimą atgavo to mūšio veteranas. Pasklidus žiniai apie stebuklą, žmonės pradėjo čia rinktis ir melstis. Metelių klebonas kun. Ignas Žibanavičius šioje vietoje pastatė koplyčią, kurioje 1816 m. gegužės 25 dieną Seinų vyskupijos oficiolas Augustinas Polikarpas Marciejevskis aukojo pirmąsias šv. Mišias. Popiežius suteikė atlaidus trims Sekminių dienoms, šv. apaštalų Petro ir Pauliaus šventei, o vyskupas Marciejevskis Švč. Mergelės Marijos Rožančinės dienai. Koplyčią beveik po šimtmečio perstatė Metelių klebonas kan. Vincas Jurgilas. Ji dedikuota Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės garbei. Nors netoliese nuolat gyveno tik sargas, atlaidų dienomis per Sekmines ir Petrines čionai suvažiuodavo tūkstančiai maldininkų. Koplyčia išsilaikė per abu pasaulinius karus, nors ir nukentėjo. 1963 metais sovietinės valdžios nurodymu koplyčia buvo nugriauta, tačiau jos atstatymu dar sovietmečiu pradėjo rūpintis išeivijos lietuviai. JAV gyvenęs kun. Jonas Buikus drauge su Romoje dirbusiu prel. Ladu Tulaba įsteigė Kryžių šventovės atstatymo fondą. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1992 m. liepos 5 dieną buvo pašventintas naujai statomos mūrinės Kryžių koplyčios kertinis akmuo. 2000 m. birželio 11 dieną tuometinis Vilkaviškio vyskupas Juozas Žemaitis, MIC, šią koplyčią konsekravo Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės titulu. Liaudyje ji įgavo Dzūkų šventovės vardą. 2007 m. rugsėjo 12 dieną Apaštališkoji Penitenciarija, naudodamasi Šventojo Tėvo Benedikto XVI suteiktomis galiomis, suteikė visuotinius atlaidus maldininkams, Kryžių koplyčioje dalyvaujantiems pamaldose Sekminių sekmadienį, šv. apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmėje ir Rožinio Švč. Mergelės Marijos titulinės šventės dieną. MAP
© 2009 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |