|
Palikimo našta
Po nepriklausomybės atgavimo prabėgo beveik 20 metų, bet neužgydytos okupacijų pasekmės skaudina visuomenę. Tauta suskaldyta, sukiršinta, moraliai degradavusi, prarastas dorovingumas, veši ydos, kurias okupantai per prievartą padovanojo. Lietuvių kalba nuvertinta, užteršta svetimybėmis ir vis dar kėsinamasi į kalbos savitumą, stengiamasi pakenkti jos grožiui. Visų blogybių, įsigalėjusių tautoje, pagrindas nuožmi okupacija ir šimtmečius Rusijos naudojama vergų valdymo ir tautų naikinimo priemonė alkoholis, kuris žudo lietuvišką dvasią net nepriklausomoje Lietuvoje. Gudriai užmaskuota nusikaltėliška, pražūtinga politika! Iš žmonių buvo totaliai atimtas materialinis ir dvasinis gyvenimas, viskas buvo tabu! O alkoholis, tarytum žmogaus egzistencijos pagrindas, buvo visur jis pavadavo viską, kuo žmogus gyvena. Žmonės pragerdavo varganą uždarbį, šeimos silpo ir sirgo, vaikai tapdavo alkoholikais fiziškai ir psichiškai nepilnaverčiais žmonėmis. Gyvenimo trukmė trumpėjo, tauta nyko. Atsisakęs savo lietuviškos kalbos ir tautos, buvo pagerbtas ir apdovanotas materialinis skatinimas naikinti į skurdą įklampintą tautą. Rusija taip sunaikino daug nedidelių tautų, tačiau tokį likimą ruošė net gausiai ukrainiečių ir kitoms tautoms, o pasaulio naiviesiems ar gobšiesiems aiškino ir to užteko, kad tai pagal Darviną natūralus tautos susinaikinimas Rusija čia niekuo dėta.
Taip buvo, bet visuomenė ir po nepriklausomybės netoli nužengė blaivėjimo keliu, jei šiandien prašo Seimą priimti įstatymą, leidžiantį sudaryti girtavimui palankias sąlygas prekiauti alkoholiu naktimis.
Lietuvos visuomenė per besaikį alkoholio vartojimą pateko į neregėtą fizinį ir moralinį nuosmukį, keliantį didelį pavojų tautos išlikimui. Girtuokliai nieko nesukuria, o bėdos ir žalos valstybei ir tautai padaro daug. Jei dar ilgiau nebus valstybiniu lygiu rūpinamasi vaikų ugdymu ir jų apsaugojimu nuo alkoholio, ši lietuvių karta nieko nepaliks tautos ateičiai. Visos žmonių kartos gyvena praeitų kartų darbo vaisiais ir kuria tobulesnę ateitį. Tautai gelbėti (gal skamba labai garsiai) nereikia skelbti antialkoholinio karo, reikia įvesti valstybėje tvarką ir ją palaikyti, tobulinti. Tvarkingoje valstybėje pilietis turės ne vienadienį tikslą, lengviau suras tinkamą veiklos sferą ir vertins savo sveikatą labiau nei girtuokliavimą. Tvarkinga valstybė visuomet sugeba padėti savo piliečiui, ištiktam nelaimės. Tik saugus, pasitikintis savimi žmogus gali būti laimingas. Būtina sudaryti palankias sąlygas viešam ar anoniminiam gydymui, žmonėms, turintiems alkoholinę priklausomybę.
Negalima užmiršti, kad Lietuvoje alkoholinių gėrimų gamyboje ir prekyboje yra daug netvarkos. Būtina persekioti nelegalaus alkoholio gamintojus ir griežtai juos bausti, nes silpnavaliams ir turintiems alkoholinę priklausomybę jie sudaro labai palankias sąlygas įsigyti alkoholio be laiko ir vietos apribojimo. Dar viena blogybė, daranti didelę žalą valstybei, Lietuvos alkoholinių gėrimų pramonei ir visiems piliečiams alkoholio kontrabanda. Valstybinės sienos kontrolė susilpninta, todėl į Lietuvą įvežama daug nelegalaus alkoholio. Pareigūnai turi glaudžiau bendrauti su visuomene, gal net už informaciją atlyginti adekvačiai kontrabandos kiekiui.
Įvedus tvarką Lietuvoje sumažėtų nusikaltimų ir palengvėtų visų piliečių gyvenimas, bet būtina mokyti vaikus tvarkingo gyvenimo nuo gimimo. Bandantys gyventi kitų sąskaita jų bus vis mažiau turės pasirinkimą: gyventi dorai ar būti atmestiems visuomenės. Visuomenė greitai įsisąmonins, kad ji pati gali kurti geresnį gyvenimą, o valdžia privalo ją saugoti nuo nusikaltėlių. Tuomet sumažės emigrantų skaičius, nes netvarka Lietuvoje yra antroji priežastis po skurdo, genanti lietuvius iš Tėvynės.
Tvarkos įvedimas ir vaikų ugdymas glaudžiai susiję: be tvarkos sunku pasiekti gerų rezultatų ugdant vaikus, o be kultūringos visuomenės nebus tvarkos valstybėje. Kol Lietuvoje vaikų ugdymas per laisvalaikio užimtumą ir apsaugojimą nuo alkoholio, narkotikų, tabako vartojimo netaps valstybės prioritetu, padėtis nepagerės. Būtų naivu norėti, kad visiškai niekas nevartotų alkoholinių gėrimų, bet, jei dauguma vartojančiųjų gers saikingai, tai dalis visuomenės, visiškai nevartojanti alkoholio, gėrėsis gyvenimu. Tik gera tvarka valstybėje, vaikų ugdymas ir apsaugojimas jų nuo alkoholio sudarys ekonominio ir intelektualinio vystymosi galimybę ir skatins dvasinį tobulėjimą.
Nors sunkmetis padvigubino ar net patrigubino okupacijų palikimo naštą, Vyriausybė jau ėmėsi daryti tvarką. Bet Vyriausybė turi rasti jėgų ir lėšų vaikų problemoms spręsti. Atidėlioti nebegalima vaikų klausimo sprendimas 20-čia metų vėluoja, todėl būtina įtraukti į šią veiklą kuo daugiau savanorių.
Antanas Petrikonis
© 2009 XXI amžius
|