|
Kodėl mažai rinkėjų rinko ES parlamentą
Pastaruoju metu žiniasklaidoje ir kitur pasigirsta įvairiausių nuomonių apie šiemet birželio 7 dieną vykusius rinkimus į Europos Sąjungos (ES) parlamentą. Europą nustebino faktas, jog lietuvių tauta, kuri taip veržėsi į Europos Sąjungą, parodė tokį menką aktyvumą renkant Lietuvos delegatus į jos parlamentą. Užsienio valstybių piliečiams gal ir sunku suprasti tokį paradoksą, bet Lietuvos piliečių menkas dalyvavimas rinkimuose, mano nuomone, akivaizdžiai parodo, kad mūsų visuomenė 20-aisiais atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metais yra labai susiskaldžiusi, joje labai menkas visuomeninio solidarumo ir pilietiškumo jausmas. Bendruomenių daigai, kurie dygsta įvairiuose vietose, dar menkai tepalietė mūsų piliečius. Įdomu panagrinėti, kas ir kodėl nedalyvavo rinkimuose į ES parlamentą.
Viena dalis mūsų piliečių, teisingiau pasakius, buvusių sovietinių kolaborantų ir jiems prijaučiančių, dar jaučia didžiulę nostalgiją aniems laikams ir jiems būtų žymiai maloniau rinkti delegatus ne į parlamentą Briuselyje, o į Maskvą. Jie šiuose rinkimuose ir nedalyvavo.
Nemaža dalis piliečių aiškiai stokoja dvasingumo ir yra pasinėrusi į grynai egoistinę materialistinę gyvenimo sampratą: mano, kokia bus jam nauda iš to, jei išrinks tuos delegatus, ką jie konkrečiai jam gali duoti? Šie žmonės turi stiprų pavydo jausmą balsuodamas užtikrinsiu delegatams pasiturintį ir lengvą gyvenimą, kai pats turiu sunkiai dirbti už menką 200 eurų atlyginimą. Tuo tarpu išrinktasis, nieko neveikdamas, gaus 10 ar daugiau kartų didesnį atlyginimą. Čia labai rimta priežastis nedalyvauti rinkimuose. Ir nedalyvauja.
Dar viena dalis Lietuvos piliečių yra labai pasipiktinusi partijomis ir tuo, kad tik per partijas galima rinkti delegatus į ES parlamentą. Per TV ir nacionalinį radiją vykusius kandidatų debatus daugelis pamatė, kad šie visai nesupranta, ką konkrečiai jie turės veikti ES parlamente, ir žadėjo rinkėjams visokių gėrybių, kokių iš tikrųjų negalės duoti. Piliečiai yra labai pasipiktinę tuo, kad partijos į ES parlamentą siunčia Lietuvoje visiškai susikompromitavusius savo vadukus, tokius kaip R. Paksas, V. Uspaskich ir kitus. Jie norėtų kandidatais į ES parlamentą matyti ne partijų statytinius, o Lietuvai pasižymėjusius, išsilavinusius tautos atstovus, kurių geriausieji, gavę rinkėjų pritarimą, ir būtų siunčiami atstovauti mūsų valstybei Europoje. Tokius žmones galėtų ir turėtų siūlyti ne tik partijos, bet ir visuomeninės organizacijos. Kažin ar tokia galimybė jiems bus sudaryta iki kitų rinkimų?
Yra dar keletas ir kitokio pobūdžio priežasčių, kodėl nemažai žmonių nedalyvauja rinkimuose. Kažin ar į tai atkreipia dėmesį Rinkimų komisija. Todėl pagrįstai kyla klausimas, kodėl rinkėjai, kaip kokie sarginiai šunys, yra pririšti prie vienos rinkiminės apylinkės. Kodėl aš, būdamas Lietuvos pilietis ir turėdamas atitinkamą dokumentą, negaliu balsuoti Lietuvos teritorijoje ten, kur noriu, kad ir užsienyje, Lietuvos konsulate ar kitoje tam skirtoje vietoje. Ar Rinkiminė komisija nežino, kad kiekvienas Lietuvos pilietis turi asmens kodą, o kompiuterinės informacijos laikais visuomet ir iš visur galima patikrinti, ar toks pilietis balsavo, ar dar ne. Tai nėra sudėtingas balsavimas. Kodėl tiek laiko apie tai nepagalvojama ir sunaudojamos tonos popieriaus rinkėjų pažymėjimams, kurių net nesugebama visiems įteikti.
Kyla dar vienas klausimas. Kodėl savivaldybės nepasirūpina į artimiausias balsavimo apylinkes atvežti rinkėjus iš atokesnių vietovių, iš kur nevažinėja joks visuomeninis transportas. Rinkėjais nepasirūpinama, o reikalaujama, kad šie aktyviai balsuotų.
Manau, kad tai tik dalis priežasčių, kodėl toks menkas rinkėjų aktyvumas. Bet ar tai rūpi partijoms, parlamentarams, o visų pirma Rinkimų komisijai? Ir apskritai, ar kam iš valdžios išvis skauda galvą, kad 80 procentų rinkėjų nedalyvauja rinkimuose?..
Eugenijus Stancikas
© 2009 XXI amžius
|