Pirmasis puslapis
Credo
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Visuomenė
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Prezidentas pasidavė homoseksualams, arba Kaip „išprievartaujamas“ valstybės vadovas

Gėjų priešininkai prašė Prezidentą pasirašyti vaikus nuo žalingos informacijos saugantį įstatymą

Gėjus dainininkas R. Kirilkinas (dešinėje) „pikete“ jautėsi laisvai ir nevaržomai

Tarp homoseksualų šmėžavo Seimo nare jau tapusi A. M. Povilionienė

Dalis akcijos dalyvių ragino Prezidentą pritarti vaikus nuo homoseksualų įtakos saugančiam įstatymui

Jaunimas pritaria įstatymui

Praėjusį penktadienį Vilniuje, priešais Prezidentūrą, buvo galima stebėti neįprastą vaizdą: būrys paauglių, kovojančių už tariamas homoseksualų teises, nešini plakatais (parašytais net ir su klaidomis) bei garsiakalbiais, reikalavo prezidento V. Adamkaus „vadovautis sveiku protu“ ir vetuoti įstatymą, kurį priėmė Seimas siekdamas apsaugoti nepilnamečių psichiką ir moralę. Vadinamieji piketuotojai rankose laikė plakatus su užrašais „Valdžia neatims iš mūsų „Simpsonų“, „Apsaugokite vaikus nuo Seimo sprendimų“, „Draudžiama drausti“, „Gražuli, šalin rankas nuo vaikų“ ir vaivorykštės spalvų vėliavą. Be abejo, gėjų vėliava, laikoma greta lietuvių tautinės trispalvės, buvo tikras jos įžeidimas. Piketuotojai peržengė visus įstatymus (pavyzdžiui, “pikete” dalyvavo daugiau nei dešimt asmenų), o kai jiems į pagalbą atėjo dainininkas Ruslanas Kirilkinas (kuris neslepia esąs gėjus), iš pradžių laikęsis „užkulisiuose“,  netrukus, padrąsinęs homoseksualus ir jų gerbėjus, sukėlė triukšmą, sudainuodamas keletą dainelių. Dvi jaunos lesbietės su plakatu rankose „gynė“ vaikų teises „į informaciją“ – esą „konservatoriškas“ A. Kubiliaus Seimas užgniaužia visas vaikų teises. Dar baisesnis jiems atrodo P. Gražulis, norėjęs įvesti visišką „cenzūrą“ homoseksualų propagandai. „Piketo“ metu po S. Daukanto aikštę vaikštinėjo turistų grupės, pro ją prasuko geltonas atviras autobusas su būreliu užsieniečių – įspūdžių iš Lietuvos jie parsiveš nemažai.

Į protesto akciją susirinko ne tik minėto įstatymo priešininkai, bet ir prieš homoseksualizmo propagandą pasisakantys piliečiai (liberalios ir rausvos žiniasklaidos pavadinti „skustagalviais“, nors tokių ten tikrai nesimatė) – jie buvo savotiškai apsupę išsišokėlių grupuotę.

Moteris, buvusi pedagogė, stebėjosi, kaip laisvai priešais prezidentūrą demonstruoja homoseksualizmą propaguojantys asmenys, kurie, kaip ji žino iš patirties, nori „apkrėsti“ jiems įprastomis ligomis ir kitus aplinkinius, mat tų „sugedusiųjų“ jiems norisi matyti kuo daugiau. Kita moteris stebėjosi, ką čia išdarinėja garsioji „politikė“ A. M. Povilionienė, jau prieš dešimt metų leidusi studentams ir studentėms gyventi kartu bendrabučio kambariuose. Štai kokius politikus apkvailintiems rinkėjams pasiūlo partijų grietinėlė. Ir labai jau papiktinančiai atrodė „vaivorykštės“ vėliava (homoseksualų) šalia lietuvių tautinės vėliavos.

Kodėl taip sukruto homoseksualai – gėjai ir lesbietės? Prieš porą savaičių Seimas priėmė įstatymą, saugantį nepilnamečių dorovę bei psichiką ir apribojantį teigiamos informacijos apie homoseksualumą skelbimą. Homoseksualizmo propaguotojai jį pavadino „cenzūros“ įstatymu, nes jis esą „dėl savo neaiškumo, sudarytų sąlygas uždrausti nuo 6 val. iki 23 val. net lietuvių liaudies pasakas (kaip keliančias siaubą), riedučių sportą (kaip sąmoningą turto naikinimą), viešą mėsainių valgymą (kaip blogos mitybos skatinimą) ir net Kristijono Donelaičio „Metus“ (kaip kūrinį, kupiną nešvankių posakių)“. Štai tokiais savo samprotavimais homoseksualai gąsdino prezidentą V. Adamkų. Ypač savo nepasitenkinimą liejo Lietuvos gėjų lygos vadovu apsiskelbęs Vladimir Simonko, teigiantis, kad toks įstatymas padidintų žmonių „neišmanymą“ apie lesbiečių, gėjų ir biseksualų „problemas“. (Pastebėtina, kad tarp homoseksualizmą ir kitus lytinius nukrypimus propaguojančių asmenų pavardės dažniausiai būna nelietuviškos.) Anot piketo organizatorių, vaizduojančių save kompetentingais teisininkais, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas „kelia grėsmę“ saviraiškos, nuomonės, spaudos laisvėms, yra šališkas, parašytas dviprasmiška kalba, netoleruotina teisės aktuose.

Keista, kad homoseksualumo propagavimo vaikams laisvę demonstravę jaunuoliai tai darė netrikdomi, triukšmingai leisdami homoseksualizmą propaguojančio R. Kirilkino atliekamas dainas. Keista todėl, kad prieš dieną dėl pašalpų motinoms sumažinimo protestavę tėvai negavo leidimo iš Vilniaus konservatoriškai socialdemokratinės koalicijos valdomos savivaldybės, esą tai trukdys gatvės transportui ir, svarbiausia, valdžia taip rūpinasi tėvų ir vaikų gerove.

Dar daugiau. Lietuviškieji „netradicionalistai“ protesto akcijas prieš įstatymo priėmimą ir pasirašymą suorganizavo ir užsienyje: trečiadienį panašus piketas vyko Briuselyje, greta Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje, pirmadienį – Varšuvoje. Čia ir kitose tarptautinėse organizacijose Seimas buvo ragintas nepriimti įstatymo, o paskui prezidento prašyta jį vetuoti. Europos Parlamento gėjų ir lesbiečių teisių intergrupės vadovas Michaelas Cashmanas bei keturi jo pavaduotojai pasirašė laišką, kuriame išreiškė pasipiktinimą „homofobišku ir žalingu“ įstatymu. Anot M. Cashmano, šis Lietuvos Seimo priimtas įstatymas esąs „spjūvis į Europos vertybių veidą“ ir „akivaizdus ES pamatinių teisių bei principų ribojimas“. Į Lietuvos prezidentą nepasirašyti įstatymo raginančiųjų gretas buvo įtrauktos ir įtakingos nevyriausybinės žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ bei „Human Rights Watch“. Pastaroji viešai išplatintame laiške įstatymą pavadino „homofobišku“ ir prilygstančiu cenzūrai. Taigi veiksmai buvo abipusiai suderinti, kad tik Lietuva būtų apkaltinta kaip negerbianti netradicinės seksualinės orientacijos asmenų, trukdanti vaikams diegti jų ideologiją ir atsilikusi šalis, neverta būti tarp garbingų Europos valstybių.

Tačiau buvo ir homoseksualams pasipriešinti išdrįsusių piliečių. Jie irgi laikė plakatus, kuriais ragino Prezidentą pritarti įstatymui. Kai kurie jų nepabijojo prisistatyti esą Lietuvių tautinės jaunimo sąjungos atstovai ar nacionaldarbininkų sąjungos nariai. Kiti sakėsi esą sporto draugijų nariai. Bet kur buvo krikščionimis demokratais pasiskelbę konservatoriai, kuriuos keikė naujieji vaikų teisių „gynėjai“? Kur dingo katalikai? Kodėl Sąjūdžio laikais į politinę karjerą iškopę aktyvistai slapstosi pakampiais? Kažkodėl nepaleidžia mintis, kad dauguma padorosios visuomenės yra suskaldyta, pasimetusi ir sutrikusi. Tas pasakytina ir apie katalikišką bendruomenę. Tarp palaikančių įstatymo pasirašymą nesimatė nei dvasininkų, nei vienuolių, nei žinomų katalikų veikėjų. Gal akcijos vadovai jų neinformavo? Gal ir taip. Bet akivaizdu, kad katalikai nusprendė pamiršti Šventajame Rašte paskelbtas didžiąsias nuodėmes ir bjauriąsias ydas. O gal ir „tolerantiškai“ priimti...

Prezidentas tą dieną ilgai svarstė, ką jam daryti su įstatymu – pasirašyti ar vetuoti. Galiausiai pamatęs „visuomenės“ (homoseksualų) nepasitenkinimą, išsigandęs jų protesto akcijos įstatymo nepasirašė. O gal Prezidento ir nereikėjo raginti atmesti įstatymą? Gal jis buvo apsisprendęs taip ir daryti, tik nedrąsu buvo prieš dorąją visuomenės dalį, todėl ir reikėjo suvaidinti homoseksualų „spaudimą“? (Policininkams nebuvo duotas joks nurodymas tildyti triukšmadarius.) Juk ne veltui iš prezidentūros vienas po kito liejosi pareiškimai apie „nevakarietišką“ Seimo sprendimą, apie ekstremistiškai nusiteikusius parlamentarus ir pan. Taip tą penktadienį Prezidentas buvo „išprievartautas“ – ilgai dvejojęs jis nepasirašė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo informacijos poveikio įstatymo ir grąžino Seimui jį iš naujo svarstyti. Savo poziciją jis suformulavo panašiai kaip ir minėti homoseksualų ideologai. Esą įstatyme kriterijai, pagal kuriuos viešoji informacija yra laikoma darančia neigiamą poveikį, yra suformuluoti „abstrakčiai ir neaiškiai“, be to, beveik visa viešoji informacija, jo nuomone, gali būti pripažinta darančia neigiamą poveikį nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi. Dar daugiau, šiuo įstatymu esą yra sukuriamos prielaidos pažeisti Konstitucijoje įtvirtintą įsitikinimų bei informacijos laisvę. 

Seimas priimtu įstatymu nustatė, kad viešąja informacija, kuria agituojama už homoseksualius, biseksualius ar poligaminius santykius, iškreipiami šeimos santykiai, daromas neigiamas poveikis nepilnamečių psichinei sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi. Neigiamą poveikį darančia laikoma viešoji informacija, susijusi su fizinio ar psichinio smurto vaizdavimu: kai detaliai rodomas žmonių ir (ar) gyvūnų žalojimas, kankinimas ar žudymas; kai rodomas sąmoningas turto gadinimas ar naikinimas. Prie tokios informacijos priskiriama erotinio pobūdžio bei sukelianti baimę ar siaubą informacija. Įstatyme nustatyta, kad neigiamo poveikio informacija bus laikoma informacija, skatinanti lošti, raginanti dalyvauti azartiniuose lošimuose, loterijose ir kituose žaidimuose, kuriuose sudaromas lengvo laimėjimo įspūdis. Prie neigiamą poveikį darančios priskirta informacija, kuria tyčiojamasi ar niekinama dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos (!), socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Neigiamą poveikį nepilnamečiams, įstatymo leidėjo nuomone, daro informacija, kuria palankiai vertinamas priklausomumas nuo narkotinių, toksinių, psichotropinių medžiagų, tabako ar alkoholio, informacija, skatinanti savęs žalojimą ar savižudybę, kuria teigiamai vertinama nusikalstama veika ar idealizuojami nusikaltėliai. Taip pat tokia informacija, kai demonstruojami paranormalūs reiškiniai, sudarant šių reiškinių tikrumo įspūdį, kai vartojami nešvankūs posakiai, žodžiai ar gestai, kai skatinami blogi mitybos, higienos ir fizinio pasyvumo įpročiai.

Deja, tokį įstatymą, kuris, beje, įsigaliotų tik nuo 2010 metų kovo 1-osios, Prezidentas nusprendė laikyti žalingu visuomenei. Tą jam „įrodė“ Vilniuje prieš savaitę protestavę homoseksualai. Ir įstatymą Prezidentas vetavo.

Linas ŠALNA

Livijos ŠIDLAUSKAITĖS nuotraukos

© 2009 „XXI amžius“