|
Apie valdymą dekretais
Prieš Lietuvos tūkstantmečio Dainų šventę savo sugalvotu dekretu (parengtu slapta, net nesvarsčius Seime, ir netikėtai paskelbtu Valstybės žiniose) premjeras sumažino atlyginimus biudžetininkams. Tačiau jau po dviejų dienų apie tai sužinojusios profsąjungos pakėlė triukšmą ir nusprendė bado akcija atkreipti valdžios dėmesį į blogėjančią padėtį. Žengti tokį drastišką žingsnį profsąjungoms nebuvo galima leisti, juolab kad artėjo Dainų šventė, Vilnių turėjo užplūsti gausus užsienio svečių būrys. Todėl jau kitą dieną po bado akcijos pradžios Vyriausybė (t. y. Kubilius) atšaukė savo dekretu priimtą sprendimą. Lyg ir pergalė. Laikina pergalė. Tačiau ką daryti tiems, kurie yra ne tokie gausūs ir kurių negina profsąjungos? Pavyzdžiui, viešbučiams, kurie krizės metu stipriai sumažino aptarnaujančio personalo skaičių, tačiau vis tiek neturi kuo sumokėti atlyginimų iš sumažėjusių užsakymų ir sumažintų paslaugos įmokų, daugiau nei keturis kartus padidinus PVM mokestį? O apie spaudai užkrautus mokesčius net kalbėti neverta ji pasmerkta mirčiai. Mat premjeras nemato skirtumo tarp komercinės ir nekomercinės, tarp bulvarinės ir kultūrinės, tarp purvasklaidos ir padorios spaudos, pagaliau tarp naftininkų, dujininkų bei kitų milijonierių (milijardierių) ir lietuviškos spaudos leidėjų, tad krauna mokesčius visiems vienodai, o PVM kompensuoja tik milijoninius pelnus gaunančiai komercinei spaudai, bet ne padoriai tautinei. Protestuoti leidėjai negali jų profsąjungos per silpnos, o sukurptos žurnalistų organizacijos priklauso nuo valdžios dotacijų jų vadams ar net, blogesniu atveju, nuo valdančių klanų, į kurių pinkles yra įsisukę, malonės. Tad padoresniems leidiniams, išlaikantiems savarankiškumą, sudarytos visos perspektyvos numirti kaip valstybei nereikalingiems, kaip atgyvenai.
Vis didėjantį šalies ūkio nuosmukį prognozuojantis premjeras prieš Lietuvos tūkstantmečio Dainų šventę pareiškė nenorintis gadinti švenčių baisiais skaičiais. Pasaulio lietuvių ekonomikos forume A. Kubilius kalbėjo: Visiškai akivaizdu praėjusių metų gruodžio mėnesį kalbėjome, kad ekonomika trauksis 5 proc., kovo mėnesį jau pradėjome kalbėti apie 10 proc. traukimąsi, dabar jau pradedame kalbėti apie 12 ar 15 proc., o kitąkart prasprūsta dar baisesni skaičiai geriau jau jų neminėti per šventes. Dar gegužę premjeras optimistiškai tvirtinęs, kad žmonių gyvenimas Lietuvoje jau netrukus gali būti geresnis, o ekonominės tendencijos yra neblogos ir Lietuvai pavyko suvaldyti dalį neigiamų krizės reiškinių, dabar jau piešia visai niūrias perspektyvas viskas tik blogės, ir mes (Vyriausybė) leisime savo sugalvotus dekretus, kaip jus padaryti laimingais. (Analogiškais dekretais valdyti bandęs prezidentas R. Paksas buvo išjuoktas ir greitai atstatydintas.) Iki švenčių gąsdinti žmonių nenorėjęs premjeras po Tūkstantmečio šventės ėmėsi iš peties. Jau kitą dieną po Dainų šventės Kubilius paskelbė, jog išsipildo ankstesni gandai, kad pensijos tikrai bus mažinamos. Pirmiausia bus mažinamos 5 procentais, bet vėliau reikia laukti ir didesnio gal 10 procentų pensijų mažinimo. Bet tai dar ne viskas premjeras prakalbo netgi apie pensijų mokėjimo atidėjimą vienam mėnesiui. Panašu, kad jau nebesvarbu, iš kur mažas pajamas gaunantys piliečiai susimokės pakilusius šilumos mokesčius dujų ir elektros kainos dėl akių sumažintos po pusės metų kalbų apie tai, o gyvenamojo būsto šildymui skirtos išlaidos kyla drastiškai, kartu didėjant ir PVM už šildymą. Apie naująją mokesčių ir pensijų tvarką kalba ne tik premjeras, pamiršęs savo pasiryžimą (bet tokiu tik ir likusį) sumažinti valstybės tarnautojų skaičių 4000 žmonių, bet ir naujoji finansų ministrė ji sakosi imsiantis labai nepopuliarių sprendimų. Imsis dėl to, kad išrinktoji Lietuvos valdžia nusprendė, jog visi šalies piliečiai gyvena labai gerai: ir gaunamos pensijos palyginti didelės (vidutinę 800 litų pensiją gauna apie 600 tūkst. žmonių), ir minimalūs 800 litų (ant popieriaus) atlyginimai pakankami. Tad bus įvedami dar ir kiti nauji mokesčiai nekilnojamojo turto, pradedant pirmuoju ir vieninteliu vieno kambario buteliu. Tiesa, naujoji finansų ministrė, užsimojusi dirbti karinio komunizmo metodais, be kurių neapsieina premjeras, dar nenusprendė, kaip apmokestinti nekilnojamąjį turtą ar pagal plotą, ar pagal vertę. Bet, reikia manyti, su naująja prezidente, su kuria žmonės, ypač balsavusieji už ją, sieja dideles viltis, sprendimas bus priimtas greitai mokesčių didinimo kryptimi.
Ką daryti pensininkams premjerui atskleidus iki Dainų šventės slėptas blogąsias naujienas, tiems pensininkams, kuriems pensijos jau seniai sumažėjo padidinus PVM, vietoj lengvatinio PVM 5 proc. tarifo įvedus 19, (netrukus ir 21) proc. tarifą, o dabar dar bus mažinamos? Ką daryti mamoms, kurioms išmokos bus mažinamos 10, o vėliau ir daugiau procentų? Nerimsta jau ir signatarai, kurie, padidinus seimūnų atlyginimus, irgi gaudavę nemažą 5 tūkst. litų rentą ir prie jos pripratę. Argi ne rojus? Jokiu būdu negalima prieštarauti dėl tūkstantinių rentų įvedimo tiems signatarams, kurie savo gyvenimu, nepalaužiama kova ir įkalinimų kančiomis įrodė savo pasiryžimą nepriklausomybei (tiesa, dauguma tų pasiryžėlių jau seniai Sibiro kalinių kapuose). Bet niekaip nesuprantama, kaip tokias signatarų rentas gali gauti su okupaciniu režimu bendradarbiavę ir ne tik jį rėmę, bet ir prieš Laisvės kovotojus kovoję išdavikai, partsekretoriai ir panašūs veikėjai. Už ką jiems tos rentos?! Jeigu jie balsavo už nepriklausomybę, tai tik dėl susiklosčiusių aplinkybių, o ne dėl savo įsitikinimų. Balsuodami už Lietuvos nepriklausomybę jie tik saugojo savo kailį ir iš dalies atpirko savo kaltę prieš tautą, todėl galėjo tikėtis tik atleidimo nuo bausmės už piktadarybes, tačiau pretenduoti į tūkstantines rentas tikrai negalėjo. Ką gali galvoti apie signatarų rentas ir dešiniąją valdžią tie disidentai, kuriems buvo užkirstas kelias daryti karjerą ir, išskyrus pažeminimus ir persekiojimus, tarp jų ir mažus atlyginimus arba atleidimą iš darbo, nieko daugiau nesulaukė, užtat dabar dauguma jų gauna varganą pensiją? Iš jų, kaip galima suprasti Kubiliaus ir Šimonytės žodžius, bus atimta ir nukentėjusiųjų nuo okupacijos statuso ar antrojo laipsnio pensija. Naujas Liustracijos įstatymo projektas iš esmės neatitinka Laisvės kovų dalyvių ir tremtinių teisėtų lūkesčių. Nuo sovietinės okupacijos nukentėjusius ir prieš ją kovojusius žmones skaudina ir žemina tai, kad iki šiolei Valstybinė nukentėjusių asmenų pensija mokama net 2000 stribų. Tai konstatavusi TS-KDP LPKT frakcijos taryba tiesiai klausia Seimo: Gerbiamieji Seimo nariai, negi jūs stribus laikote nukentėjusiais nuo sovietinės okupacijos?... Išties keista, kai vieno konservatoriaus (beje, einančio į Seimą pagal tremtinių sąrašą) naujai parengtos įstatymo pataisos įpareigoja valstybę tokiems nukentėjusiems (stribams) teikti nukentėjusių asmenų pensijas. Ar tai ne pasityčiojimas iš laisvės kovų, per kurias žuvo tūkstančiai kovotojų, o šimtai tūkstančių buvo ištremti į Sibiro platybes tų pačių stribų?
Mažinamos pensijos dar ne paskutinė bloga naujiena. Tą pačią dieną premjeras pasako: Bus didinamos įmokos Sodrai, (kol kas) 23 procentais. Bet ir tai ne paskutinė blogoji naujiena. Tą pačią dieną patvirtinama, kad dabartinėms motinoms išmokos gali mažėti 10 proc., o būsimosios dar daugiau. Ar tai jau paskutinės blogosios naujienos? Tikrai ne. Nes tą pačią dieną (po koalicijos pusryčių turbūt nelabai skanių) premjeras A. Kubilius grasina: jei nieko nedarysime, 2012 metais valdžios sektoriaus skola sieks 67 proc. bendrojo vidaus produkto. (Ir visa tai vyksta nepaisant kas dieną vis naujų antikrizinių priemonių.) Mastrichto kriterijai leidžia tik 60 proc. ribą. Kaip įprasta, premjeras pasako, kad tikslas yra aiškus: Tikslas, kurio siekiame, yra labai aiškus kitais metais pasiekti deficito sumažinimą tarp 45 mlrd. Lt, priklausomai nuo to, kaip sutarsime. Tas sutarimas irgi jau seniai žinomas premjeras vienašališkai (dekreto forma ar kita panašia forma) paskelbs dar vieną blogą naujieną. Irgi ne paskutinę. Kad premjero sprendimais visiškai nusivylusiems koalicijos partneriams būtų įtikinamiau, jog purkštauti prieš naujus premjero ir naujosios ministrės sprendimus nevalia, premjeras pasako, jog visa tai ne iš piršto laužta paskaičiuoti keli Finansų ministerijos prognozuojami scenarijai. Pagal pirmąjį scenarijų aiškėja, jog jeigu Vyriausybė nieko nesiimtų, tai 2009 metais valdžios sektoriaus skola siektų 32 proc. BVP, 2010 m. 46,2 proc., 2011 m. 57,7 proc., o 2012 m. 67 proc. Reikalai išties prasti. Todėl paskaičiuojamas antrasis scenarijus: jeigu imamasi priemonių, kad 2011 ir 2012 m. biudžeto deficitas siektų 3 proc., tai valdžios sektoriaus skolos dinamika pakryps geresne linkme: 2009 m. sieks 32 proc. BVP, 2010 m. 42,6 proc., 2011 m. 50,4 proc., 2012 m. 51 proc. O jeigu koalicijos (ir Lietuvos) tai neįtikina, pateikiamas ir trečiasis scenarijus, kuris modeliuojamas remiantis vadinamąja Auksine taisykle, kai struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas neviršija valdžios sektoriaus investicijų dalies, kuri sudaro 5 proc. BVP. Tokiu atveju valdžios sektoriaus skola 2009 m. siektų 32 proc., 2010 m. 41,6 proc., 2011 m. 46,8 proc. ir 2012 m. 47,5 proc. Vadinasi, reikia pritarti valdžios priemonėms, kitaip bus šakės. Nors tų priemonių jau buvo devynios galybės nuo mokesčių sistemos pakeitimo per tris naktis iki verslo gniuždymo, bedarbystės didinimo, pensijų ir socialinių išmokų mažinimo ir pan. Tik vis kategoriškai atsisakoma pasaulyje priimto didžiausių pajamų apmokestinimo, įvedant progresinius pajamų ir turto mokesčius aiškinama, kad Lietuvoje tai nieko neduos. Užtat ir kertama per pačius neturtingiausius sluoksnius mažas pajamas (pensijas ir atlyginimus) gaunančius piliečius, o tokių Lietuvoje netrūksta jų yra net daugiau nei milijonas. Tad ar tokia politika galima pakviesti sugrįžti po airijas, ispanijas ar amerikas išsisklaidžiusius mūsų tautiečius? Jie tik dar greičiau išbėgios, neabejokime tuo. Ir kaip tada A. Kubilius su savo atnaujinta partija vykdys didįjį savo tikslą 2050 metais Lietuvoje gyvens 4 mln. piliečių? O gal tai bus kitataučių Lietuva?..
© 2009 XXI amžius
|