|
Paminklas tremčiai atminti
Jolita ŽURAUSKIENĖ
|
Dekanas kun. Gintautas Kabašinskas
pašventino paminklinį akmenį
|
Ukmergėje, šalia Vytauto gatvės 61 namo, pastatytas paminklinis akmuo su užrašu: Tūkstantmečio Lietuva, iškentę tremtį, jau 50 metų mes vėl su Tavimi... Beveik septyni dešimtmečiai praėjo nuo tų dienų, kai sovietinių okupantų ištremti Lietuvos gyventojai kentėjo ir mirė tolimame Sibire. Ukmergiškis Juozas Račickas nuo praėjusio tremties pragaro skaičiuoja 50-uosius metus.
|
|
Graži miestelio šventė
Jonas PETRONIS
|
Paminklinį akmenį, skirtą Lietuvos
tūkstantmečio jubiliejui, atidengė
garbės ženklo Už nuopelnus Salako
kraštui nominantai Vida Jadvyga
Žilinskienė ir Algirdas Vapšys
|
Salako miestelio šventė prasidėjo orientacinėmis varžybomis lobiui surasti. Komandoms reikėjo surasti šio krašto gamtos, kultūros ir istorijos paminklus ir teisingai atsakyti į klausimus. Greičiausiai ir geriausiai tai atliko Vestina Tuzikaitė ir Rima Žurauskaitė. Pats svarbiausias šventės akcentas paminklinio akmens Lietuvos vardo tūkstantmečiui pažymėti atidengimas. Visus šventės dalyvius pasveikino seniūnas Renius Kisielius. Garbės ženklo Už nuopelnus Salako kraštui nominantams Vidai Jadvygai Žilinskienei ir Algirdui Vapšiui buvo patikėta atidengti paminklinį akmenį, kurį pašventino Salako klebonas kun. Kęstutis Palepšys. Zarasų rajono savivaldybės meras Arnoldas Abramavičius priminė, kad Salake žmonės didžiuojasi išsaugotu Nepriklausomybės paminklu, kuris buvo gražiu meilės savo krašto istorijai liudytojas. Buvo padėkota paminklo autoriui Giunteriui Huasei iš Vokietijos, UAB Keljeras direktoriui Antanui Lagunavičiui, salakietei Elvyrai Kryžanauskienei, Dailės akademijos dėstytojui Audriui Klimui.
|
|
Salos Lietuvos Šveicarija
Jonas KIRLYS
Šiaurės rytų Lietuvoj tėra tik viena tokia išskirtinė vieta Salos (gražuolė sala ežere). Žemės plotas užima 60 ha, o jai prilygstančių gamtos grožiu tikrai nerasi. Tai senas bažnytkaimis, kurį istorijoj valdė kunigaikščiai. Marikoniai, Radvilai į jį įdėjo sumanumo, grožio, išradingumo: išsikeroję seni medžiai, angliški parkai su retais augalais, kurių net vardų nežinai. O pačiame centre stovi mūriniai rūmai, su kolonomis fasade, išradingais pilioriais, karnizais.
|
|
Pašventintas koplyčios kertinis akmuo
Alvyra Grėbliūnienė
|
Kun. Valerijus Rudzinskas (kairėje)
perskaitė Dievo Gailestingumo
koplyčios kertinio akmens
ir statybvietės pašventinimo aktą.
Sėdi vysk. Rimantas Norvila, dešinėje
g. kan. dr. Mindaugas Puidokas
|
Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio vasara pina gražų iš anksto suplanuotų ir tiesiog gyvenimo kasdienybėje iškylančių renginių vainiką. Vienas iš jų liepos 4 dieną Panaros Pilnų namų bendruomenėje vykusi būsimosios Dievo Gailestingumo koplyčios kertinio akmens šventinimo iškilmė. Į renginį suplaukė per 500 žmonių iš visos Lietuvos. Bendruomenės įkūrėjas kun. Valerijus Rudzinskas vardino piligrimus, atvykusius iš Šilutės, Biržų, Klaipėdos, Panevėžio, Kauno, Vilniaus ir artimesnių rajonų. Šventinimo apeigoms vadovavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Pirmiausia kartu su juo kunigų, choristų ir tikinčiųjų procesija iš senos koplytėlės patraukė į naujų Dievo namų statybos vietą. Ten tėvas Valerijus perskaitė ir atsakingi asmenys pasirašė Dievo Gailestingumo koplyčios kertinio akmens ir statybvietės pašventinimo aktą. Savo parašus įamžino vyskupas R. Norvila, generalvikaras mons. dr. Arūnas Poniškaitis, Seimo narys Algirdas Butkevičius, UAB Dzūkijos statyba generalinis direktorius J. A. Žukas, UAB Baltas fonas projekto vadovas M. Jamantas, PNB vardu kunigas Valerijus, moderatorius br. Laimonas Mituzas, projektų vadovė Rūta Jakubonienė. Bendruomenės broliai įleido į duobę kertinį akmenį, tėvas Valerijus įdėjo kapsulę, tada viskas buvo sutvirtinta statybiniu skiediniu. Prieš tai visą statybvietę, o po to kertinį akmenį su kapsule vyskupas pašventino. Paskui senojoje koplytėlėje šv. Mišias aukojo vyskupas R. Norvila kartu su į iškilmę atvykusiais šešiais kunigais. Mišių pradžioje kunigas Valerijus nuoširdžiai padėkojo garbiems svečiams, visiems piligrimams ir pakvietė maldai už koplyčios statybos sėkmę, aukotojų bei asmeninėmis intencijomis. Paragino melstis ir už ganytoją, kad rudenį jis jau galėtų pašventinti koplyčios varpus.
|
|
|