Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Požiūris
Pozicija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Tarp vilties ir realybės

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Išrinktoji prezidentė Dalia Grybauskaite jau beveik baigė formuoti savo komandą. Juk  jau sekmadienį, liepos 12 dieną, vyksta prezidentės inauguracijos iškilmės, ir įgaliojimus iš V. Adamkaus perimsiančios D. Grybauskaitės laukia daug darbų. Jai teks priimti nelengvus sprendimus dėl Valstybės saugumo departamento bei kitų specialiųjų tarnybų ir teisėsaugos institucijų vadovybės likimo. Nelengvi darbo barai laukia ir tvarkant šalies ekonomikos bei finansų sektorius ir prisidedant prie įvairių socialinių problemų sprendimo. Ekonominė padėtis šalyje vis prastėja, mažinami atlyginimai, tikriausiai bus mažinamos ir pensijos. Neaišku, kaip šalies piliečiai pragyvens vis labiau įsigalint krizės padariniams. Mažėjant atlyginimams, pensijoms ir kitoms socialinės išmokoms, kitų metų pradžioje žymiai brangs mokesčiai už elektrą, dėl to gresia didžiulis maisto prekių ir paslaugų kainų šuolis. Dėl nekilnojamojo turto mokesčių nėra galutinai apsispręsta, svarstoma, kad tokie mokesčiai tikriausiai bus įvedami nuo 2011 metų. Toks grėsmingas „kainų ir mokesčių kokteilis“ gali gerokai apkartinti didelės dalies šalies gyventojų kasdienybę. Didelė dalis pensijų ir kitų socialinių išmokų siekia vos 500–750 litų. Dar sumažinus pensijas dešimtadaliu (apie tokį sumažinimą svarstoma) ir kylant kainoms, labai sumažės žmonių perkamoji galia. Daugelio privačių įmonių darbuotojų atlyginimai per paskutinius dešimt mėnesių jau gerokai sumažėjo: vienur 100–300 litų, kitur – net 500–600 litų, o kai kuriose įmonėse darbininkai gauna tik minimalias algas. Nuo rudens bus mažinami daugelio mokytojų, dėstytojų, vaikų darželių darbuotojų atlyginimai. Gresia pavojus, kad apkarpymai virs tikru taupymo virusu ir pragyventi bus labai sunku. Tad profsąjungos pradėjo organizuoti akcijas Vilniuje, reikalaudamos atsižvelgti į dirbančiųjų teises ir interesus ir taupant valstybės lėšas nesiimti drastiškų priemonių. Reikalaujama nepritarti siūlomam darbo santykių liberalizavimui. Jau vyko keli profsąjungų organizuoti piketai.

Prastai šalies finansinei ir ekonominei būklei didelės įtakos turėjo šalyje klestinti korupcija. Štai valstybės kontrolė nustatė, kad iš 100 milijonų litų, skirtų nacionalinio stadiono statybai, 60 milijonų panaudota ne pagal paskirtį. Valstybės kontrolės pareigūnai patikrinimo medžiagą perdavė Generalinei prokuratūrai. Lietuvos įvaizdžio formavimui G. Kirkilo vyriausybė buvo paskyrusi 63 milijonus litų. Didžioji dalis šių lėšų buvo iššvaistyta ar išgrobstyta. Nustatyta daug atvejų, kai teisėjai išsimokėjo neteisėtas premijas, siekiančias po 5–12 tūkstančių litų.

Korupcijos įsigalėjimui pagrindinę reikšmę turėjo šešėlinių klanų veikla. Iš finansiniais ir politiniais ryšiais susijusių korumpuotų veikėjų susiformavę klanai palaipsniui perėmė šalies valdymo kontrolę. Su šešėlinių klanų pagalba daugelyje Lietuvos verslo sričių įsigalėjo monopolijos. Dalis tokių klanų veikė kaip alternatyvūs valdymo centrai. Lietuvoje ilgą laiką didžiulę įtaką turėjo valstybininkų klanas. Tai šešėlinė grupuotė, kurią galima įvardyti kaip politinę mafiją. Valstybininkų klano nariai A. Januška, R. Stonys, A. Pocius, A. Valionis ir kiti į šią grupuotę susibūrę politikos ir verslo veikėjai 2002–2008 metais sugebėjo padaryti įtaką daugelio svarbių sprendimų priėmimui, bandė įgyvendinti ir Lietuvos nacionaliniam saugumui kenksmingus projektus – garsųjį 2K projektą bei kitus žalingus projektus. Valstybininkų klanas lėmė ir „Leo LT“ sandorį. Šis sandoris pagrįstai vadinamas amžiaus afera. Lietuvoje po 2000 metų prasidėjo grėsmingi politinės mafijos formavimosi procesai. Ši mafija remiasi kriminalinės mafijos principais, savo tikslams pasiekti naudoja smurtą, grasinimus ir kitas spaudimo priemones. Kol viešojoje erdvėje trūksta tiesos, sunku vykdyti esminę pertvarką, nes nutylėta, pusinė tiesa – tai manipuliacija, kuria prisidengiant daromi juodi darbai. Reikėtų sekti kitų šalių pavyzdžiu ne tik užkraunant didesnius mokesčius, bet ir mokantis kovoti prieš korupciją. Štai kaimyninės Lenkijos prezidentas Lechas Kačynskis, dar prieš tapdamas šalies vadovu, 2005 metų vasarą vykstant rinkimų kampanijai atvirai įvardijo, kad šalį valdo kriminalinė mafija kartu su politine mafija. Atėjęs į prezidento postą, jis inicijavo esminę pertvarką, pažabojo Lenkijoje įsigalėjusią oligarchų klasę ir pritarė antimonopolinių įstatymų priėmimui. Kiek anksčiau, 1999–2003 metais, panašūs procesai vyko ir Slovakijoje. Šioje šalyje gana greitai apsivalyta nuo korumpuoto V. Mečiaro režimo valdymo pasekmių.

Energetinės monopolijos „Leo LT“ likimas paaiškės jau artimiausiu metu. (Vakar Seime buvo sprendžiamas jos likimas. – Red.) „Leo LT“ lobistų yra daugelyje partijų, dabartiniame Seime tokie lobistai veikia tiek pozicijos, tiek opozicijos gretose. Vyksta arši kova, marketavičių klano kontroliuojama „NDX energijos“ bendrovė siekia daryti įtaką politikams, ekspertams, organizuoja užsakomųjų straipsnių serijas spaudoje. Šešėlinių struktūrų įsigalėjimas regimas ir kai kuriose valstybinėse įmonėse, ir kai kurių Lietuvos savivaldybių administracijoje. „Lietuvos geležinkelių“ (LG) bendrovėje įsigalėjęs klanas pavertė šią bendrovę tikra korupcijos imperija. Ilgą laiką šiam klanui vadovavo LG komercijos direktorius Juozas Senūta, 2007 metų liepą pasitraukęs iš šio posto. Šio veikėjo bendražygis Stasys Dailydka, kurio veikla dar LDDP valdymo laikais kėlė daug abejonių, nuo 2006 metų balandžio perėmė LG generalinio direktoriaus pareigas iš Jono Biržiškio. Pastarasis LG bendrovei vadovavo daugiau nei šešerius metus, jo valdymo laikais klestėjo aplaidumas, įsipainiota į daugybę skandalų. 1994–1997 metais eidamas „Lietuvos avialinijų“ (LAL) generalinio direktoriaus pareigas S. Dailydka įsipainiojo į daugelį skandalingų istorijų. LAL 1994 metais  pasirašė sutartį dėl lėktuvo „JetStar“ pirkimo iš firmos „Glynn Financial Group Inc“ už 2 milijonus 560 tūkstančių JAV dolerių. Vėliau Seimo tyrimo komisija nustatė, kad lėktuvo pirkimo konkursas buvo fiktyvus ir lėktuvas faktiškai nupirktas be konkurso. Kita su LAL vadovais ir tuometiniu susisiekimo ministru J. Biržiškiu susijusi istorija buvo ne mažau skandalinga. 1994 metais, Lietuvos pareigūnų viešnagės JAV metu, pasirašyta sutartis dėl aviakompanijos verslo plano su iš Lietuvos kilusiu abejotinos reputacijos verslininku S. Velonskiu. Už šį menkavertį ir niekam nenaudotą projektą „Lietuvos avialinijos“ sumokėjo 150 tūkstančių dolerių. Ir J. Senūta LG komercijos direktoriumi tapo dar LDDP laikais – 1994 metais. 1994–1995 metais dingdavo ištisi sąstatai su aliuminiu, važiavę tranzitu per Lietuvą. Viena iš didžiausių vagysčių įvyko 1994 metų liepą, kai dingo 16 vagonų sąstatas, per Lietuvą gabentas į Kaliningrado uostą, iš kur krovinys turėjo būti išgabentas į Švediją. Kauno geležinkelio stotyje vagonai buvo peradresuoti ir milijonus dolerių kainavęs krovinys dingo visiems laikams, o Lietuva turėjo padengti nuostolius, kuriuos patyrė Novokuznecko aliuminio gamykla. 2004–2007 J. Senūta sudarė išskirtines sąlygas „Chemtransos“ bendrovės veiklai. Šiai bendrovei buvo daromos didžiulės nuolaidos. Vienas pagrindinių „Chemtransos“ akcininkų yra įtakingas Darbo partijos veikėjas D. Vasiliauskas, buvęs sveikatos apaugos ministro Ž. Padaigos patarėju. 2002–2004 metais „Lietuvos geležinkelio“ vadovai J. Biržiškis, J. Senūta, S. Dailydka kartu su R. Stoniu bei kitais valstybininkų klano veikėjais, ir Rusijos valdžios ir verslo veikėjais V. Jakuninu, N. Riabičko, A. Chlopeckiu, G. Maškovu, N. Kovalskiu aktyviai dalyvavo skandalingo 2K projekto rengime. Jei šis projektas būtų buvęs patvirtintas, tai Lietuvos valstybė būtų patyrusi nuostolius, o „Medial trans“, „Transreil West“, „Finex“ bei dar kelios Lietuvoje ir Rusijoje registruotos bendrovės smarkiai pralobę. Buvęs susisiekimo viceministras V. Panomariovas, kuravęs 2K projektą, 2005 metais buvo paskirtas LG generalinio direktoriaus pavaduotoju socialiniais klausimais. Korupcija valstybinėje „Lietuvos geležinkelių“ bendrovėje ypač įsigalėjo J. Biržiškio vadovavimo laikais. Daugelį svarbių konkursų laimėdavo J. Biržiškio žento R. Ragaišio vadovaujamos įmonės, su garsiu oligarchu M. Gusiatinu siejamos bendrovės. 2006 metais iš J. Biržiškio vadovavimą perėmęs S. Dailydka pratęsia pirmtako tradicijas, bendrovėje vyksta daug neskaidrių sandorių. S. Dailydka ypač piktinasi mažėjančiais LG vadovų atlyginimais ir teigia, kad jis, kaip „geras specialistas“, yra nusivylęs.

Lietuvoje kol kas dar nesusiformavo tikros, klasikinės ideologijos. Kairiųjų ideologijų nišą šiek tiek užpildo negausūs kairiųjų judėjimai, Lietuvos socialdemokratų sąjunga ir atskiri Lietuvos socialdemokratų partijos veikėjai. Lietuvos socialdemokratų partijoje jau vyksta tam tikros permainos. Tik neaišku, kada socialdemokratų partija taps tikroms kairiosioms vertybėms atstovaujančia politine jėga? Tai įvyks tik tada, kai ši partija išsivaduos iš LDDP palikimo ir pradės atstovauti darbininkų, profsąjungų, inteligentijos interesams. Rašytojas Ričardas Gavelis kadaise LDDP pavadino korupcinio kapitalizmo partija. Tai taiklus LDDP ir jos įpėdinės LSDP apibūdinimas. Prie šios partijos valdymų metodų puikiai derėjo ne vakarietiško, o rytietiško kapitalizmo formos, pagrįstos klaniniais ryšiais ir politinės valdžios naudojimu ekonominei galiai stiprinti. Valdančioje koalicijoje esančios dvi liberalios partijos – Liberalų sąjūdis (LS) bei Liberalų ir centro sąjunga (LCS) nuolat kalba apie susijungimo galimybę, tačiau realiai susijungimo procesas nejuda iš vietos. Daug LS narių nepritaria sujungimui su LCS. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija atsidūrė nelengvoje situacijoje. Ši partija deklaruoja konservatyvias idėjas, pagarbą kertinėms demokratijos vertybėms – laisvei, lygybei, pagarbą nuosavybei. Deja, dalis partijos vadovų pernelyg suartėjo su stambaus kapitalo atstovais ir vis labiau „pamiršta“ didžiosios dalies už TS-LKD  balsavusių piliečių interesus. Jei partijoje lemiamą įtaką įgis A. Tučkaus, A. Stancikienės, G. Songailos, R. Kupčinsko, N. Puteikio, P. Saudargo ir kitų už esmines permainas pasisakančių politikų vadovaujamas reformatorių sparnas, tada TS-LKD turės realias galimybes tapti pilietine demokratine partija, atstovaujančia daugumos šalies piliečių – inteligentijos, smulkiųjų ir vidutinių verslininkų, darbininkų, ūkininkų interesams.

Praeis metai, kiti, krizė, ko gero, trauksis, bet jei išliks šalyje įsigalėjusi oligarchinė santvarka, nepasieksime esminių teigiamų permainų. Ši santvarka remiasi melo ir klastos ideologija, papirkinėjimais, apgaule. Valstybės valdyme ilgą laiką vyravo siaurų lobistinių grupių ir korumpuotų politikų nulemti sprendimai, ir šiuo metu elitarinės tendencijos sunkiai traukiasi iš valstybės viešojo gyvenimo. Ir tik pilietinės demokratinės valstybės atkūrimas gali pakeisti šią padėtį. Tikra pilietinė valstybė, o ne butaforinė valstybė, besiremianti oligarchų primesta fasadine demokratija ir tamsios minios siautėjimu, susikurs tada, kai valdžia ir įvairios piliečių grupės ieškos bendrų sprendimų ir imsis atsakomybės už šalies likimą. Žymusis filosofas A. Maceina teigė, kad melo dvasia žlugdo visuomenes ir valstybes, o jei kur melo dvasios įtaka tampa vyraujanti, tokios visuomenės ir valstybės yra pasmerktos nuosmukiui ir žlugimui. Melo dvasios priešingybė, anot filosofo, yra vienybės ir tiesos dvasia. Ši dvasia atkuria pasitikėjimą ir darną. Niūri šių dienų realybė aiškiai parodo, kad esminės permainos pasiekiamos ne deklaracijomis, ne pasitarimais ir diskusijomis, o tiesos atskleidimu ir konkrečiais darbais, kai žingsnių pertvarkos link imasi valstybės vadovai, atsakingi pareigūnai ir šalies piliečiai, susivieniję į įvairius judėjimus ir bendrijas.

© 2009 „XXI amžius“