|
Jaučiu Motinos Marijos globą
Esu kilęs iš Dzūkijos, bet vidurinę mokyklą 1955 metais baigiau Klaipėdoje. Mokykloje gerai sekėsi matematika ir fizika. Tuo metu laikraščiuose buvo rašoma, kad atominę energiją reikia panaudoti taikiems tikslams statyti atomines elektrines. Todėl man kilo mintis važiuoti į Maskvą mokytis apie atominius reaktorius. Buvo ir kita priežastis važiuoti į Maskvą: buvau kilęs iš tremtinių šeimos, todėl draugas patarė net nebandyti stoti į aukštąją mokyklą Lietuvoje. Įstojau į Maskvos inžinerinį fizikos institutą (MIFI), kuriame buvo ruošiami atominių reaktorių specialistai. Po metų mane iš ten išvijo. Tada įstojau ir baigiau Maskvos energetikos institutą, grįžęs į Lietuvą dirbau Lietuvos energetikos institute.
Po kelių metų nuvykęs į Maskvą susitikau su buvusiu mokslo draugu. Šis pasakojo, kad keli jauni vyrai, baigę MIFI, mirė nuo spindulinės ligos (tuo metu studentai nelabai saugojosi radioaktyvumo). Jų stipendijos buvo didesnės, negu kituose institutuose, tad jiems buvo jūra iki kelių...
Pasirodo, kad ne taip ir blogai buvo, kad mane išmetė iš MIFI po pirmo kurso likau gyvas. Dabar man atrodo, kad mane visada globojo Dievo Motina Marija, nes mane mama išmokė melstis ir eiti į bažnyčią. Atsimenu, kai buvau mokinys, per gegužines pamaldas aš ir vienas bėgdavau į bažnyčią. Nors iš tikrųjų ne melstis eidavau labiau rūpėjo pasiklausyti nuostabios giesmės apie Mariją, giedamos po pamaldų.
Beje, Marija mane globojo nuo mažens. Kai 1945 metais mūsų šeimą iš Alytaus vežė į Sibirą (man tada buvo tik 8 metai), kraunant daiktus man pavyko per skylę tvoroje pabėgti. Bet tai jau kita istorija.
Dr. Ramutis Romualdas JUŠKEVIČIUS
Kaunas
© 2009 XXI amžius
|