2009 m. liepos 10 d.
Nr. 53
(1745)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Noriu žinoti

Politikas Algirdas Paleckis dažnai kartoja, kad didžiuojasi savo seneliu, gerbia už jo darbus, idealizmą. Įdomu, už kokius darbus ir kokį idealizmą? Ar kad važiavo Maskvon parvežti Lietuvon Stalino saulės, kuriai šviečiant tremtin gyvuliniuose vagonuose važiavo dori patriotai lietuviai, jų vaikai? Kas nuteikė lietuvį prieš lietuvį, net brolį prieš brolį – ar ne jūsų senelio idealizmas? Kas atėmė iš lietuvių nuosavybę, suvarė į kolūkius, kad ten kaip vergai sunkiai dirbtų ir nieko negautų, dėl to paskui jie buvo priversti vogti, kyšininkauti, girtuokliauti, atsirado „pažintys“, korupcija, Dievo vengimas, amoralumas, šeimos iro, dorovę niekino, nyko patriotizmas, jį keitė materializmas. Ar ne dėl to ir šiandien viskas tęsiasi? Ar už tai senelis gerbtinas? Negi galima tokiu senelio idealizmu, darbais didžiuotis? Ar nenorėtų ir anūkėlis šiandien pakartoti savo gerbiamo senelio darbus, idealizmą, lietuvišką patriotizmą pakeisti sovietiniu internacionalizmu? Senelio „patriotizmas“ – tai sumaterialėjimas, kuris žlugdo tikėjimą, dorovę, meilę, gina amoralumą, žlugdo viltį ir žmonių santykius.

Aš nesuprantu tokio A. Paleckio elgesio. Gal žodžiais ir galima paaiškinti, bet, manau, senelio padaryti darbai to neleidžia padaryti. Gerbti kaip senelį – niekas nedraudžia, bet tik ne už jo darbus, idealizmą.

Vincas STEPONAVIČIUS

Krekenava, Panevėžio rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija