|
Atsisveikinimas su Gražute Šlapelyte-Sirutiene
Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ
Birželio 19 dieną Vilniuje, Rasų kapinėse, šalia tėvų Marijos (18801977) ir Jurgio (18761941) Šlapelių, lietuviško žodžio ir knygos puoselėtojų, šalia vyro mokytojo Aloyzo Siručio (19101990), buvo palaidota urna su Gražutės Šlapelytės-Sirutienės (19092009) palaikais.
Laidotuvių ceremonija prasidėjo šv. Mišiomis, kurias Šv. Mikalojaus bažnyčioje aukojo kun. Medardas Čeponis. Atsisveikinti su palaikais į Marijos ir Jurgio Šlapelių namą-muziejų pakvietė muziejaus direktorė dr. Alma Budonytė. Virš urnos didelio formato Gražutės portretas (aut. prof. Antanas Kmieliauskas). Apsivilkusi tautiniais drabužiais, pakeltų rankų judesiu graži moteris tarsi kvietė visus susirinkusiuosius tęsti jos veiklą: mylėti Lietuvą ne žodžiais, bet darbais. Skambėjo folkloro ansamblio Kankleliai vadovės Daivos Čičiauskienės ir jos kolegų kanklėmis atliekamos gedulingos melodijos, liaudiškos šermenų giesmės.
Gražutė, antrasis šeimos vaikas, gimė 1909 m. lapkričio 29 dieną Vilniuje. Ją krikštijo kan. Juozas Tumas-Vaižgantas, krikšto tėvas Jonas Butanavičius. Tėvai sudarė sąlygas mokytis. Ji baigė Vytauto Didžiojo gimnaziją, Vilniaus Stepono Batoro universitete studijavo filosofiją, lituanistiką, polonistiką. Už darbą Krikščioniškoji terminija Konstantino Sirvydo Punktuose sakymų jai suteiktas filosofijos magistro laipsnis. Kaip rašo dr. Alma Gudonytė, ji Švenčionių ir Vytauto Didžiojo gimnazijose dėstė lietuvių ir lenkų kalbas, Lietuvos geografiją, Lenkijos istoriją. 1929 metais įstojo į Lietuvių mokslo draugiją, 1939 metais Lietuvių kalbos draugiją, dirbo Lituanistikos institute Kaune Terminologijos komisijos sekretore. Atgavus Vilnių ir Lituanistikos institutą prijungus prie Lietuvos mokslų akademijos iki 1944 metų dirbo vardyno redakcijoje. Kūrybinį darbą nutraukė artėjanti antroji bolševikų okupacija. Gražutė kartu su vyru mokytoju Aloyzu Siručiu buvo priversta palikti tėvynę. Apsigyvenusi JAV, ji aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenės gyvenime, rašė straipsnius lietuviškai spaudai. Daug rūpesčių kėlė tėvų palikimas ir išsaugojimas tėvynėje. Atsiėmusi tėvų namus, ji juos perleido Vilniaus savivaldybei su sąlyga, jog čia vyks kultūros renginiai. Taip buvo įvykdytas motinos Marijos Šlapelienės troškimas. Gražutė rėmė knygų leidybą. Solidžios monografijos Marijos ir Jurgio Šlapelių lietuvių knygynas Vilniuje (aut. Vladas Žukas), Lietuvybės kovų verpetuose (aut. Nastazija Kairiūkštytė, Alma Gudonytė) ir kitos išleistos Gražutės Šlapelytės-Sirutienės lėšomis.
Prie kapo kalbas pasakė prof. Vladas Žukas, prof. akad. Zigmas Zinkevičius, vilniečių ainių klubo Ainiai pirmininkė Janina Burokaitė. Patriotines melodijas smuiku griežė Lietuvos operos ir baleto teatro orkestro muzikantas Andrius Pleškūnas. Naująjį kapą nuklojo rožių, ramunių žiedai ir lauko gėlių pokštelės. G. Šlapelytės-Sirutienės palaikus į Rasų kapines palydėjo kun. M. Čeponis ir gausus būrys giminaičių, bičiulių, Marijos ir Jurgio Šlapelių namų lankytojų. Dr. Alma Gudonytė visus palydėjusiuosius pakvietė gedulingų pietų į Neringos restoraną.
© 2009 XXI amžius
|