Krekenavos etiudai
Nijolė Ona Marija ŠimonytėDomarkienė
(Pabaiga. Pradžia Nr. 50, 52)
Savas žmogus Anksti rytą mane, kaip jauniausią, kurios stribai dar nepažįsta, mamutė siunčia į miestelį pažiūrėti, ar tėvelį išveš į Panevėžį. Aš, žinoma, į stribų būstinę neinu, bijau, stoviu gatvėje. Toli, prie būstinės lyg tėtuko figūra. Atsiprašau, ar ten ne mokytojas Šimonis stovi? klausiu jauno sargybinio. |