|
Arkivyskupas R. Marksas vertina Caritas in veritate
Mindaugas BUIKA
Bažnyčios socialinio mokymo tąsa
Popiežiaus Benedikto XVI socialinė enciklika Caritas in veritate buvo teigiamai, netgi entuziastingai įvertinta pasaulio episkopatuose ir katalikiškojo mokymo sluoksniuose. Štai Vokietijos vyskupų konferencijos Socialinių reikalų komisijos pirmininkas Miuncheno arkivyskupas Reinhardas Marksas pabrėžė jos ryškų moralinį aspektą analizuojant rinkos ekonomikos santykius. Arkivyskupas R. Marksas, kuris yra ir Europos Bendrijos episkopatų komisijos (COMECE) vicepirmininkas, naująjį Popiežiaus dokumentą aptarė Miunchene surengtoje spaudos konferencijoje tą pačią dieną, liepos 7-ąją, kada jis buvo paskelbtas Vatikane. (Arkivyskupas R. Marksas neseniai išleido knygą provokaciniu pavadinimu Kapitalas, tai yra pavadinęs taip pat, kaip ir jo bendrapavardis Karlas Marksas. Bažnyčios hierarchas savo veikale krikščionišku požiūriu aptaria dabartinį globalizacijos procesą ir ekonominės krizės bruožus. Beje, popiežius Benediktas XVI savo laiku taip pat yra buvęs Miuncheno arkivyskupu, taigi, arkivyskupas R. Marksas yra jo savotiškas įpėdinis.)
Kalbėdamas apie encikliką Caritas in veritate, arkivyskupas R. Marksas pažymėjo, kad dokumente daugeliu aspektų nagrinėjami mūsų gyvenamojo laikotarpio iššūkiai, interpretuojant juos Bažnyčios socialinės doktrinos šviesoje. Šį dokumentą, kuris pratęsia gerąsias socialinių enciklikų tradicijas, pradedant popiežiaus Leono XIII 1891 metais paskelbtą Rerum novarum, verta atidžiai išnagrinėti moksliniu, politiniu ir ekonominiu aspektu. Miuncheno arkivyskupas pabrėžė, kad naujoji enciklika, nors ir gerai moksliškai pagrįsta, vis dėlto nėra mokslinis traktatas, kaip kad nėra paprastas pamokslavimas ar politinė programa.
Globaliniai XXI amžiaus iššūkiai
Caritas in veritate yra Bažnyčios magisteriumo dokumentas, skirtas krikščioniškajam politikos, ekonomikos ir visuomenės ugdymui, tačiau gali skatinti visų geros valios žmonių veikimą. Popiežius mums pateikė savalaikį vadovą, ir mūsų (vyskupų) uždavinys įvesti šį vadovą į visuomeninius debatus pritaikant konkrečioms sąlygoms, kurios gali būti labai įvairios, sakė arkivyskupas R. Marksas. Aptardamas daugelį dokumento detalių, jis nurodė į svarbiausią Popiežiaus intenciją patvirtinti Bažnyčios mokymą, kad socialinės problemos gali būti išspręstos labiau žmogišku ir teisingesniu būdu vadovaujantis fundamentaliu artimo meilės principu.
Meilė šiuo atžvilgiu yra ne tik pojūtis ir patyrimas, bet esminis siekis patraukti visus žmones darbuotis dėl jų, sąmoningai suvokiant priklausomybę bendrai žmonių šeimai. Šis įsitikinimas gali būti tvirtas ir veiksmingas tik tada, jeigu kyla iš supratimo, kad kiekvienas asmuo yra sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą, sakė ganytojas. Tačiau jei pasaulis ir toliau liks interesų ir nuomonių, prietarų ir valdžios siekimo ir išskaičiavimų pinklėse, jis negalės rasti jėgų globalinių reikalų, kurių centre turi būti žmogus sprendimui. Arkivyskupas R. Marksas pažymėjo, kad Popiežius yra pasirengęs tęsti dialogą dėl socialinių problemų su kitomis religijomis ir ideologijomis tiek, kiek jos yra atviros dialogui tarp tikėjimo ir proto.
Kitas svarbus aspektas, kurį Miuncheno arkivyskupo požiūriu iškelia popiežius Benediktas XVI, yra nauja valstybės, rinkos ir pilietinės visuomenės vaidmens determinacija globaliniame lygmenyje. Tai vienas iš didžiųjų XXI amžiaus iššūkių, pabrėžė arkivyskupas R. Marksas, nurodydamas, kad Bažnyčia kviečia teikti prioritetą etiniams principams ir impulsams. Popiežius nurodo į valstybės ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimo svarbą dėl pažangos, kuri nėra pavaldi rinkos įstatymams.
© 2009 XXI amžius
|