|
Gyvenimas tarp aukso ir briliantų
Benjaminas ŽULYS
Lietuvos prabavimo rūmų Kauno filiale surengta tradicinė, jau vienuolikta, juvelyrinių darbų paroda Žiedai, žiedai. Savo darbus joje demonstravo 15 juvelyrikos meistrų, daugiausia iš Kauno.
Auksas, sidabras, platina, briliantai puošė visus juvelyrikos darbus. Parodos lankytojai grožėjosi ir stebėjosi juvelyrų precizišku kruopštumu, subtiliu skoniu, menine išraiška. Briliantais inkrustuoti kryželiai, žiedai, segės, auskarai, sąsagos traukė akį, žavėjo ir masino. Ypač išsiskyrė A. Kleišmanto firmos Du safyrai meistrų darbai, pavyzdžiui, įvairiausiais puošybos elementais pagražinti ir briliantais nusagstyti vestuviniai žiedai. Kai kuriuos dirbinius puošė net po 1119 miniatiūrinių briliantų. Sudomino ir vieno šios firmos meistro iš aukso sukurtas miniatiūrinis alaus bokaliukas. Jo talpa 0,15 mililitro, o jis pats nesvėrė nė pusantro gramo ir nesiekė nė centimetro aukščio. Tai pats mažiausias bokalas, pagamintas Lietuvoje ir jau įrašytas į šalies rekordų knygą. Apie tai byloja specialus diplomas. Juvelyrinės dirbtuvės Ausinis velniukas meistrų specializacija žiedai. Firmos savininkai juvelyrų Stromilų šeima, kuri daugiau nei 30 metų puoselėja juvelyrikos tradicijas. Žiedai čia kuriami iš aukso, platinos, titano (vienas šių metalų inkrustuojamas į kitą) ir puošiami briliantais. Metalo specialistai savo kūryboje geba pritaikyti ir japonų techniką mokume game (aukštoje temperatūroje pakaitintos brangiųjų metalų plokštelės sulydomos, o iš šio lydinio sukuriami įdomūs kūriniai).
Įdomius juvelyrikos darbelius parodoje demonstravo ir jaunieji juvelyrikos meistrai Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentai.
Gražią ir neįprastą ekspoziciją parodoje demonstravo ir nuo šių metų pradžios Vilniuje gyvuojanti bendrovė Aurum LT. Tai vadinamieji aukso luiteliai, kurių vertė 99,9 prabos. Jų svoris nuo vieno iki šimto gramų. Jie įpakuoti laminuotuose įdėkluose, kurių nuimti nepatartina, nes tada gali nukentėti aukso kokybė. Šios bendrovės direktoriaus pavaduotoja Inga Urbonavičiūtė pasakojo, kad grynasis auksas (luiteliai, monetos, aukso juvelyriniai dirbiniai) yra būdas patikimai saugoti savo santaupas. Anot vadovės, išmintingi žmonės dalį savo santaupų visada laikydavo ir tebelaiko tokiu pavidalu tai padeda išvengti didesnių praradimų net sudėtingu laikotarpiu. Šitoks auksas yra vadinamas investiciniu. Firmos specialistų nuomone, rekomenduojama savo santaupas nuo 5 iki 25 procentų turimo turto ir gaunamų pajamų iškeisti į investicinį auksą. Ir nors aukso, kaip ir kitų investicijų kaina svyruoja, bet auksas niekada nevirs beverčiais popierių lapais. Šiandien iš firmos labiausiai perkami 50 ir 100 gramų aukso luiteliai. Parodoje firma eksponavo ir auksines monetas, kuriose pavaizduoti gyvūnai, žymūs žmonės ir pan. Jų kainos?.. Pavyzdžiui, vieno gramo luitelis kainuoja 150 litų, 100 gramų 8300 litų. Beje, monetų vertė priklauso ne vien nuo aukso svorio, bet ir nuo numizmatinės vertės.
Lietuvos prabavimo rūmų direktorius Eimantas Mitkus pasakojo, kad seniausieji sidabro papuošalai paauksuoti stiklo karoliai Lietuvoje buvo rasti 2000 metų senumo kapuose. Antkakliai, segės, žiedai, apyrankės būdavo atvežami iš Romos imperijos, vėliau iš Vakarų Europos. Lietuvos auksakaliai minimi jau XV amžiaus rašytinės istorijos dokumentuose. Norint apsaugoti juvelyrinius dirbinius nuo klastočių, į juos imta spausti specialius ženklus, kurie žymėdavo tikrąją metalo kokybę bei vertę. (Dabar toks veiksmas vadinamas prabavimu.) Seniausias Lietuvoje žinomas įspaudas iš 1530 metų. Lietuvos prezidentas A. Stulginskis 1922 metais pasirašė pirmąjį tauriųjų metalų prabavimo įstatymą. Nuo 1945 metų tauriųjų metalų gaminiai buvo prabuojami Rygoje. 1995 metais Lietuvos Seimas priėmė Taurųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymą, o valstybinei įmonei Lietpraba buvo grąžintas prieškario laikų vardas Lietuvos prabavimo rūmai. Jų centras įkurtas Druskininkuose. Rūmų direktorius teigia, kad prabavimas ir tauriųjų metalų verslas turi vadovautis tauriais principais, kitaip šis darbas netektų prasmės.
© 2009 XXI amžius
|