Išeivijos padangėje
Du Sibiro kankinės minėjimai JAV
Jonas Albaitis
|
Minėjimo rengėjai ir programos
dalyviai. Vidury je A. Dirsytės
portretą laiko pirm. Angelė
Leščinskienė. Už portreto
kun. dr. Kęstutis Trimakas
|
Sibiro kankinės Adelės Dirsytės šimtmečio proga Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo suruošti du paminėjimai: pirmasis balandžio 22 dieną Ateitininkų namuose Lemonte, antrasis birželio 14 dieną Čikagos priemiestyje Ciceroje.
Birželio 21 dieną Švč. Mergelės Marijos gimimo parapijoje Čikagoje buvo prisiminti į Sibirą ištremti lietuviai. Trispalvėmis lemputėmis papuoštas bažnyčios altorius priminė, kad čia minima lietuviams brangi tautinė diena. Lietuviams skirtas šv. Mišias aukojo kun. Kęstutis Trimakas su svečiu karmelitų kunigu Vernon OMalley. Jis susirinkusiesiems pranešė ir Mišių intenciją: tautiečių tremties į Sibirą prisiminimą ir 100 metų nuo Sibiro kankinės Adelės Dirsytės gimimo. Šv. Mišių metu Marija Ruseckienė skaitė Sibire sukurtas A. Dirsytės maldas.
Po Evangelijos skaitymo kun. K. Trimakas papasakojo apie vieną neįprastą procesiją. Tai buvo sovietmečiu 1947 m. birželio sekmadienio rytą, Dievo Kūno šventėje, kai iš kalėjimo Vilniaus gatvėmis ėjo virtinė moterų geležinkelio sandėlių link, lydint sovietų kareiviams su šautuvais ir šunimis. Tai buvo Adelės Dirsytės ir kitų su ja ištremtų lietuvių moterų kryžiaus kelio pradžia, aukos laikas už Lietuvą ir lietuvių tautą.
Kun. OMalley pakalbėjo apie karmelitų vienuolių darbą misijose ir apie karmelitės vienuolės šv. Teresėlės pavyzdį: dėl jos aukos bei uolių maldų už sielas popiežius Jonas Paulius II ją paskelbė misijų globėja. Kun. K. Trimakas iš Adelės Dirsytės maldaknygės perskaitė jos maldą į šv. Teresėlę prašant uolios misijų dvasios Sibire. Tada kunigui OMalley jis padovanojo Adelės Dirsytės sukurtą, į anglų kalbą išverstą maldaknygę.
Po šv. Mišių salėje vyko minėjimas. Savo paskaitoje kun. dr. K. Trimakas pabrėžė, kad Dievo Apvaizda rengė Adelę Dirsytę jos būsimam darbui ir aukai Sibire. Studijuodama Vytauto Didžiojo universitete Kaune, ji susipažino su tokiomis rašytojomis, kurios savo kūryboje vaizdavo moteris, kovojančias už gėrį, prieš blogį. Ta idėja užsidegė ir Adelė. Tai buvo stiprus motyvas pačiai nepalūžti, bet stiprinti kartu su ja kalinamas ir sunkiai dirbančias lietuvaites. Marija Ruseckienė perskaitė keletą A. Dirsytės laiškų iš Sibiro, o kun. K. Trimakas padeklamavo keletą savo sukurtų eilėraščių, kuriais jis atsiliepė į Adelės troškimus bei išgyvenimus Sibire.
Minėjimo pabaigoje visi sugiedojo dainą Leiskit į tėvynę. Minėjimą surengė Angelės Leščinskienės vadovaujama Amerikos lietuvių Romos katalikių moterų trečioji kuopa. Salės sceną puošė A. Dirsytės portretas, ramunių puokštės ir M. Ruseckienės gėlių paveikslai. Nemaža dalis renginio svečių įsigijo Adelės Dirsytės maldaknygių ir kun. K. Trimako knygelių apie šią Sibiro apaštalę ir kankinę.
Irenos Karoblytės nuotrauka
© 2009 XXI amžius
|