Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežiaus ir JAV prezidento susitikimas

Mindaugas BUIKA

JAV prezidento šeima su popiežiumi Benediktu XVI

Ypatingas dėmesys gyvybės kultūrai

Prieš išvykdamas dviems savaitėms atostogų (liepos 13–29 dienomis) į Italijos šiaurinį Alpių regioną popiežius Benediktas XVI turėjo daug svarbių susitikimų su šalių vadovais, dalyvavusiais tradiciniame G-8 grupės viršūnių suvažiavime. Šioje Katalikų Bažnyčios vadovui ne visai įprastoje tarptautinės politikos „seansų“ serijoje ypač reikšmingas buvo liepos 10 dienos Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Barako Obamos vizitas į Vatikaną. Beveik valandą trukusiame 44-ojo JAV prezidento ir 264-ojo apaštalo šv. Petro įpėdinio pasimatyme, kaip ir buvo galima tikėtis, ypatingas dėmesys buvo skiriamas gyvybės kultūros problemoms. Po B. Obamos vizito paskelbtame Vatikano informacinės tarnybos komunikate pabrėžiama, „kad nuoširdžiuose pokalbiuose (JAV prezidentas, be audiencijos pas Šventąjį Tėvą, taip pat susitiks su Vatikano valstybės sekretoriumi kardinolu Tarciziju Bertone ir užsienio reikalų ministru arkivyskupu Dominiku Mamberčiu) pirmiausia buvo paliesti klausimai, susiję su „pagarba žmogaus gyvybei ir jos apsauga bei teise visuomet vadovautis sąžine“.

Gyventi tiesoje reikia didelės drąsos

Homilija, pasakyta šv. Mišiose, skirtose Prezidentės inauguracijai, Vilniaus Arkikatedroje liepos 12 dieną

Kardinolas Audrys Juozas BAČKIS,

Vilniaus arkivyskupas metropolitas

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis

Šios dienos žodžio liturgija mums atveria dramatišką paveikslą. Iš gimtojo krašto vejamas žmogus, kuris nuoširdžiai ėmėsi Dievo pavestos misijos. Jo sąžinė neleidžia tylėti, jo lūpomis Aukščiausiasis įspėja tautą, kad nedorybės veda į pražūtį. Pranašas Amosas nenusilenkia nė karaliaus valdžiai, perspėdamas jį dėl ateisiančio Dievo teismo. Pranašo ištarmė tvirta ir aiški: Todėl, kad trypiate vargšą ir plėšiate iš jo mokesčius [...] nors pasistatėte namus iš tašytų akmenų, bet juose negyvensite [...] žinau aibę jūsų nusikaltimų ir kaip sunkios jūsų nuodėmės – engiate teisiuosius, imate kyšius, nustumiate į šalį pavargėlius (Am 5, 11–12). Atrodo, kad šie žodžiai ištarti ne prieš dvidešimt aštuonis amžius, o vakar – taip lengvai juose atpažįstame mus supančią tikrovę. Tačiau mūsų aplinkoje tenka su žiburiu ieškoti tokių žmonių, kaip kerdžius Amosas, kuris išgirdo Dievo kvietimą ir išdrįso vienas stoti prieš tautoje išsikerojusias ydas.

Evangelijos šviesa tautų kelyje

Kardinolas Anželas Sodanas

Kardinolas Anželas Sodanas

Prieš tūkstantį metų popiežius Jonas XVIII siuntė prie Baltijos krantų didį misionierių, idant jis skelbtų Kristaus Evangeliją tenykštėms tautoms. Tai buvo Brunonas Kverfurtietis, kilnusis Saksonijos žemės sūnus, išgirdęs Kristaus mokiniams skirtą priesaką: „Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mt 28,19). Klusnus Viešpaties įsakymui, šventasis misionierius atvyko skelbti Kristaus Evangelijos į šį nuostabų mūsų Europos kampelį. Pirmas lietuvių būrys ir jų vadas Netimeras priėmė Gerąją Naujieną. Jie pasikrikštijo ir šitaip susikūrė pirmoji krikščionių bendruomenė. Nuo to laiko Evangelijos raugas pradėjo veikti čionykščių žmonių gyvenimą ir vesti juos į tas civilizacijos aukštumas, kurios šiandien gaivina visą Tautą.

Pilietinių permainų kelias

Jungtinio demokratinio judėjimo Kauno skyriaus vadovė Rūta Zabielienė

Kaunietė Rūta Zabielienė 1988–1990 metais aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, kurį laiką vadovavo Kauno rajono Sąjūdžiui. Vėliau ji įsitraukė į Žemės savininkų sąjungos bei kitų visuomeninių organizacijų veiklą. Šiuo metu R. Zabielienė vadovauja Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) Kauno skyriui. Su Rūta Zabieliene kalbamės apie JDJ veiklą, svarstome šių dienų Lietuvos aktualijas, prisimename mūsų kraštui lemtingus Sąjūdžio laikus.

Lietuva negina savo interesų Karaliaučiaus krašte

Buvęs Kaliningrado srities lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis Autoriaus nuotrauka

Liepos 8–10 dienomis Vilniuje dirbo Pasaulio lietuvių bendruomenės XIII Seimas, svarstęs išeivijoje gyvenantiems lietuviams aktualius klausimus. Pasaulio lietuvių bendruomenės renginiuose sutikome buvusį ilgametį Kaliningrado srities lietuvių bendruomenės pirmininką Sigitą Šamborskį, kuris sutiko papasakoti, kaip lietuviai gyvena Karaliaučiaus krašte. Su buvusiu Kaliningrado srities lietuvių bendruomenės pirmininku Sigitu ŠAMBORSKIU kalbasi „XXI amžiaus“ žurnalistas Gintaras VISOCKAS.

Monsinjorui – 100 metų

Kazimieras Dobkevičius

Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus aktyvistai ir vadovai įsiamžino su jubiliatu monsinjoru Eduardu Simaška

Liepos 22 dieną sukanka 100 metų, kai gimė garbingas Lietuvos kunigas monsinjoras Eduardas Simaška. Kaip sako jubiliatas, „mano tėviškė Aukštaitijoje, tarp Anykščių ir Kavarsko“. Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininko dr. Raimundo Kaminsko bei jo pavaduotojo mokytojo Zigmo Tamakausko iniciatyva kartu su grupe Kauno skyriaus valdybos narių vykome į Šiluvą, kur jau bemaž ketvirtis amžiaus gyvena monsinjoras Eduardas Simaška, pasveikinti su artėjančiu jubiliejumi, pakalbinti apie 73-jų kunigystės metų kelią.

Naujas sakralinio meno centras

Bronė Lukaitienė,

Anykščių sakralinio meno centro projektų vadovė

XVII a. pab. Romos dailininko Karlo Maračio (Carlo Maratti, 1625–1713) kompozicija „Marijos įvesdinimas į šventyklą“

Prieš dešimtį metų miręs Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios klebonas monsinjoras Albertas Talačka  per savo gyvenomą sukaupė turtingą meno vertybių kolekciją ir ją testamentu padovanojo Anykštijos žmonėms. Kunigo šviesuolio, kultūros puoselėtojo dėka sukaupta ne tik vertinga meno kolekcija, bet ir Anykščių šventovė pasipuošė reikšmingais meno kūriniais (A. Mackėlaitės vitražai, R. Idzelio iš medžio išdrožtos stacijos, įamžintas garsiųjų anykštėnų dvasininkių – A. Baranausko, K. Sirvydo, K. Kairio atminimas). Monsinjoras Anykščiuose įgyvendino savo nuostatą: „Tai, ką pasilieki sau, – amžinai pražudai, tai, ką atiduodi kitiems, – amžinai tavo...“ Vertinga monsinjoro sukaupta kolekcija šio sunkmečio metais rado savo namus – savivaldybės pastangomis suremontuotoje A. Baranausko salėje kuriasi Sakralinio meno centras, kuriame ir bus eksponuojama apie 40 vertingų meno kūrinių.

Išeivijos padangėje

Du Sibiro kankinės minėjimai JAV

Jonas Albaitis

Minėjimo rengėjai ir programos dalyviai. Vidury je A. Dirsytės portretą laiko pirm. Angelė Leščinskienė. Už portreto – kun. dr. Kęstutis Trimakas

Sibiro kankinės Adelės Dirsytės šimtmečio proga  Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo suruošti du paminėjimai: pirmasis – balandžio 22 dieną Ateitininkų namuose Lemonte, antrasis – birželio 14 dieną Čikagos priemiestyje Ciceroje.

Birželio 21 dieną Švč. Mergelės Marijos gimimo parapijoje Čikagoje buvo prisiminti į Sibirą ištremti lietuviai. Trispalvėmis lemputėmis papuoštas bažnyčios altorius priminė, kad čia minima lietuviams brangi tautinė diena. Lietuviams skirtas šv. Mišias aukojo kun. Kęstutis Trimakas su svečiu karmelitų kunigu Vernon O’Malley. Jis susirinkusiesiems pranešė ir Mišių intenciją: tautiečių tremties į Sibirą prisiminimą ir 100 metų nuo Sibiro kankinės Adelės Dirsytės gimimo. Šv. Mišių metu Marija Ruseckienė skaitė Sibire sukurtas A. Dirsytės maldas.

Šventųjų gyvenimo pavyzdžiu...

Ramutė Stanislovaitienė

Seminaro dalyviai Šv. Šeimos koplyčioje

Jau daugelį metų Kauno lopšelis-darželis „Rokutis“ glaudžiai bendradarbiauja su Rokų šeimos dvasinio ugdymo centru „Šeimyna“, Rokų Šv. Antano parapijos klebonu V. Gražulevičiumi. Sausio mėnesį metodininkė Julija Bakūnaitė parengė projektą „Šventųjų gyvenimas – pavyzdys vaikams”, kuriame 18 auklėtojų įsipareigojo vaikus supažindinti su pasirinktu šventuoju, išryškinti jo dorybes ir susieti su vaikų patirtimi. Prasidėjo ieškojimų ir atradimų metas. Projekto vadovė  nuoširdžiai konsultavo, drąsino  ir patarinėjo pedagogėms. Po keturių mėnesių intensyvaus darbo buvo pasiruošta seminarui tema „Šventųjų gyvenimo epizodų panaudojimas vaikų ugdymui“, kuris vyko  birželio 16–19 dienomis.

Himnas ir gražūs darbai Lietuvos tūkstantmečiui

Klebonas kun. Stasys Šlepavičius šventina krioklį

Nemakščių krašto žmonės neliko abejingi gražiai iniciatyvai ir prisijungė prie Lietuvos himno giedojimo akcijos liepos 5 dieną. Parapijos klebonas kun. Stasys Šlepavičius, išgirdęs „Tūkstantmečio odisėjos“ organizatorių kvietimą kartu sugiedoti himną, paragino nemakštiškius prisidėti prie šios akcijos. Laukiant akimirkos, kada visame pasaulyje turėjo suskambėti Tautiškos giesmės žodžiai, 20 valandą buvo aukojamos šv. Mišios, kurių metu buvo meldžiamasi už savo gimtąjį kraštą, už tėvynę Lietuvą ir visame pasaulyje pasklidusius tautiečius. Po šv. Mišių gausi procesija nusidriekė link Lurdo grotos, čia buvo pašventintas prie grotos įrengtas krioklys. Parapijos klebonas į tvenkinuką simboliškai supylė iš Prancūzijos Lurdo parvežto vandens, kaip pagarbos ir susivienijimo ženklą su ta vieta, kurioje prieš 150 metų apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Čiurlenantis krioklio vanduo susiliejo su minios plojimais, kurie buvo skirti Lurdo grotos puoselėtojui klebonui Stasiui Šlepavičiui ir nenuilstantiems jo pagalbininkams Antanui ir Staselei Bumbuliams, A. ir M. Glazauskiams, S. ir K. Mėliniams,  T. ir A. Būziams, A. ir A. Ignatavičiams, A. ir G. Stanislavičiams ir visiems, kurie prisidėjo prie šio sumanymo įgyvendinimo. Sugiedoję Lurdo Marijai skirtą giesmę ir sulaukę 21 valandos, susikibome vienas su kitu rankomis, susijungėme širdimi su visais tautiečiais ir skambiais balsais pakylėjome Lietuvos himną į dangų, kad jis susilietų su įvairiuose pasaulio kampeliuose skambančiais jo žodžiais.

Sutvarkytos senosios kapinaitės

Laukuvos šv. Kryžiaus atradimo bažnyčios administratorius kun. Pranas Bartasūnas šventina Stročių kaimo kapinaites

Sutvarkyti senąsias kapinaites ėmėsi Šilalės rajono Laukuvos bendruomenė, vadovaujama laukuviškės mokytojos Danutės Norbutienės. Ypač daug prisidėjo šios bendruomenės valdybos narys Labardžių girininkas laukuviškis Jonas Šedbaras ir Laukuvos šv. Kryžiaus atradimo parapijos tikintieji kartu su šios parapijos kunigu administratoriumi Pranu Bartasūnu. Per gana trumpą laiką trylikoje apleistų senų kapinaičių buvo iškirsti nereikalingi krūmynai, atnaujintos arba kryželiais paženklintos kadaise jose palaidotų mirusiųjų vietos, atstatyti kai kurie kryžiai.

Vilkaviškio vyskupijoje

Marijampolės dekanate

Palaimintojo Jurgio Matulaičio atlaiduose

Palaimintojo Jurgio Matulaičio atlaiduose kasmet dayvauja maldininkai iš Lenkijos

MARIJAMPOLĖ. Palaimintojo Jurgio Matulaičio, MIC, minėjimo oktavos išvakarėse, liepos 11-ąją, šeštadienį, Mažojoje Bazilikoje apsilankė Varmijos arkivyskupijos devynioliktos pėsčiųjų maldininkų kelionės į Aušros vartus dalyviai. Maldininkus pasveikino Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila.

Po pietų Marijampolės Bazilikos šventoriuje rinkosi jaunimas iš Aukštosios Panemunės, Pakuonio, Vilkaviškio, Kalvarijos, Liubavo, Liudvinavo, Virbalio, Kauno pal. Jurgio Matulaičio, MIC, Marijampolės parapijų. Vadovaujami kunigo Piotro Vojtonio, MIC, Aurimo Galianovo ir tikybos mokytojos Dalios Vičkačkaitės visi ruošėsi tradiciniam piligriminiam žygiui į Lūginę. Prieš pradėdami kelionę visi susikaupė maldai pal. Jurgio Matulaičio koplyčioje. Po maldos palaiminti parapijos klebono Andriaus Šidlausko, MIC, maldininkai iškeliavo į Lūginę. Lūginėje, pal. Jurgio Matulaičio koplyčioje, šv. Mišias aukojo ir homiliją sakė kunigas Piotras Vojtonis. Homilijoje kunigas kalbėjo apie apaštalus Petrą ir Matą, kurie pakviesti Jėzaus viską palikę sekė Juo. Baigdamas homiliją kunigas ragino palikti viską, kas trukdo išgirsti Dievo balsą. Šv. Mišiose giedojo jungtinis vaikų ir jaunimo choras iš Gražiškių ir Kalvarijos (vadovė Jolita Kazakevičiūtė).

Aleksoto dekanate

Valstybės dieną – atlaidai gražioje parapijoje

Procesijoje aplink Šlienavos bažnyčią

Šlienava. Liepos 6-ąją, per Valstybės dieną, kai kuriose parapijose buvo švenčiamos vietos šventės, atlaidai. Tokia šventė vyko ir Šlienavos parapijoje. Šventė buvo sutapatinta su naujai atkelta Švč. M. Marijos Apsilankymo pas Elžbietą atlaidų data. Puošniai įrengtoje ir sutvarkytoje parapijos teritorijoje, kurioje malonu pasimelsti ir pavaikštinėti kaip po gyvąjį muziejų, rinkosi ir parapijiečiai, ir svečiai. Šlienavos bažnyčią jau lankęs Zapyškio ir Ežerėlio klebonas kun. Antanas Mickevičius celebravo šv. Mišias, pašventino parapijoje esančios Samylų seniūnijos vėliavą ir herbą. Samylų seniūnas Saulius Banionis džiaugėsi iškilmingomis šventinimo apeigomis, šv. Mišių pradžioje priminta Samylų seniūnijos istorija.

Telšių vyskupijoje

Žemaičių Kalvarijos dekanate

Atlaiduose – maldos įvairiomis intencijomis

Liepos 9-ąją procesijos metu homiliją pasakė Laukuvos administratorius kun. Pranas Bartasūnas

ŽEMAIČIŲ KALVARIJA. Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Bazilikoje vykusiuose atlaiduose liepos 4-oji buvo skirta maldoms už jaunas šeimas. Tądien į šį miestelį sugužėjo būrys Tauragės dekanato jaunimo. Pagrindines – Sumos šv. Mišias koncelebravo ir Kristaus kančios kelio procesijoje dalyvavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Sumos šv. Mišių metu jis sakė, jog jaunas šeimas ypač turėtume puoselėti ir melstis už jas. Jaunas žmogus visuomet susiduria su didesniais ir nepatirtais gyvenimo išbandymais, todėl jiems reikalingos maldos, kad gyvenime nepaslystų, o paslydę sugebėtų atsikelti.

Panevėžio vyskupijoje

Pasvalio dekanate

Įspūdingi susitikimai

Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas ir 88 metų Tetervinų kaimo gyventoja Morta Vaičekonienė bendrauja šventoriuje

SKREBOTIŠKIS. Liepos 11-ąją, šeštadienį, Švč. Jėzaus Širdies  bažnyčioje lankęsis Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas aukojo Šv. Mišias ir teikė Sutvirtinimo sakramentą. Jo laukė nemažai jaunuolių – eilutė nusitęsė per visą bažnyčią. Kiekvienam ganytojas sugebėjo rasti padrąsinantį žodį. Priėmusiems sutvirtinimą jis priminė nepamiršti maldos ir kelio į bažnyčią. Po šv. Mišių visi ėjo į šventorių, o kas pageidavo, galėjo nusifotografuoti su vyskupu. Ganytojas neskubino, nors jo dar tą pačią dieną laukė Ėriškiuose (Panevėžio r.). Šventoriuje užsimezgė įdomus pokalbis tarp vyskupo ir Tetervinų kaimo gyventojos Mortos Vaičekonienės. Pasirodo, vyskupas savo jaunystėje, maždaug prieš 50 metų,  Skrebotiškio apylinkėse melioravo žemes ir nakvodavo šios sodietės klėtyje, o į gimtąjį Trajoniškio kaimą  parmindavo dviračiu. Prisiminusi anuos  laikus, M. Vaičekonienė sakė, kad jos vyras tada pyktelėjęs, kam priėmusi  svetimą, gal kokį komunistą. Morta jį nuraminusi: mačiusi, kaip sėsdamas valgyti, jos įnamis persižegnojo. M. Vaičekonienė žinojusi, kad jos buvęs įnamis tapo vyskupu, bet  anksčiau nedrįsusi jo prakalbinti. Tokia proga pasitaikė tik ganytojui atvykus į Skrebotiškį. 88 metų M. Vaičekonienė kelią iš savo namų į bažnyčią – apie tris kilometrus – dar įveikia pėsčiomis. Vyskupas sakė, kad M. Vaičekonienė yra labai panaši į jo krikštamotę, kuri mirė išgyvenusi lygiai 100 metų.

Kur dingo tūkstantmetis?

Taip buvo iki liepos 7-osios ankstyvo ryto

Gražu buvo Lietuvos tūkstantmečio Dainų šventėje – džiaugėsi ir dalyviai, ir žmonės, ir, rodos, gatvės. Išties dauguma Vilniaus gatvių šventės dienomis buvo pasipuošusios: gražiai atrodė Gedimino prospekte plazdančios trispalvės juostos, gėlių vazonėliai. Gaila, kad visi papuošimai buvo tik iki liepos 6-osios, paskutinės Dainų šventės dienos, o jau kitą rytą dingo kaip į vandenį.  Liepos 7-osios rytą Gedimino prospekte buvo matyti tik tušti elektros stulpai. Nesuprantama, argi Lietuvos tūkstantmečio minėjimas baigėsi sulig liepos 6-ąja? Juk visi 2009 metai turi būti mūsų valstybės Tūkstantmečio jubiliejiniai metai, o ne tik trys ar keturios dienos – juk kito tūkstantmečio nė vienas šių laikų žmogus nebesulauks. Manau, kad dabartinė valdžia turi išsiaiškinti, kas davė nurodymus nuimti mūsų jubiliejui skirtus atributus, tarp jų ir tautinius simbolius. O gal Vilnius – jau ne mūsų sostinė?

Vertybių dilemos

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Seime vėl aktyviai svarstomos VSD problemos. Ir vėl aiškinamasi, kodėl Seimo nariai negauna 12 garsiųjų pažymų dėl Lietuvos politikos ir verslo veikėjų ryšių su įtakingais Rusijos valdžios atstovais. Kita problema – per 2004–2006 metais VSD vykdytus „valymus“ atleistų pareigūnų likimas. Atleisti pareigūnai kol kas negrąžinti į darbą, nors pripažįstama, kad dauguma jų buvo atleisti nepagrįstai. Kai kuriems iš jų pasisekė įsidarbinti Krašto apsaugos sistemoje, policijoje ar privačiose saugos tarnybose, o kai kuriems buvusiems VSD pareigūnams tenka dirbti taksistais, sargais ar elektrikais.