|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Gražu buvo Lietuvos tūkstantmečio Dainų šventėje džiaugėsi ir dalyviai, ir žmonės, ir, rodos, gatvės. Išties dauguma Vilniaus gatvių šventės dienomis buvo pasipuošusios: gražiai atrodė Gedimino prospekte plazdančios trispalvės juostos, gėlių vazonėliai. Gaila, kad visi papuošimai buvo tik iki liepos 6-osios, paskutinės Dainų šventės dienos, o jau kitą rytą dingo kaip į vandenį. Liepos 7-osios rytą Gedimino prospekte buvo matyti tik tušti elektros stulpai. Nesuprantama, argi Lietuvos tūkstantmečio minėjimas baigėsi sulig liepos 6-ąja? Juk visi 2009 metai turi būti mūsų valstybės Tūkstantmečio jubiliejiniai metai, o ne tik trys ar keturios dienos juk kito tūkstantmečio nė vienas šių laikų žmogus nebesulauks. Manau, kad dabartinė valdžia turi išsiaiškinti, kas davė nurodymus nuimti mūsų jubiliejui skirtus atributus, tarp jų ir tautinius simbolius. O gal Vilnius jau ne mūsų sostinė? |
||
|
|
||
Kodėl rašytojas daromas antibažnytininku? Valstybės dienai ir Lietuvos tūkstantmečiui prie Kauno pilies buvo parodyta Balio Sruogos drama Milžino paunksmė. Gražus kūrinys, deramai aukštinantis mūsų didįjį kunigaikštį Vytautą, parodantis senąją epochą ir tų laikų Lietuvos galybę. Tačiau spektaklis kartu tapo ir neskania parodija iš krikščionybės. Du spektaklyje parodyti vyskupai po sceną lakstė tarsi pajacai, o Krokuvos vyskupas (aktorius Evaldas Jaras) gašliai elgėsi su moterimis, ypač su karaliene. Jis nuolat riaumojo galingu balsu, lyg viskuo gyvenime persisotinęs didikas, lyg koks eržilas, o ne vyskupas. Atrodo, kad tokias nesąmones sugalvojo režisierius Vytautas Rumšas, nes B. Sruogos veikale tokio tyčiojimosi iš personažų, ypač vyskupų, nėra. Rašytojas, kad ir būdamas indiferentas tikėjimo atžvilgiu, buvo tolerantiškas. |
||
|
|
||
|
Man patiko režisieriaus Vytauto Rumšo (jo spektaklį Milžino paunksmėje neseniai matėme Kauno pilyje) per Pūko televiziją pasakytos mintys, kad dabartinė valdžia kultūrai daro siaubingą žalą. Režisierius sakė, kad taip toliau elgiantis ne tik lietuviškos kultūros gali nebelikti, bet ir galime prarasti nepriklausomybę. Džiugu, kad Pūko televizija kelia aktualius valstybės išlikimo klausimus. Tik kodėl valstybės piliečiai vis dar abejingai žiūri į valdžios darbelius? |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |