| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Aleksoto dekanate Valstybės dieną atlaidai gražioje parapijoje
Šlienava. Liepos 6-ąją, per Valstybės dieną, kai kuriose parapijose buvo švenčiamos vietos šventės, atlaidai. Tokia šventė vyko ir Šlienavos parapijoje. Šventė buvo sutapatinta su naujai atkelta Švč. M. Marijos Apsilankymo pas Elžbietą atlaidų data. Puošniai įrengtoje ir sutvarkytoje parapijos teritorijoje, kurioje malonu pasimelsti ir pavaikštinėti kaip po gyvąjį muziejų, rinkosi ir parapijiečiai, ir svečiai. Šlienavos bažnyčią jau lankęs Zapyškio ir Ežerėlio klebonas kun. Antanas Mickevičius celebravo šv. Mišias, pašventino parapijoje esančios Samylų seniūnijos vėliavą ir herbą. Samylų seniūnas Saulius Banionis džiaugėsi iškilmingomis šventinimo apeigomis, šv. Mišių pradžioje priminta Samylų seniūnijos istorija. Pamokslą sakęs kun. A. Mickevičius nagrinėjo Šventojo Rašto evangeliją, lygindamas ją su nūdiena, pasakojo apie Marijos apsilankymą pas Elžbietą, parapijos gyvenimą, kunigiškos tarnystės ypatumus, žmonių gyvenimo klystkelius. (Pavyzdžiui, kalbėdamas apie pasaulio pabaigą, sakė, kad ji jau atėjo, nes gali ženytis du vyrai arba dvi moterys.) Pamokslininkas stebėjosi, kaip garbusis Šlienavos parapijos vadovas kan. Vytautas Vaičiūnas parapijoje padaro tiek daug gražių darbų, ir dažniausiai be parapijiečių pagalbos. Jis paragino parapijiečius nepamiršti bažnyčios, dažniau padėti parapijos darbuose, nes parapija ne tik kunigas, bet ir visi žmonės. Po šv. Mišių buvo pašventinta paskutinė Prisikėlimo stotis su Prisikėlusio Kristaus paveikslu iš daugiau nei prieš dvejus metus kan. V. Vaičiūno suprojektuotų ir įrengtų Kryžiaus kelio stočių ši stotis tapo baigiamuoju akcentu. Taip pat buvo pašventintas kryžius prieš 300 metų Lietuvoje vykusios maro epidemijos (1709-1713 metais), nusinešusios daug gyvybių, aukoms atminti, bei trims broliams, vietiniams valstiečiams, pastačiusiems šioje vietoje koplyčią, kuri Antrojo pasaulinio karo metais davė pradžią Šlienavos bažnyčiai. Žmonės pašventintą kryžių pagerbė žegnodamiesi ir bučiuodami. Taip nuo šiol gražią bažnyčios šventoriaus teritoriją puošia nauja relikvija, įamžinanti trijų brolių, išsigelbėjusių nuo baisiojo maro, padėką Dievui. Nuostabi Šlienavos parapija, puošiama darbštaus ir sumanaus klebono. Parapijiečiai ir dažnai čia užsukantys svečiai prisimena, kaip varganai prieš 40 metų atrodė medinė Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčia ir kaip nuostabiai ji pasikeitė prieš daugiau nei dešimt metų čia atvykus kun. Vytautui Vaičiūnui. Bažnyčios teritorija išpuoselėta, jaučiasi rūpestinga šeimininko ranka tai ir prižiūrima veja, ir puošnūs gėlynai. Bažnyčios šventoriuje naujai atstatyta varpinė, pastatyta parapijos salė, kraštotyros muziejus, daili bažnyčią juosianti lengvos konstrukcijos tvora, nauji kryžiai, Kryžiaus kelio stotys, Švč. M. Marijos, šventųjų Petro ir Povilo skulptūros bei pati gražiai atnaujinta bažnyčia. Žmonės stebisi klebono išradingumu ir darbštumu. Tas savybes kan. V. Vaičiūnas išsiugdė sovietinės okupacijos metais, kai teko padėti kovojusiam už tikėjimo laisvę jo artimiausiam bendražygiui kun. Juozui Zdebskiui, saugoti jį nuo piktų akių ir nelabojo kėslų, o vėliau ir pačiam kalėti Rusijos lageriuose, patirti pažeminimus. Nors ir silpną sveikatą turinčiam, bet visada sumaniam kanauninkui tokie darbai ne sunkumas, o dvasinė atgaiva. Parapijiečiai ir kiti darbštųjį kunigą pažįstantys žmonės su nerimu klausia ar nepasitvirtins gandai, kad į šią atnaujintą parapiją gali būti paskirtas kitas parapijos vadovas, kuris, abejojama, ar sugebės su tokia pat meile ir atsidavimu, kaip kan. V. Vaičiūnas, rūpintis šia šventove. XXI
© 2009 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |