Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Popiežiaus ir JAV prezidento susitikimas

Mindaugas BUIKA

JAV prezidento šeima su popiežiumi Benediktu XVI

Šventajam Tėvui padovanota šv. Jono Noimano stula

Pirmasis į Vatikaną atvykusį prezidentą Baraką Obamą pasitiko Popiežiaus namų prefektas amerikietis arkivyskupas Džeimsas Harvis

Prieš vykdamas į Vatikaną prezidentas Barakas Obama susitiko su JAV katalikiškos spaudos žurnalistais

Gėrimasi pristatytomis dovanomis

Susitikimo akimirkos

Privačiame pokalbyje aptartos abipusiai rūpimos globalinės problemos

Ypatingas dėmesys gyvybės kultūrai

Prieš išvykdamas dviems savaitėms atostogų (liepos 13–29 dienomis) į Italijos šiaurinį Alpių regioną popiežius Benediktas XVI turėjo daug svarbių susitikimų su šalių vadovais, dalyvavusiais tradiciniame G-8 grupės viršūnių suvažiavime. Šioje Katalikų Bažnyčios vadovui ne visai įprastoje tarptautinės politikos „seansų“ serijoje ypač reikšmingas buvo liepos 10 dienos Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Barako Obamos vizitas į Vatikaną. Beveik valandą trukusiame 44-ojo JAV prezidento ir 264-ojo apaštalo šv. Petro įpėdinio pasimatyme, kaip ir buvo galima tikėtis, ypatingas dėmesys buvo skiriamas gyvybės kultūros problemoms. Po B. Obamos vizito paskelbtame Vatikano informacinės tarnybos komunikate pabrėžiama, „kad nuoširdžiuose pokalbiuose (JAV prezidentas, be audiencijos pas Šventąjį Tėvą, taip pat susitiks su Vatikano valstybės sekretoriumi kardinolu Tarciziju Bertone ir užsienio reikalų ministru arkivyskupu Dominiku Mamberčiu) pirmiausia buvo paliesti klausimai, susiję su „pagarba žmogaus gyvybei ir jos apsauga bei teise visuomet vadovautis sąžine“.

Kaip žinoma, vos atėjęs į valdžią liberalus demokratas B. Obama atšaukė daugelį konservatyvaus respublikono prezidento Džordžo Bušo patvirtintų gyvybę ginančių įstatymų, įskaitant draudimą daryti eksperimentus su žmogaus embrionų kamieninėmis ląstelėmis. Bažnyčia baiminasi, kad prezidentas B. Obama atšauks ir ankstesnės administracijos priimtą potvarkį, leidžiantį gydytojams nedalyvauti abortų bei panašiose procedūrose, kurios prieštarauja jų sąžinės nuostatoms. Tiesa, prieš atvykdamas į Vatikaną pokalbyje su JAV katalikiškos spaudos žurnalistais prezidentas B. Obama patvirtino, kad minėto potvarkio dėl medicinos darbuotojų sąžinės reikalų atšaukimo jo darbotvarkėje nėra.

Paskata suprasti Bažnyčios poziciją

Tačiau birželio mėnesį buvo pranešta, kad B. Obama nutraukia 2001 metais prezidento D. Bušo įkurtos Nacionalinės bioetikos tarybos veiklą, kuri patarinėjo šalies vadovui svarbiais žmogiškojo orumo apsaugos klausimais. Šią tarybą, sudarytą iš 18 narių (žymių mokslininkų, gydytojų, etikos ir socialinių sričių profesionalų, teologų ir teisininkų), ketverių metų kadencijai skirdavo pats prezidentas. Dabar, kai svarstomi tokie klausimai kaip užšaldytų embrionų likimas, „terapinis klonavimas“, eutanazija ir abortai, valstybinės bioetikų grupės darbas yra ypač svarbus, todėl gaila, kad jos veikla nebus atnaujinta.

Matyt, neatsitiktinai audiencijos pabaigoje per tradicinį apsikeitimą dovanomis popiežius Benediktas XVI kartu su naująja savo enciklika „Caritas in Veritate“ prezidentui B. Obamai įteikė ir gruodžio mėnesį Tikėjimo mokslo kongregacijos paskelbtą dokumentą „Dignitas Personae“, kuriame kaip tik svarstomi bioetikos klausimai. Įteikdamas leidinį Šventasis Tėvas linkėjo, kad „jį perskaitęs prezidentas geriau suprastų Bažnyčios poziciją“. Atsakydamas B. Obama pažadėjo pradėti skaityti jau skrendant lėktuvu namo.

Be abejonės, naivu būtų galvoti, kad po audiencijos pas popiežių Benediktą XVI prezidentas B. Obama tuoj pat pakeis savo nusistatymus dėl abortų legalumo, žmogaus embrionų kamieninių ląstelių tyrimo ar homoseksualų „santuokos“. Tačiau į svarius Šventojo Tėvo argumentus, kad socialinė politika neduos siekiamų rezultatų, kol prioritetas nebus teikiamas žmogiškojo orumo – asmens orumo gynimui nuo prasidėjimo iki natūralios gyvenimo pabaigos vis dėlto turės atsižvelgti. Naujojoje savo enciklikoje „Caritas in Veritate“, kurios publikavimas beveik sutapo su JAV prezidento apsilankymu Vatikane, popiežius Benediktas XVI tobulai susieja šią „gyvybės etiką“ su „socialine etika“. „Atvirumas gyvybei yra tikros pažangos centras ir garantas, – teigiama naujojoje enciklikoje. – Kada visuomenė žengia į gyvybės atmetimą ar suvaržymą, galiausiai ji neberanda būtinos motyvacijos ir energijos tikrojo gėrio siekimui. Jeigu asmeninis bei visuomeninis jautrumas naujosios gyvybės atžvilgiu yra prarastas, tada ir kitos visuomeninės vertybės nueina į pašalį“. Ir atvirkščiai – pagarba gyvybei ir jos priėmimas sustiprina visuomenės moralinę dinamiką, gebėjimą pagelbėti kitiems, ypač vargingiesiems. Tada ekonominiai ir intelektualiniai tautos resursai įgyja solidarią, o ne savanaudišką išraišką.

Globalinės problemos etikos šviesoje

Tai ypač svarbu JAV, galingiausiai pasaulio valstybei, kuri yra istorijos pašaukta iš esmės prisidėti prie dabarties globalinių problemų sprendimo. Apie tai buvo kalbama Popiežiaus ir JAV prezidento susitikime, dėmesį telkiant į taikos procesą Artimuosiuose Rytuose, dėl kurio yra bendras sutarimas, bei padėtį kituose pasaulio regionuose. Kaip žinoma, tiek Vatikanas, tiek ir Jungtinės Amerikos Valstijos aktyviai remia nuostatą, kad Šventojoje Žemėje turi egzistuoti dvi taikiai sugyvenančios valstybės – Izraelis ir Palestinos arabų.

Baigiamajame komunikate nurodoma, kad Benediktas XVI ir B. Obama aptarė ir „kultūrų ir religijų dialogą, globalinę ekonomikos krizę su etinėmis pasekmėmis, maisto saugumą, paramos eigą – ypač Afrikai ir Lotynų Amerikai“. Šventasis Tėvas savo paraginimuose Italijoje liepos 8–10 dienomis vykusiam G-8 viršūnių susitikimui akcentavo, kad dabartinės ekonomikos ir finansų problemos neturi tapti prielaida „pamiršti“ paramą vargstančioms šalims, kurios dėl tos krizės kenčia labiausiai, nors nėra už ją atsakingos.

Prezidentas B. Obama įteikė popiežiui Benediktui XVI brangią dovaną – liturginių rūbų elementą – stulą, kuri priklausė pirmajam JAV piliečiui, paskelbtam šventuoju – vokiečių kilmės vyskupui Jonui Noimanui (1811–1860). Iš Bohemijos kilęs šv. Jonas Noimanas misijinę veiklą vykdė JAV, čia įstojo į Redemptoristų vienuoliją ir 1852 metais buvo paskirtas Filadelfijos vyskupu. Savo diecezijoje jis pastatė kelias dešimtis bažnyčių, rūpinosi jaunimo katalikišku lavinimu (įkūrė daugiau kaip 100 mokyklų) ir naujais atvykėliais į šalį. Popiežiaus Pauliaus VI kanonizuotas 1977 metais ir laikomas imigrantų dangiškuoju globėju. Šventasis Tėvas, džiaugdamasis dovana, kurios įteikimą inicijavo Amerikos redemptoristai, sakė, kad šventasis vyskupas buvo „nuostabi asmenybė“. Iš tikrųjų stula, paimta nuo stikliniame karste Filadelfijos Šv. Petro bazilikoje saugomų šv. Jono Noimano palaikų, yra puiki dovana popiežiui Benediktui XVI, neseniai inauguravusiam Kunigų metų šventimą.

Apdovanota prezidento šeima ir palyda

Pirmasis į Vatikaną atvykusį B. Obamą pasitiko Popiežiaus namų prefektas amerikietis arkivyskupas Džeimsas Harvis, vienas iš nedaugelio Šventojo Sosto bendradarbių, savo pareigose likęs dar nuo Jono Pauliaus II pontifikato. Po Benedikto XVI ir B. Obamos privataus pokalbio JAV prezidentas pristatė Šventajam Tėvui savo šeimą – žmoną Mišelę, dukteris Maliją ir Sašą bei žmonos motiną Marianą Robinzon. Jos, kaip ir prezidento palydos nariai, tarp kurių buvo patarėjas nacionaliniam saugumui generolas Džeimsas Džonsas, vyriausias patarėjas užsienio politikai Devidas Akselrodas ir atstovas spaudai Robertas Gibsas, taip pat gavo Popiežiaus dovanas – proginius medalius ir rožinius. Mergaitės – Prezidento vaikų dalyvavimas nebuvo fotografuojamas ir filmuojamas, kad netrukdytų emocijoms – ypač džiaugėsi gautomis sidabrinėmis raktų grandinėlėmis su nedideliais Popiežiaus bareljefais. Po oficialaus susitikimo prezidento B. Obamos šeima aplankė Vatikano įžymybes – Siksto koplyčią, grotas, muziejų.

B. Obama buvo dvyliktasis Jungtinių Valstijų vadovas, apsilankęs Vatikane. Prieš 50 metų, 1919-aisiais, pirmasis čia buvo atvykęs prezidentas Vudras Vilsonas, kuris tuomet susitiko su popiežiumi Benediktu XV. Kitas vizitas įvyko tik po keturiasdešimties metų – 1959-aisiais, kai su popiežiumi Jonu XIII susitiko prezidentas Duaitas Eizenhaueris. Nuo to laiko jau visi JAV prezidentai lankydavosi Vatikane. Net penkis kartus čia pabuvojo prieš B. Obamą valdęs prezidentas D. Bušas, kuris vedė derybas su popiežiumi Jonu Pauliumi II ir po to su Benediktu XVI.

© 2009 „XXI amžius“