2009 m. liepos 17 d.
Nr. 55
(1747)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Monsinjorui – 100 metų

Kazimieras Dobkevičius

Lietuvos Sąjūdžio Kauno
skyriaus aktyvistai ir vadovai
įsiamžino su jubiliatu
monsinjoru Eduardu Simaška

Liepos 22 dieną sukanka 100 metų, kai gimė garbingas Lietuvos kunigas monsinjoras Eduardas Simaška. Kaip sako jubiliatas, „mano tėviškė Aukštaitijoje, tarp Anykščių ir Kavarsko“. Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininko dr. Raimundo Kaminsko bei jo pavaduotojo mokytojo Zigmo Tamakausko iniciatyva kartu su grupe Kauno skyriaus valdybos narių vykome į Šiluvą, kur jau bemaž ketvirtis amžiaus gyvena monsinjoras Eduardas Simaška, pasveikinti su artėjančiu jubiliejumi, pakalbinti apie 73-jų kunigystės metų kelią.

Monsinjorą, ne pagal metus guvų ir žvalų, radome namelyje priešais Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčią. Kambarėlyje daug knygų, šventųjų paveikslų, Kauno kunigų seminarijos baigimo nuotrauka su dėstytojais, profesūra, bendrakursiais klierikais. Garbingoje vietoje – įrėmintas popiežiaus Benedikto XVI palaiminimo raštas, kuriuo monsinjoras buvo apdovanotas 71-ųjų kunigystės metinių proga.

Z. Tamakauskas įteikė monsinjorui solidų albumą apie Kauno menininkų gyvenimą, moterys – didelę raudonų rožių puokštę. Mokytojas Z. Tamakauskas visų vardu monsinjorui linkėjo stiprios sveikatos, energijos, geros nuotaikos ir Dievo palaimos garbingame kunigo, švietėjo veikloje.

Svečiams susėdus aplink jubiliatą užsimezgė nuoširdus pokalbis apie jaunystę, pasirinktą kunigystės kelią. Būsimasis kunigas  Eduardas Smaška gimė 1909 metais liepos 22 dieną, daugiavaikėje šeimoje. Be jo, šeimoje dar augo trys broliukai ir dvi sesutės. Tėveliai buvo labai religingi, o kunigystės kelią pasirinkti paskatino mokytoja Sofija Kiškytė. Nutarta stoti į Kauno kunigų seminariją, kurioje tuo metu dėstė įžymūs profesoriai – Pranas Dovydaitis, Jonas Mačiulis-Maironis, A. Jakštas-Dambrauskas, Kuraitis ir kiti. Monsinjoras gerai prisimena tas akimirkas, kai 1936 m. birželio 21 dieną su didele grupe klierikų gavo kunigystės šventimus. Kauno Arkikatedroje Bazilikoje kurį laiką ėjo vikaro pareigas, vėliau vikariavo Kauno šv. argangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje. Politinė padėtis Lietuvoje 1940 metais buvo itin sudėtinga.  Kunigas E. Simaška sugebėjo su Dievo Apvaizdos pagalba išvykti į tėviškę ir išvengti persekiojimo bei suėmimo. Kai Lietuvą okupavo hitlerininkai, kunigas Eduardas jau ėjo Ukmergės gimnazijos kapeliono pareigas. Reikėjo labai laviruoti santykiuose su hitlerininkų valdžia. Užėjus antrajai sovietinei okupacijai pastoracinį darbą buvo vis sunkiau dirbti. Kunigas Eduardas nevengė padėti partizanams. Kunigas buvo įskųstas ir NKVD „teismas“ nuteisė jį dešimčiai metų kalėti. Kalėjo šiaurės Uralo lageriuose. Kunigas prisimena, kaip sunkiai teko dirbti, badauti, kęsti šaltį, pažeminimus, ir tik malda, tikėjimas stiprino viltį išlikti ir sugrįžti į pasiilgtą gimtąjį kraštą.

Po dešimties metų sunkios katorgos kunigas Eduardas sugrįžo į gimtinę. Jubiliatas ir dabar prisimena vieną įdomų įvykį. Kai jis ėjo Deltuvos bažnyčioje klebono pareigas, sovietmečiu, netoli Deltuvos gyveno išdaviko prof. J. Markulio motina, kuri tuo metu buvo jau pasiligojusi. Vieną dieną į Deltuvos bažnyčios raštinę pasibeldė Markulis. Pasilabinęs lyg niekur nieko pasakė, kad norėtų, jog jo tikinti motina gautų visus sakramentus, o jai mirus būtų palaidota su visomis religinėmis apeigomis, procesija ir vėliavomis. Sovietinis profesorius sugebėjo įtikinti savo „kolegas“ komunistus, kad šie nedarytų jokių kliūčių... Laidotuvėse dalyvavę komunistai stebėjosi, kad taip iškilmingai ne visada buvo laidojami tikrai tikintys katalikai. Kunigas Eduardas be priekaištų atliko savo pareigas.

Sovietmečiu kunigas buvo akylai sekamas ir kilnojamas iš vienos vietos į kitą, tačiau išliko ištikimas Kristaus mokslui ir kunigystei.  Su jauduliu monsinjoras prisimena 1993 m. rudenį, kai Šventasis Tėvas Jonas Paulius II atvyko į Šiluvą ir meldėsi Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčioje. Tai buvo Dievo stebuklas, padovanotas Lietuvai ir jos žmonėms.

Monsinjoras palydėjo į Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčią, kur piemenėliams prieš 400 metų apsireiškė Dievo Motina Marija.

Tegu Dievo Palaima Jus, monsinjore, lydi visą gyvenimą ir būna kelrode žvaigžde visiems kunigams.

 Autoriaus nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija