|
Nulenkė galvas partizanams ir Laisvės kovotojams
Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ
Rugsėjo 8 dieną Gruzdiškių kalnelyje (Raseinių r., 400 metrų nuo pagrindinio kelio į Šiluvą) buvo pašventintas paminklas trys aukšti metaliniai kryžiai šešiolikos nužudytų ir dviejų sužeistų ir paimtų į nelaisvę partizanų atminimui. Gruzdiškių kalnelyje į per karą išsprogdintus bunkerius buvo metami Raseinių kalėjime iškankintų, nužudytų, išniekintų partizanų kūnai. Anot pašventinimo iškilmėse dalyvavusio ir kalbą pasakiusio Lietuvos partizanų kapeliono, Raseinių rajono Garbės piliečio monsinjoro Alfonso Svarinsko, Gruzdiškių kalnelis tai komunistų ir kolaborantų bei Raudonosios armijos nusikaltimų įrodymo vieta, nekaltai nužudytų Lietuvos žmonių palaikų išniekinimo vieta.
Pašventinimo iškilmėse įspūdingą kalbą pasakė Raseinių rajono savivaldybės meras Petras Vežbavičius. Jis sakė: Šiandieninis mūsų renginys liudija pagarbą ir dėkingumą visų laikų Lietuvos nepriklausomybės gynėjams visiems, kurie labiau tikėjo tiesa ir teisingumu, morale ir didžiosioms vertybėms, nei bijojo pasaulio galingųjų, ir savo sveikatą, likimą ir gyvybę aukojo tai tiesai ginti. Galime džiaugtis, kad šiandien tėvynės laisvės ir žmogaus orumo nereikia ginti ginklu, kad mūsų kariuomenė priklauso stipriausiai pasaulio karinei struktūrai, ir tai reiškia tikrą Lietuvos saugumą. Be karinio ar politinio saugumo, visada itin svarbus tautos moralinis saugumas, grindžiamas istorine atmintimi. Žinome seną tiesą: kokie šiandien mūsų vaikai ir jaunimas, tokia bus rytojaus Lietuva. Tad negailėkime bendrų pastangų, kad mūsų dabartyje ir ateityje būtų kuo mažiau klaidingos informacijos, įtarumo ir baimės, o kuo daugiau kūrybos, pasitikėjimo, žmogiškojo artumo ir laisvės. Todėl klausiu: ar pakankamai šiandieninė Lietuva prisimena, vertina ir mokosi iš savo istorijos? Ar ne per retai partizanų prisiminimai, istorijos veikalai ir patriotinė kūryba tampa jaunuomenės švietimo dalimi?
Šiandien, vedami istorinio teisingumo, pareigos Tėvynei ir žmogiškajai moralei, susirinkome prisiminti tų šviesos spindulių, kurie kovojo su komunistais, kolaborantais bei Raudonąja armija.
1948 m. gruodžio 3 dieną MGB ir Raudonosios armijos 273 pulko karinės operacijos metu Bedančių miško masyvuose buvo apsupti ir nužudyti šie Raseinių apskrities gyventojai Lietuvos partizanai: Povilas Mačiulis, Jono, 26 m., iš Milašaičių k.; Pranas Šimkus, Jono, 46 m., iš Plauginių k.; Petras Šimkus, Jono, 43 m., iš Plauginių k.; Petras Škadauskas, 45 m., iš Pagedočių k.; Dominykas Ščepavičius, Antano, 36 m., iš Kunkojų k.; Petras Kuzas, 33 m., iš Gervinės k.; Napoleonas Stulgys iš Gervinės k.; Jonas Karpius, Prano, 30 m., iš Pašešuvio k.; Jonas Živatkauskas, Prano, 24 m., iš Smulkių k.; Jonas Tamošaitis, 25 m., iš Tukių k.; Stasys Zdanevičius, Povilo, 23 m., mokytojas iš Papušinio k.; Valdas Dubinskas, Stasio, iš Sujainių k.; Antanas Armoška, 40 m., iš Šiluvos; Saročkienė iš Plaguvos k.; vokiečių tautybės kapitonas, slapyvardžiu Dudukas; Mečislovas Baranauskas, Jurgio, 22 m., iš Raseinių m., partizanas, slapyvardžiu Aras; partizanas, slapyvardžiu Žemaitis.
Suimti sužeisti: Pranas Linkus, Prano, 27 m., iš Raseinių m.; Genovaitė Stulgaitytė, Antano, 28 m., iš Kebaičių k.
Šie partizanai atstovavo brandžiai ir sąmoningai tautos daliai. Jie žinojo, kad laisvę reikia išsikovoti ir mokėti apginti, o demokratijos ir tiesos sėklas būtina puoselėti ir ugdyti.
Lietuvą ištikusi dvidešimtojo amžiaus vidurio tragedija kartu atskleidė daug tikro didvyriškumo, idealizmo ir pasiaukojimo pavyzdžių, vertų gražiausio įamžinimo. Todėl šiandien labai svarbu, kad jų gyvenimo pavyzdys ir puoselėtos vertybės bei idealai būtų perduoti jaunajai kartai ir taptų aiškiomis gairėmis valstybės kūrybos darbe. Lenkiu galvą prieš visus Lietuvos partizanus ir Laisvės kovotojus, kurie savo gyvybę paaukojo Tėvynei.
Nuoširdžiausiai dėkoju šiandieninių iškilmių dalyviams. Tiems, kurie prieš kelis dešimtmečius tautos ir tiesos vertybes gynė ginklu ir krauju. Ir tiems, kurie šiandien savo triūsą, laiką ir talentą skiria laisvės kovoms įamžinti ir pagerbti. Nuoširdžiausia tautos pagarba telydi vardus visų, sudėjusių auką ant laisvės aukuro. Ir nuoširdus dėkingumas telydi visas pastangas, įamžinančias ir įprasminančias Lietuvos laisvės kovas. Ačiū tiems, kurie savo darbu, savo pavyzdžiu rodo tikrąją Lietuvą.
Taip pat derėtų priminti, jog Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimu nuo rugsėjo 1 dienos pakeistas Raseinių Žemaičio gimnazijos pavadinimas į Prezidento Jono Žemaičio gimnaziją.
© 2009 XXI amžius
|