Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Švietimas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

„Bažnyčia yra ne „mūsų“ Bažnyčia, bet – Dievo“

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI konsekruoja arkivyskupu Gabrielių Džordaną Kačiją

Naujų vyskupų konsekravimas

Vadovaudamas Katalikų Bažnyčios vyskupų konsekravimo apeigoms popiežius Benediktas XVI plėtojo savo mokymą, skirtą Kunigų metams. Šv. Mišių homilijoje jis aiškino sakramentinių šventimų eigos prasmę, kartu akcentuodamas tarnavimo dvasios svarbą apaštališkoje ir kunigiškoje veikloje. Kartu su Šventuoju Tėvu rugsėjo 12 dienos pamaldas koncelebravo Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė ir Tikėjimo kongregacijos prefektas kardinolas Viljamas Levada.

Šiluvos atlaiduose – apie 100 tūkst. maldininkų

Šventojo Sosto atstovas Lietuvoje apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Luidžis Bonacis – garbingiausias atlaidų svečias

Rugsėjo 8-15 dienomis Šiluvoje vyko tradiciniai atlaidai. Apie pirmąją dieną jau rašėme. Šiandien pateikiame kitų dienų išsamų aprašymą.

Kunigų ir vienuolių diena

Rugsėjo 9 dieną, trečiadienį, Šiluvoje buvo švenčiama Kunigų ir vienuolių diena ir dėkojama Dievui už kunigiškojo ir vienuolinio pašaukimo malonę. Aikštėje iškilmingai švęstoje Eucharistijoje dalyvavo ne tik Kauno arkivyskupijos kunigai bei čia įsikūrusių pašvęstojo gyvenimo bendruomenių nariai, bet ir dvasininkai bei seserys ir broliai vienuoliai iš kitų Lietuvos vyskupijų.

Piligrimų širdis džiugino giesmės

Rimantas KLEVEČKA

Pagrindinę Šiluvos iškilmių dieną Eucharistiją prasmingai praturtino Kauno miesto parapijų ir kitų muzikinių kolektyvų giesmės Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Rugsėjo 13 dieną į Šiluvos šventovę susirinko ne tik gausus piligrimų būrys, bet ir keletas bažnytinių chorų bei kitų muzikos kolektyvų iš Lietuvos ir kaimyninių šalių. Pagrindinę iškilmių dieną Eucharistiją prasmingai praturtino atlaiduose dalyvauti pakviesti Kauno miesto parapijų ir kiti muzikos kolektyvai.

Bažnytinei muzikai, giedojimui pamaldų metu Romos katalikų bažnyčioje nuo seno skiriama daug dėmesio. Giesmė – viena iš įtaigiausių formų, padedanti tikintiesiems geriau suprasti Gerąją Naujieną ir labiau įsigilinti į Eucharistinio pokylio prasmę. Vatikano II susirinkimo liturginėje konstitucijoje Sacrosanctum consilium pabrėžiama, jog „muzikinė Visuotinės Bažnyčios tradicija yra neįkainuojamos vertės turtas, pranašesnis už kitas meno formas, svarbiausia dėl to, kad žodžiais įprasminta giesmė yra būtina arba papildanti iškilmingos liturgijos dalis“.

Visi pabuvo drauge

Benjaminas ŽULYS

Petras Stonys į atlaidus atvežė šventų paveikslų ir katalikiškų reikmenų

Viena iš tradicijų – prekyba

Šiluvos atlaidai turi įvairių tradicijų. Viena tokių – prekyba. Visada per atlaidus Bazilikos ir šventoriaus aplinkinės gatvelės, kiemai, nedidelės aikštės šurmuliuoja nuo prekeivių, pirkėjų ir kitų čion atvykusiųjų šnekų, derybų, čia kepama, čirškinama, raginama ragauti alaus, giros, kalbama ne vien lietuviškai, bet ir rusiškai, lenkiškai.

Panevėžio vyskupijoje

Pasvalio dekanate

Susitiko giminės ir kraštiečiai

Daujėnų bažnyčioje vyskupas Jonas Kauneckas (kairėje) netrukus suteiks Krikšto ir Sutvirtinimo sakramentą savo giminaitėms. Centre – diakonas Rimantas Rimkus ir kun. Pranas Benediktas Tamulionis, dešinėje – Justina ir Sandra

DAUJĖNAI. Kryžių su įrašu „Čia gyveno Kauneckų šeima, gimė vyskupas Jonas“ gimtajame Trajoniškių (Pasvalio r.) kaime Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas pašventino rugpjūčio 29-ąją, šeštadienį. Juo yra įamžintas šio ir aplinkinių Dirvoniškių, Lapiškių bei Gaidinės kaimų gyventojų atminimas. Po iškilmių giminės ir kraštiečiai rinkosi Daujėnų Švč. Jėzaus Vardo bažnyčioje, kur šv. Mišias aukojo vyskupas, dalyvavo su juo atvykęs diakonas Rimantas Rimkus ir Paįstrio klebonas kun. Pranas Benediktas Tamulionis.

Panevėžio vyskupijoje

Utenos dekanate

Klebono 55-asis kunigystės jubiliejus

Mons. Petras Baltuška ir su kunigystės 55-mečiu jį sveikinę svečiai Eugenijos BARSKEVIČIENĖS nuotrauka

DAUGAILIAI. Rugsėjo 13 dieną Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje buvo padėkota Aukščiausiajam už klebono monsinjoro Petro Baltuškos 55-erius tarnystės Dievui ir žmonėms metus. Per beveik 40 kunigystės metų Daugailiuose monsinjoras šiame krašte tapo savas kiekvienam gyventojui, o svarbiausia – jis puoselėjo žymių šio krašto asmenybių atminimą.

Zarasų dekanate

Ąžuoliukas tėvynei

Klebonas kun. Stasys Tamulionis ir Avilių kaimo bendruomenės pirmininkas Donatas Ragėnas sodina ąžuoliuką

AVILIAI. Rugsėjo 13-ąją, sekmadienį, Šv. Kryžiaus išaukštinimo bažnyčia pakvietė į titulinius atlaidus. Sekmadienį šv. Mišias joje aukojo klebonas kun. Stasys Tamulionis su pagalbininkais.

Po šv. Mišių klebonas kun. S. Tamulionis visus pakvietė į šventorių pasodinti ąžuolą, skirtą tėvynės tūkstantmečiui. Ąžuoliuko sodinimas tapo nepamirštama švente. Zarasų rajono savivaldybės tarybos narys Rimvydas Podolskis  kalbėjo apie sudėtingus Lietuvos istorijos vingius, linkėjo, kad visi mes ir ateityje būtume tvirti, stiprūs ir vieningi, o  šis ąžuolas taptų  mūsų  stiprybės ir  vienybės simboliu.  Imbrado seniūnas Vygirdas Žalkauskas džiaugėsi Avilių kaimo bendruomenės veikla, nuveiktais darbais, įkurtais bendruomenės namais, kuriuose žmonės gali pabūti džiaugsmo ir susikaupimo valandą, pabendrauti, padainuoti ir pašokti.  Seniūnas linkėjo, kad ąžuolas taptų vienijančiu bendruomenę ir telkiančiu naujiems darbams simboliu.

Panevėžio-Krekenavos dekanate

Krekenaviečių dovanos – Afganistano vaikams

Buvusios mokytojos, o dabar pensininkės (iš kairės) Janina Pleirienė, Ona Miknevičienė ir Bronislava Varkulevičienė

Krekenava. „Lietuvos Caritas“ ir Lietuvos kariuomenės 10-oji provincijos atstatymo grupė organizavo akciją „Šiltos kepurės Afganistano vaikams“ ir pakvietė Lietuvos gyventojus numegzti bent po vieną šiltą žieminę kepurę Afganistano Goro provincijoje gyvenantiems vaikams.

Apie tokią akciją Panevėžio–Krekena-vos dekanato „Caritas“ vadovė Bronis-lava Varkulevičienė sužinojo būdama seminare Šventojoje. Grįžusi namo naujiena pasidalijo su  pagalbininkėms, kurios pritarė šiai iniciatyvai. Moterys ėmė rinktis į Bronislavos namus Bažnyčios gatvėje.  Laukiamomis viešniomis čia tapo Naujarodžių kultūros darbuotoja Janina Bartaševičienė, Lazdynėlių kaimo ūkininkė Nijolė Adamkevičienė, mokytojos pensininkės Janina Pleirienė, Ona Miknevičienė, Krekenavos kultūros centro meno vadovė Zofija Lindušienė. Siūlų prasimanė išardžiusios senus arba labdaros būdu gautus vilnonius megztinius. Moterys ant kepurių išmezga Lietuvos ir Afganistano vėliavų simbolikas, kad jas gavę vaikai žinotų, jog jos tikrai yra numegztos Lietuvos moterų.

Visą gyvenimą tarnavęs Prancūzijos lietuvių katalikų sielovadai

A†A prelatas Jonas Petrošius (1921 – 1951 – 2009)

Prelatas Jonas Petrošius

Švč. Mergelės Marijos gimimo šventės rytą Paryžiuje mirė kunigas jubiliatas, Popiežiaus garbės prelatas Jonas Petrošius, visą savo kunigiškąjį gyvenimą tarnavęs Prancūzijos lietuvių katalikų sielovadai.

Velionis gimė 1921 metų gruodžio 19 dieną Žvingių parapijos Reistų kaime, tuometiniame Šilalės valsčiuje Tauragės apskrityje. Pradžios mokyklą lankė Gorkinių kaime, vėliau Žvingių bažnytkaimyje, mokėsi Švėkšnos ir Tauragės gimnazijoje, pastarąją baigęs vienerius metus mokytojavo Pajūralio pradžios mokykloje. 1942 metų rudenį įstojo į Telšių kunigų seminariją. 1944 metų spalį, artinantis frontui ir antrajai sovietinei okupacijai, kartu su kitais kunigais ir klierikais pasitraukė į Vokietiją. Lietuvos vyskupai (arkiv. J. Skriveckas, vysk. V. Brizgys ir vysk. V. Padolskis), dėl karo pasitraukę į Vakarus, ėmė rūpintis, kur Lietuvos kunigų seminarijų klierikai galėtų tęsti filosofijos ir teologijos studijas. Nuncijus Vokietijoje Orsenigo patarė kreiptis į Eichšteto vyskupą M. Rachlį, kuris sutiko juos priimti į savo diecezinę kunigų seminariją. Taip 1944 metų spalio pabaigoje Eichšteto kunigų seminarijoje jau mokėsi 79 lietuviai ir tik 14 vokiečių klierikų, o 1946 metais – 107 lietuviai klierikai, iš kurių 30 buvusių Telšių seminarijos klierikų, tarp jų ir Jonas Petrošius. Tiek lietuvių klierikų Eichšteto vyskupijai buvo per sunki našta, todėl klierikai pradėti skirstyti į kitas seminarijas – Romoje, Vokietijoje, Belgijoje, Anglijoje, Prancūzijoje. Taip J. Petrošiui toliau teko studijuoti Tiubingeno (Vokietija) ir Strasbūro (Prancūzija) kunigų seminarijose. Į pastarąją jis buvo priimtas 1948 metais, joje baigė studijas ir kunigiškąją formaciją ir Strasbūro vyskupo Veberio 1951 m. gegužės 16 dieną buvo įšventintas kunigu bei paskirtas Mulhauzo apylinkės prieglaudos kapelionu. 1955 m. lapkričio 8 dieną Paryžiaus arkivyskupas kardinolas Keltinas pakvietė jį į Paryžių ir paskyrė lietuvių katalikų Prancūzijoje ir Belgijoje misijos vadovu. Šias pareigas vykdė iki išėjo į pensiją 2002 metais.

Mirė ilgametis Palūšės klebonas

A†A kun. Albertas Ulickas (1919 – 1945 – 2009)

Kun. Albertas Ulickas Broniaus VERTELKOS nuotrauka

Rugsėjo 2 dieną, sulaukęs devyniasdešimties metų, mirė buvęs Palūšės klebonas, paskutiniu metu emeritas kun. Albertas Ulickas.

Velionis buvo gimęs 1919 m. gegužės 4 dieną Dvariškių kaime, Anciškių parapijoje, Kėdainių r. Baigęs Ramygalos progimnazijos šešias klases, 1938 metais jis įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1942 metais baigęs I teologijos kursą, arkivyskupo Mečislovo Reinio kvietimu atvyko į Vilniaus kunigų seminariją. 1944 m. birželio 6 dieną įšventintas diakonu, o 1945 m. kovo 17 dieną arkivyskupo Romualdo Jalbžykovskio įšventintas kunigu ir paskirtas į Tverečiaus parapiją vikaru. Po to vikaru ir administratoriumi dirbo Ceikinių, Ratnyčios, Kabelių, Burbiškio, Rudnios, Rimšės parapijose. 1963 metais buvo paskirtas Dūkšto parapijos klebonu, nuo 1981 metų buvo Švenčionių parapijos klebonas, o nuo 1993 metų – Palūšės. Pernai gegužės mėnesį buvo atleistas iš klebono pareigų ir paliktas Palūšėje kunigu emeritu. Velionis mėgo tvarką, švarą, grožį, Palūšėje pagal visas paminklotvarkos taisykles suremontavo bažnyčią, perdengė stogą, gražiai sutvarkė šventorių ir šalia esančias senąsias kapines.

Dzūkai viešėjo pas aukštaičius

Varėniškiai meldžiasi Švenčionėlių bažnyčios šventoriuje, prie kun. Broniaus Laurinavičiaus kapo

Paskutinį vasaros sekmadienį Varėnos šv. arkangelo Mykolo parapijos parapijiečius klebonas dekanas kun. Valentinas Virvičius pakvietė keliauti į jo gimtuosius Reškutėnus (Švenčionių r.) švęsti bažnyčios pastatymo 85 metų jubiliejų.

Reškutėnuose pirmiausiai aplankėme kaimo pakraštyje esančias kapines, kur palaidoti klebono tėveliai ir seneliai. Pasimeldėme ir padėkojome, kad išaugino mums gerą kunigą...

Paliko gražių darbų pėdsaką...

Kun. Antanas Gutkauskas savo kunigystės dešimtmetį atšventė Upynoje

Kai prieš ketverius metus į Šilalės dekanato Upynos Švč. Mergelės Marijos Vardo parapiją klebono pareigoms ir aptarnauti nuolatinio kunigo neturinčias Girdiškės ir Varsėdžių parapijas buvo paskirtas jaunas kunigas Antanas Gutkauskas – suabejojome, ar šis jaunas kunigas, neturėdamas pagalbininko vikaro, pajėgs susidoroti su tiek darbų. Juolab kad ir visų trijų bažnyčių teritorijos prašėsi sutvarkomos. Jau buvo gerokai apkiužę ir Upynos parapijos namai, pro sienas ir stogą į vidų skverbėsi vanduo. Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčios grindys buvo išpuvusios, jas naikino pelėsinis grybas. Pagalbos šaukėsi ir šios parapijos namai, o prie Varsėdžių šv. Roko bažnyčios visai nebuvo parapijos namų – tik pamatai, liudiję, kad kadaise čia stovėjo „špitolė“.