|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Nulenkė galvas partizanams ir Laisvės kovotojams Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ Rugsėjo 8 dieną Gruzdiškių kalnelyje (Raseinių r., 400 metrų nuo pagrindinio kelio į Šiluvą) buvo pašventintas paminklas trys aukšti metaliniai kryžiai šešiolikos nužudytų ir dviejų sužeistų ir paimtų į nelaisvę partizanų atminimui. Gruzdiškių kalnelyje į per karą išsprogdintus bunkerius buvo metami Raseinių kalėjime iškankintų, nužudytų, išniekintų partizanų kūnai. Anot pašventinimo iškilmėse dalyvavusio ir kalbą pasakiusio Lietuvos partizanų kapeliono, Raseinių rajono Garbės piliečio monsinjoro Alfonso Svarinsko, Gruzdiškių kalnelis tai komunistų ir kolaborantų bei Raudonosios armijos nusikaltimų įrodymo vieta, nekaltai nužudytų Lietuvos žmonių palaikų išniekinimo vieta. |
||
|
|
||
Visą gyvenimą tarnavęs Prancūzijos lietuvių katalikų sielovadai AA prelatas Jonas Petrošius (1921 1951 2009)
Švč. Mergelės Marijos gimimo šventės rytą Paryžiuje mirė kunigas jubiliatas, Popiežiaus garbės prelatas Jonas Petrošius, visą savo kunigiškąjį gyvenimą tarnavęs Prancūzijos lietuvių katalikų sielovadai. Velionis gimė 1921 metų gruodžio 19 dieną Žvingių parapijos Reistų kaime, tuometiniame Šilalės valsčiuje Tauragės apskrityje. Pradžios mokyklą lankė Gorkinių kaime, vėliau Žvingių bažnytkaimyje, mokėsi Švėkšnos ir Tauragės gimnazijoje, pastarąją baigęs vienerius metus mokytojavo Pajūralio pradžios mokykloje. 1942 metų rudenį įstojo į Telšių kunigų seminariją. 1944 metų spalį, artinantis frontui ir antrajai sovietinei okupacijai, kartu su kitais kunigais ir klierikais pasitraukė į Vokietiją. Lietuvos vyskupai (arkiv. J. Skriveckas, vysk. V. Brizgys ir vysk. V. Padolskis), dėl karo pasitraukę į Vakarus, ėmė rūpintis, kur Lietuvos kunigų seminarijų klierikai galėtų tęsti filosofijos ir teologijos studijas. Nuncijus Vokietijoje Orsenigo patarė kreiptis į Eichšteto vyskupą M. Rachlį, kuris sutiko juos priimti į savo diecezinę kunigų seminariją. Taip 1944 metų spalio pabaigoje Eichšteto kunigų seminarijoje jau mokėsi 79 lietuviai ir tik 14 vokiečių klierikų, o 1946 metais 107 lietuviai klierikai, iš kurių 30 buvusių Telšių seminarijos klierikų, tarp jų ir Jonas Petrošius. Tiek lietuvių klierikų Eichšteto vyskupijai buvo per sunki našta, todėl klierikai pradėti skirstyti į kitas seminarijas Romoje, Vokietijoje, Belgijoje, Anglijoje, Prancūzijoje. Taip J. Petrošiui toliau teko studijuoti Tiubingeno (Vokietija) ir Strasbūro (Prancūzija) kunigų seminarijose. Į pastarąją jis buvo priimtas 1948 metais, joje baigė studijas ir kunigiškąją formaciją ir Strasbūro vyskupo Veberio 1951 m. gegužės 16 dieną buvo įšventintas kunigu bei paskirtas Mulhauzo apylinkės prieglaudos kapelionu. 1955 m. lapkričio 8 dieną Paryžiaus arkivyskupas kardinolas Keltinas pakvietė jį į Paryžių ir paskyrė lietuvių katalikų Prancūzijoje ir Belgijoje misijos vadovu. Šias pareigas vykdė iki išėjo į pensiją 2002 metais. |
||
|
|
||
Kengyro kankinė atgulė Dzūkijoje
Rugsėjo 1 dieną nustojo plakti daug iškentėjusios tremtinės, Kengyro sukilime tanko sužalotos Vladutės Miliūtės širdis. Vladutė gimė 1926 m. lapkričio 20 dieną Varėnos rajone, Maksimonių kaime. Baigusi pradžios mokyklos 4 klases gyveno kartu su tėvais ir padėjo savo broliams partizanams Juozui ir Kostui bei kitiems pogrindžio bendražygiams. Už ryšius su partizanais 1951 metais buvo areštuota. 1952 m. sausio 1012 dienomis LTSR Karinio tribunolo nuteista 25 metams griežto režimo lagerio ir 5 metams tremties. Kalėjo Karagandos srities Džezkazgano rajono Kengyro lageryje. |
||
|
|
||
Mirė ilgametis Palūšės klebonas AA kun. Albertas Ulickas (1919 1945 2009)
Rugsėjo 2 dieną, sulaukęs devyniasdešimties metų, mirė buvęs Palūšės klebonas, paskutiniu metu emeritas kun. Albertas Ulickas. Velionis buvo gimęs 1919 m. gegužės 4 dieną Dvariškių kaime, Anciškių parapijoje, Kėdainių r. Baigęs Ramygalos progimnazijos šešias klases, 1938 metais jis įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1942 metais baigęs I teologijos kursą, arkivyskupo Mečislovo Reinio kvietimu atvyko į Vilniaus kunigų seminariją. 1944 m. birželio 6 dieną įšventintas diakonu, o 1945 m. kovo 17 dieną arkivyskupo Romualdo Jalbžykovskio įšventintas kunigu ir paskirtas į Tverečiaus parapiją vikaru. Po to vikaru ir administratoriumi dirbo Ceikinių, Ratnyčios, Kabelių, Burbiškio, Rudnios, Rimšės parapijose. 1963 metais buvo paskirtas Dūkšto parapijos klebonu, nuo 1981 metų buvo Švenčionių parapijos klebonas, o nuo 1993 metų Palūšės. Pernai gegužės mėnesį buvo atleistas iš klebono pareigų ir paliktas Palūšėje kunigu emeritu. Velionis mėgo tvarką, švarą, grožį, Palūšėje pagal visas paminklotvarkos taisykles suremontavo bažnyčią, perdengė stogą, gražiai sutvarkė šventorių ir šalia esančias senąsias kapines. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |