Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Švietimas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Kengyro kankinė atgulė Dzūkijoje

Vladutė Miliūtė 2006 m. gegužės 21 d. Prezidentūroje apdovanota Vyčio Kryžiaus ordinu

Rugsėjo 1 dieną nustojo plakti daug iškentėjusios tremtinės, Kengyro sukilime tanko sužalotos Vladutės Miliūtės širdis.

Vladutė gimė 1926 m. lapkričio 20 dieną Varėnos rajone, Maksimonių kaime. Baigusi pradžios mokyklos 4 klases gyveno kartu su tėvais ir padėjo savo broliams partizanams Juozui ir Kostui bei kitiems pogrindžio bendražygiams. Už ryšius su partizanais 1951 metais buvo areštuota. 1952 m. sausio 10–12 dienomis LTSR Karinio tribunolo nuteista 25 metams griežto režimo lagerio ir 5 metams tremties. Kalėjo Karagandos srities Džezkazgano rajono Kengyro lageryje.

1954 m. gegužės 15 – birželio 27 dienomis Kengyre vyko 40 parų trukęs politinių kalinių sukilimas. Tuomet jos patirtą siaubą vėl prisiminiau jausdama Vladutės paskutinį alsavimą intensyvaus gydymo palatoje Kauno klinikose. Pro akis lyg ekrane vėl prabėgo tos baisiosios nakties kruvini įvykiai, nesuvokiami žmogaus protui. Tankai traiškė beginklius žmones, reikalaujančius minimalių žmogiškų sąlygų ir teisių. Mačiau Vladutę, bejėgę lagerio barako ligoninėje su tanko sutraiškyta dešine ranka ir koja, kruvina galva, gulinčia ant operacinio stalo, kur laisvasis gydytojas Chaikinas tvarstė žaizdas. Tik po keturių operacijų jam pavyko sutvirtinti Vladutės ranką taip, kad sugrįžusi į Lietuvą ji net sugebėjo dirbti siuvykloje, nors skausmas kankino visą gyvenimą.

Kai atgavome laisvę, kiek leido galimybės, kartu su Birutė Vertelkaitė (iš Panevėžio) stengėmės palengvinti Vladutės ir kitų sužeistųjų dalią lagerio ligoninėje. Kiek pasveikusi Vladutė buvo išsiųsta pas tėvus į tremtį su pažyma „Buitinė trauma“. 1961 metais grįžus iš tremties Tėvynėje jai gyventi neleido – teko ieškoti vietos Baltarusijoje. Po dvejų metų vargais negalais pavyko apsigyventi Alytuje. Patirtos traumos persekiojo visą gyvenimą. Dėkui Dievui, kad paskutiniuosius penkerius gyvenimo metus, kai Vladutė buvo bejėgė, ją pasiaukojančiai slaugė kaimynė Elena Kilmanienė. Tegul Jai už tai atlygina Aukščiausiasis.

2006 m. gegužės 21 dieną Vladutė apdovanota Vyčio kryžiumi.

Miela sese Vladute, tavo kapo kauburėlis iškilo Merkinės kapinėse, šalia užkastų šimtų išniekintų brolių partizanų palaikų. Tegul visiems Jums būna lengvas Dzūkijos smėlis, o pušys tegul nepaliaunamai ošia „Amžinąjį atilsį“.

Kengyro sukilimo dalyvė
Ona Staugaitytė-Staugaitienė ir kiti kengyriečiai

© 2009 „XXI amžius“