Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Švietimas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Panevėžio vyskupijoje

Utenos dekanate

Klebono 55-asis kunigystės jubiliejus

Mons. Petras Baltuška ir su kunigystės 55-mečiu jį sveikinę svečiai Eugenijos BARSKEVIČIENĖS nuotrauka

Mons. Petras Baltuška sveikinamas su kunigystės 55-mečiu Eugenijos BARSKEVIČIENĖS nuotraukos

DAUGAILIAI. Rugsėjo 13 dieną Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje buvo padėkota Aukščiausiajam už klebono monsinjoro Petro Baltuškos 55-erius tarnystės Dievui ir žmonėms metus. Per beveik 40 kunigystės metų Daugailiuose monsinjoras šiame krašte tapo savas kiekvienam gyventojui, o svarbiausia – jis puoselėjo žymių šio krašto asmenybių atminimą.

Pamokslo metu monsinjoras kalbėjo apie kunigystės pašaukimą, seminarijos metus ir įtampą saugumiečių kratų ir tikrinimų metu. Monsinjoras kalbėjo apie darbą parapijose, pažymėdamas, kad kunigo darbas skirtas ne vien altoriui, bet ir administracijai, ūkiui, bažnyčios tvarkymui. Jubiliatas suskaičiavo, kad Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčios parapijoje yra pakrikštijęs 1053, sutuokęs  469 poras ir 829 palaidojęs.

Monsinjoras priminė šviesaus atminimo kapuciną tėvą Stanislovą, iškentėjusį kalėjimus, Sibiro tremtį ir užrašiusį į albumą: „Aš norėjau, kad nebūčiau šalta, aukšta mūro ar akmens siena, į kurią atsimuštų žmogus, bet durys, pro kurias galėtų įžengti net ir labiausiai susipurvinęs, sužalotas žmogus. O aš galėčiau nors truputį jį nuvalyti, nuplauti, pagydyti jo žaizdas...“

Pamokslą Jubiliatas užbaigė poeto Bernardo Brazdžionio posmu:

Kai tu verkei parpuolęs,
Ir aš verkiau kartu.
Kai tu meldeis, ir aš meldžiausi,
Kad ryto rožėmis pavirstų kietos uolos
Tavos užgesusios kančios kely.

Po šv. Mišių garbingąjį Jubiliatą sveikino Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas, Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyr. specialistė Zita Mackevičienė, Daugailių seniūnė Giedrė Eimutienė, Daugailių pagrindinės mokyklos direktorius Stasys Dervinis ir daug kitų garbių žmonių ir giminaičių. Choristai, pasveikinę monsinjorą, sugiedojo „Ilgiausių metų“.

Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus kavalieriaus, monsinjoro Petro Baltuškos 55-erių metų kunigystės jubiliejus – tai dar vienas kilnaus dvasininko gyvenimo žingsnis.

*  *  *

Petras Baltuška gimė 1930 m. lapkričio 20 dieną Barboros Vebrinytės ir Rapolo Baltuškos šeimoje, gyvenusioje nedideliame Užkalnių kaime, priklausiusiame Barklainių seniūnijai (iki Ramygalos 7 km).  

Petras, baigęs Barklainių pradžios mokyklą, mokėsi Ramygalos gimnazijoje (1942–1950). Nuo pat pirmųjų dienų gimnazijoje pradėjo patarnauti šv. Mišiose, klapčiuku dirbo iki baigė gimnaziją. 1950–1954 metais P. Baltuška mokėsi Kaune tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje, 1954 m. rugsėjo 10 dieną gavo subdiakono šventimus, o po dviejų dienų vyskupas Kazimieras Paltarokas įšventino 17 klierikų (į pirmąjį kursą įstojo 18, vienas įšventintas vėliau).

Kun. P. Baltuška vikaru dirbo trijose parapijose: Palėvenėje (1954–1956), Anykščiuose (1956–1964) ir Zarasuose (1964–1970). Nuo 1970 metų kun. Petras Baltuška dirba Daugailių parapijoje klebonu. Be Daugailių parapijos, jam teko aptarnauti Vajasiškio parapiją (nuo 1990 m. rugsėjo 23 d.) ir Juknėnų koplyčią (nuo 1998 m.). Pastaruoju metu, be Daugailių parapijos, klebonas darbuojasi Antalieptėje ir Juknėnuose.

Tikriausiai nėra nė vieno oficialaus rašto, rašyto sovietų valdžiai, po kuriuo kun. P. Baltuška nebūtų rinkęs parašų Panevėžio vyskupijoje: dėl Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios grąžinimo, dėl Vilniaus Arkikatedros, dėl vysk. Julijono Steponavičiaus ištrėmimo, dėl nuteistų Sigito Tamkevičiaus, Alfonso Svarinsko, Juozo Zdebskio ir kitų kunigų – tai buvo dvasinės kovos su okupantais išraiška. Atgavus Nepriklausomybę monsinjoras galėjo laisvai vykdyti sovietmečiu suvaržytus dvasininko darbus. Kunigo organizacinei veiklai priskirtinas savanorių pagerbimas Daugailiuose, ne vieno kryžiaus pastatymas, koplytstulpis prie Baibių pagrindinės mokyklos.

1989 metais, minint 70-ąsias Lietuvos savanorių, palaidotų Daugailių kapinėse, metines, buvo sutvarkyti antkapiniai paminklai, pašventinti jų kapai. 1994 m. rugsėjo 4 dieną, per Švč. Mergelės Marijos gimimo atlaidus, buvo paminėtos Broniaus Kviklio 4-osios mirties metinės (mirė 1990 m. rugpjūčio 28 d.), tais pačiais metais paminėtos ir arkivyskupo Mečislovo Reinio 110-osios gimimo metinės.

Nuo 1989 metų, pradėjus kelti klausimą dėl arkivyskupo M. Reinio paminklo Daugailiuose, susirašinėjo su Broniu Kvikliu, Anatolijum Kairiu (kilusiu iš Kalandriškių kaimo, Vajasiškio parapija) bei Arbu-Arbačiausku, gyvenusiu Santa Monikoje (jis buvo atvažiavęs du kartus), rengė arkivyskupo M. Reinio paminklo (ant piliakalnio) projektą.

2003 metais monsinjoro iniciatyva Ukmergės savivaldybėje įkurta Arkivyskupo M. Reinio atminimo įamžinimo ir pagerbimo komisija ir fondas. Siekiama, kad Dievo Tarnas M. Reinys būtų pripažintas Palaimintuoju.

Dr. Aldona Vasiliauskienė

© 2009 „XXI amžius“