2009 m. rugsėjo 18 d.
Nr. 66
(1758)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Šiluvos atlaiduose – apie 100 tūkst. maldininkų

Šventojo Sosto atstovas Lietuvoje
apaštališkasis nuncijus
arkivyskupas Luidžis Bonacis –
garbingiausias atlaidų svečias

Šiluvos aikštė tarp Bazilikos
ir Apsireiškimo koplyčios visą
savaitę buvo pilna maldininkų
Vido VENSLOVAIČIO nuotraukos

Prie Piligrimų centro – fotoparoda
apie Kauno kunigų seminariją

Aikštę puošia Kryžiaus
kelio slėpiniai
Livijos ŠIUGŽDIENĖS nuotraukos

Švęsti Eucharistijos eina
Lietuvos ir svečiai vyskupai

Maldininkai aikštėje sekmadienį
Vido VENSLOVAIČIO nuotraukos

Apaštališkasis nuncijus
arkivyskupas Luidžis Bonacis (kairėje)
ir Kauno arkivyskupas metropolitas
Sigitas Tamkevičius (dešinėje)

Atnašų procesijoje buvo atneštas
Šiluvos piligrimų centrui skiriamas
dailininko Antano Račo ir dukros
tapytas karaliaus Mindaugo
su kryžiumi rankoje portretas
Kazimiero DOBKEVIČIAUS nuotraukos

Kelių dešimčių svečių
ir Lietuvos kunigų procesija
Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Kelių dešimčių svečių
ir Lietuvos kunigų procesija
Livijos Šiugždienės nuotraukos

Atnašų procesija

Apaštališkasis nuncijus
arkivyskupas Luidžis Bonacis

Apaštališkasis nuncijus pamaldų
dalyvių miniai pasakė pamokslą

Pamaldų dalyviai kalba „Tėve mūsų“

Šv. Mišių pabaigoje Šiluvos aikštėje
nuncujus pašventino Skausmo slėpinių
koplyčią – kaip padėkos Dievui
už Evangelijos žinią Lietuvoje ženklą

Rugsėjo 8-15 dienomis Šiluvoje vyko tradiciniai atlaidai. Apie pirmąją dieną jau rašėme. Šiandien pateikiame kitų dienų išsamų aprašymą.

Kunigų ir vienuolių diena

Rugsėjo 9 dieną, trečiadienį, Šiluvoje buvo švenčiama Kunigų ir vienuolių diena ir dėkojama Dievui už kunigiškojo ir vienuolinio pašaukimo malonę. Aikštėje iškilmingai švęstoje Eucharistijoje dalyvavo ne tik Kauno arkivyskupijos kunigai bei čia įsikūrusių pašvęstojo gyvenimo bendruomenių nariai, bet ir dvasininkai bei seserys ir broliai vienuoliai iš kitų Lietuvos vyskupijų.

Prieš pagrindines šv. Mišias katechezę vedęs Jėzaus draugijos Lietuvos ir Latvijos provincijos provincijolas kun. Gintaras Vitkus SJ priminė visiems pakrikštytiesiems skirtą karališkosios kunigystės dovaną, kuri gaunama per krikštą kaip galia ir privilegija.

12 valandą didžiule procesija, skambant Loreto Dievo Motinos litanijai, prie aikštėje įrengto altoriaus atėjo daugiau kaip 70 dvasininkų būrys. Procesijai ir vėliau iškilmingai Eucharistijos liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, koncelebravo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Panevėžio vyskupas emeritas Juozas Preikšas, Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, kiti kunigai. Giedojo jungtinis seserų choras (vad. ses. Celina Galinytė OSB). Sveikindamas kunigus ir vienuolius arkiv. S. Tamkevičius pakvietė melstis už seminarijų auklėtinius, kad jie vėliau taptų tokiais kunigais, kokių reikia Bažnyčiai (tądien be atlaiduose patarnaujančių Kauno kunigų seminarijos klierikų, į Šiluvą buvo atvykę ir Telšių kunigų seminarijos auklėtinių).

Pamokslą pasakęs vysk. J. Ivanauskas su dėkingumu Dievui pabrėžė Evangelijos žinios tūkstantmetei Lietuvai metais atmintinas daugybės kunigų, vienuolių pastangas, kurie iš kartos į kartą perduoda Dievo žodį. Tikintieji paraginti melstis už konkretų kunigą.

Po šv. Mišių arkiv. S. Tamkevičius pašventino naująjį Piligrimų centrą, padėkojo Viešpačiui ir visiems, kurie prisidėjo prie statybos ir kūrimo savo darbais ar rėmimu. Centre atidarytas Šiluvos istoriją atspindintis muziejus (jis atviras kasdien 10–18 val.).

Tądien sielovadoje daugiausia talkino Jurbarko dekanato kunigai. Jie aukojo ir ryto šv. Mišias. Koplyčioje Girdžių ir Vertimų parapijų klebonas kun. Saulius Pavalkis dėkojo Dievui už kankinių ir šventųjų gyvenimo pavyzdį.

10 val. Bazilikoje buvo meldžiama kunigų ir vienuolių ištikimybės savo pašaukimui. Liturgijai vadovavęs Seredžiaus klebonas kun. Virginijus Lenktaitis pamoksle atkreipė dėmesį į neįkainojamą kunigystės dovaną Bažnyčiai ir visam pasauliui, pabrėžė paties Jėzaus išrinkimą būti jo apaštalais ir apgailestavo, kad tikintiesiems labai trūksta šios kunigystės esmės supratimo, priminė pareigą melstis už kunigus ir pašaukimus.

Per šv. Mišias giedojo Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčios choras. Jurbarko dekanas kun. Kęstutis Grabauskas aukojo vakaro šv. Mišias, kurių metu buvo meldžiama pašaukimų į kunigystę ir Dievui pašvęstąjį gyvenimą. Giedojo Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovės šlovinimo grupė, Raseinių bardai.

Katalikiškų bendruomenių diena

Rugsėjo 10-ąją, ketvirtadienį, be kitų piligrimų, rinkosi tikintieji, dirbantys katalikiškose institucijose ir organizacijose, dalyvaujantys draugijų veikloje, esantys įvairių maldos grupių, bendruomenių nariais įvairiose Lietuvos vyskupijose ar parapijose. Svarbiausioji tos dienos maldos intencija – prašyti Viešpaties malonės, kad katalikiškos bendruomenės liudytų gyvą ir tvirtą tikėjimą.

Ryto šv. Mišiose Apreiškimo koplyčioje ir Bazilikoje dėkota Dievui, melsta jo malonės liudyti ir skelbti Gerąją Naujieną, tarnauti Kristaus Bažnyčiai. 10 val. šv. Mišias Bazilikoje aukojęs Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas kun. Dainius Lukonaitis priminė, kaip svarbu tikinčiajam melstis už netikinčius bei ieškančius Dievo. Pasak kunigo, kiekvienas žino, kas jam parodė tikėjimo kelią, ir pats jausdamas šią dovaną turi trokšti, kad tikėjimo tarp žmonių būtų daugiau.

Kodėl žmogui svarbi bendrystė su kitu, ką keičia žmogaus gyvenime buvimas krikščioniškoje bendruomenėje? Šiuos klausimus katechezėje prieš šv. Mišias aptarė Šiluvos klebonas kun. Erastas Murauskas.

12 valandą aikštėje prasidėjo iškilminga Eucharistijos liturgija. Jai vadovavo arkiv. S. Tamkevičius, koncelebravo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, vysk. J. Ivanauskas, trys dešimtys kunigų. Giedojo jungtinis seserų, seminaristų ir kunigų choras. Pamokslą sakęs vysk. R. Norvila jį skyrė bendruomeniškumo temai, pabrėždamas pirmųjų krikščionių laikymąsi kartu – motyvas būti kartu su Mokytoju jiems buvęs netgi svarbesnis už jo padarytus stebuklus. Pasak ganytojo žodžių, pati Dvasia, įvairiais būdais veikdama, sutelkia mus į vienatinį kūną – Bažnyčią, dėl to bendruomenėms svarbu neprarasti ryšio su Bažnyčia.

Vakaro šv. Mišias Bazilikoje visų krikščionių vienybės intencija aukojo vysk. J. Ivanauskas, pamokslą sakė Ukmergės dekanas kun. Gintautas Kabašinskas. Giedojo Vadžgirio sakralinės muzikos mokyklos choras.

Dievo žodžio šventė

Rugsėjo 11-ąją, penktadienį, Šiluvoje buvo švenčiama Dievo žodžio šventė. Šią dieną į Šiluvą buvo ypač kviečiamos atvykti Šventojo Rašto maldos grupės, švietimo, kultūros darbuotojai. Sielovados patarnavimus teikė Kauno II dekanato kunigai. Šventosios Dvasios įkvėpimo visiems skelbiantiems Dievo žodį buvo prašoma 10 val. šv. Mišiose Bazilikoje. Mišioms vadovavusio Rumšiškių klebono kun. Egidijaus Perioko maldininkai buvo paraginti prašyti Viešpaties, kad būtų pripildyti Dvasios ir su džiaugsmu bei drąsa gyventų Dievo žodžiu ir jį skelbtų.

Švenčiant Eucharistiją giedojo Babtų ir Panevėžiuko jaunimo choras (vad. Mantvydas Rendis). „Šiandien švenčiame Dievo žodžio šventę, kuri skirta apmąstyti istorijoje skambantį Dievo balsą, kuris keičia žmonių gyvenimus ir pasaulio istoriją, kreipdamas ją Dangaus karalystės link“, – per pamokslą kalbėjo kun. Kęstutis Kėvalas, ragindamas būti atvirus Dievo prakalbinimui per Jo Žodį, kuris yra visa perkeičianti žmogaus gyvenimo patirtis.

Katechezėje prieš pagrindines šv. Mišias kun. K. Kėvalas kalbėjo apie visos Bažnyčios švenčiamos liturgijos centrą ir viršūnę – Eucharistiją.

Iškilmingai liturgijai vidudienį vadovavo arkivysk. S. Tamkevičius, koncelebravo vysk. J. Ivanauskas, dešimtys įvairių vyskupijų kunigų. Giedojo Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios choras (vad. Audrius Petrauskas). Ganytojas sveikino gausius Šiluvos piligrimus, taip pat ir Marijos radijo klausytojus bei šio radijo, švenčiančio 5-erių metų sukaktį, darbuotojus. Arkivyskupas pasveikino ir Kauno paslaugų verslo darbuotojų Profesinio rengimo centro bendruomenę, kuri, kaip ir pernai, gražiai papuošė atlaidams Šiluvos aikštę, o į rugsėjo 11 dienos iškilmės atėjo pėsčiomis piligrimine eisena.

 Pamokslą pasakęs vysk. J. Ivanauskas atkreipė dėmesį į Šventąjį Raštą pagal dviejų mylinčių šeimos žmonių analogiją, aptarė jį kaip vienas kitą mylinčių Dievo ir žmogaus pokalbį. Ganytojas pabrėžė, kad nepakanka Šventąjį Raštą turėti – jį reikia skaityti; nepakanka skaityti – juo reikia melstis; neužtenka melstis – juo reikia tikėti ir juo gyventi, antraip „nepažintume Kristaus, maitintumės pigiu religingumu, negalėtume kitiems parodyti, jog Evangelija tikrai yra geroji naujiena, stokotume tikėjimo, vilties ir meilės“.

Vakaro šv. Mišioms už švietimo ir kultūros darbuotojus, katechetus vadovavo arkivysk. S. Tamkevičius. Pamokslą pasakė kun. K. Kėvalas. Giedojo Raudondvario parapijos choras (vadovė Ingrida Kliučiūtė).

Jaunimo ir šeimų diena

Rugsėjo 12 dieną, šeštadienį, piligrimai šventė Jaunimo ir šeimų dieną. Maldininkų minia tądien buvo ypač jaunatviška – į Šiluvą atvyko daugybė vidurinėse mokyklose besimokančio ar aukštosiose mokyklos studijuojančio jaunimo, šiemet Pirmąją Komuniją priėmusių vaikų bei Sutvirtinimo sakramentą priėmusių jaunuolių, juos lydėjusių mokytojų, parapijų katechetų, jaunimo grupių vadovų, švietimo institucijų bendruomenių, valdžios žmonių. Dalyvauti šios dienos maldingoje programoje atvyko ir daugybė šeimų su vaikais, sužadėtinių, kurie dar rengiasi priimti Santuokos sakramentą. Atvykstančius į iškilmes jaunieji Kauno arkivyskupijos ministrantai apdovanojo balionais su užrašytais Dievo meilės žodžiais. Atvykusiems piligrimams tądien patarnavo Kėdainių dekanato kunigai; apie dvidešimt jų klausė išpažinčių drauge su talkinusiais kitų vyskupijų dvasininkais, aukojo šv. Mišias.

Besirenkantys į pagrindines pamaldas klausėsi kun. Aldono Gudaičio SJ mokymo, skirto jaunimui ir šeimoms. „Nebijokime pažinti Jėzaus, kuris duoda pašaukimus. Dievas kiekvienam turi savo planą. Svarbu tai, ką darau šiandien, daryti iš širdies. Šiandien būkite geru mokiniu, studentu, o rytoj būsite tuo, kam Dievas pašauks“, – mokė tėvas jėzuitas aikštėje išsibarsčiusius, kai kur tiesiog ant žoles būreliais susėdusius jaunuosius piligrimus. Tėvams, kurie atsivežė ir savo vaikus, buvo palinkėta daugiau gyvenimo džiaugsmo, dėl karjeros ar pinigų neaukoti savo vaikų ir galimybės matyti juos kasdien gražiai augančius.

Sužadėtiniai ir šeimos turėjo progą iš naujo apmąstyti Santuokos sakramento malonę klausydamiesi kun. Artūro Kazlausko katechezės. „Šeima – tai paties Dievo atvaizdas. Santuoka – įsipareigojimas būti Dievo ženklu“, – sakyta katechezėje. Pasak kun. A. Kazlausko, sutuoktinių meilė ir dovanojimasis vienas kitam – tokie patys, kaip Kristaus meilė savo Bažnyčiai, o Dievo – ištikima meilė žmogui. Kaip tik todėl santuoka yra neišardoma; ji – tai ne tik Dievo atvaizdas, bet ir jo ištikimas buvimas su žmogumi.

12 val. iškilmingoje Eucharistijos liturgijai, kurios metu melstasi už sužadėtinius, šeimas, vaikus ir jaunimą, vadovavo arkivysk. S. Tamkevičius, koncelebravo vysk. J. Ivanauskas, beveik trys dešimtys kunigų, taip pat vienuolinių kongregacijų broliai. Arkivysk. S. Tamkevičius sveikino iškilmių dalyvius – VDU, KTU, LŽŪU vadovus ir bendruomenių narius, Kėdainių krašto vadovus bei Seimo narius, Lietuvos katalikiškųjų ir kitų mokyklų jaunimą ir mokytojus, ypač gausias organizuotas piligrimų grupes, atvykusias iš tolimų Lietuvos kampelių, Tikėjimo ir šviesos bendruomenės narius, piligrimus iš Punsko, atlaidų savanorius, arkivyskupijos ministrantus, Kybartų jaunimo chorą, giedojusį per Mišias. „Šv. Brunonas savo kankinyste paliudijo, koks brangus yra Dievo žodis“, – sakė ganytojas per pamokslą pabrėždamas, kad Bažnyčia su viltimi žvelgia į jaunus žmones, kurie taps gerais ateities kūrėjais, jeigu tik įsileis į savo širdį pasaulio gelbėtoją Jėzų. Ganytojas priminė suaugusiųjų atsakomybę ir jų pavyzdį jaunimui, kaip patys brangina krikščioniškąsias vertybes. Pamoksle iškelta šeimos, mylinčio tėvo ir mylinčios motinos svarba vaikui ir priminta skriauda, kai jis apleidžiamas. Su nerimu kalbėta apie šeimos ateitį – nežinia, kokiu keliu pasuksianti Europa šeimų atžvilgiu.

Vėliau iškilmėje dalyvavę sutuoktiniai buvo pakviesti atnaujinti Santuokos sakramento pažadus. Atnašų procesijoje, be kitų gausių atnašų, buvo nešami vardai vaikų, augančių vaikų namuose, – už juos žmonės buvo kviečiami įsipareigoti kasdienei maldai.

Vėliau Bazilikoje  vyko sakralinės muzikos koncertas. Koncertavo Rasa Juzukonytė (sopranas) ir Aušra Motuzienė (vargonai).

Tądien Šiluvoje šeimos ir jaunimas iš arkivyskupijos Šeimos bei Jaunimo centrų buvo kviečiami dalyvauti ir specialioje jiems skirtoje programoje. Iškart po šv. Mišių čia pat, aikštėje, rateliais susėdusios šeimos kalbėjosi su broliais joanitais, pranciškonais, jėzuitais, benediktinais įvairiomis temomis: apie dialogą poroje ir su Dievu, apie kryžių šeimoje, viltį ir kt. Jaunimas grupelėse bendravo su broliais kapucinais, saleziečiais, marijonais, seserimis asumpcionistėmis, vargdienėmis ir kalbėjosi apie meilę, jos darbus, tikėjimo skydą, jauno žmogaus vilties šaltinius ir kt.

Vėliau „Naujosios Sandoros“ bendruomenė parodė evangelizacinę programą, o muzikuojančių kunigų grupė surengė koncertą.

Padėka už evangelijos žinią

Rugsėjo 13 dieną, sekmadienį, į iškilmes atvyko, aukojo Eucharistiją ir kalbėjo Šiluvos piligrimams, perduodamas popiežiaus Benedikto XVI palaiminimą, Šventojo Sosto atstovas Lietuvoje apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Luidžis Bonacis (Luigi Bonazzi).

Vidudienį 12 val. iškilminga procesija prie altoriaus aikštėje atėjo kelių dešimčių didžiulė svečių ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios dvasininkų procesija. Jai, kaip ir švenčiamai Eucharistijai, vadovavo arkivysk. L. Bonacis. Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius nuoširdžiai sveikino apaštališkąjį nuncijų, taip pat šv. Mišias koncelebravusius  svečius – Lenkijos Elko vyskupą Jerzy Mazurą, Baltarusijos vyskupą Antoni Dziemianko, Vilniaus arkivyskupą kardinolą Audrį Juozą Bačkį, Telšių, Vilkaviškio, Kaišiadorių, Panevėžio vyskupus Joną Borutą SJ, Rimantą Norvilą, Juozą Matulaitį, Joną Kaunecką, Panevėžio ir Vilkaviškio vyskupus emeritus Juozą Preikšą ir Juozą Žemaitį MIC, augziliarą vyskupą J. Ivanauską, visus kunigus, taip pat premjerą Andrių Kubilių, ES Parlamento narį prof. Vytautą Landsbergį, Seimo narius, savivaldybių vadovus, visus atvykusius tikinčiuosius ir kvietė melstis už Lietuvą. Per šv. Mišias giedojo KTU akademinis choras „Jaunystė“, dirigavo Danguolė Beinarytė.

Apaštališkasis nuncijus pamaldų dalyvių miniai pasakė pamokslą. „Besąlygiška ir amžina Dievo meilė, skirta kiekvienam kūriniui ir pasireiškusi laike kaip Dievo Sūnaus Jėzaus Kristaus, gimusio iš Mergelės Marijos, įsikūnijimas, prieš tūkstantį metų buvo paskelbta ir Lietuvos žemėje“, – teigė arkivysk. L. Bonacis, kviesdamas pamąstyti, ką Lietuvos istorijai reiškė krikščionių tikėjimo priėmimas praeityje ir kokią žinią neša šiandienos krikščioniui. Nuncijus sakė: „Negalime priimti „dvigubos moralės“ (vienos – Bažnyčios „vidui“, o kitos – „išorei“), lengvų alibi, kuriais savaime pasiteisiname, nuolankių kompromisų su pasauliu, kai neva iš dalies esame krikščionys (pavyzdžiui, deklaruodami save tikinčiais ar dalyvaudami apeigose) ir iš dalies pagonys (pavyzdžiui, profesinėje veikloje, prieš televizijos kameras, kai kuriais moralei priešingais poelgiais, palaikydami neskaidrius santykius su kitais…). Tikinčiajam galioja vientisumo principas: jis yra pašauktas, kad visas būtų krikščionimi ir visą savo būtį skirtų tikėjimo, meilės ir vilties gyvenimui. Pavojingiausia būtų patiems prarasti budrumą ir, to nepastebint, leistis, kad veiktų pasaulio siūloma mąstysena, nešanti sunaikinimą tiek vidiniam gyvenimui, tiek aplinkai. Taigi, kur galėtume įsipareigoti ką nors pataisyti? Norint atsakyti, reikėtų ilgai kalbėti, tad pasitenkinsiu vienu nurodymu, kuris, manau, yra svarbiausias: visų pirma reikia grįžti prie Evangelijos – gyventi ja daugiau ir geriau! Ypač įsipareigoti gyventi teikiant visišką pirmenybę Jėzaus naujajam įsakymui taip, kaip tai darė pirmųjų amžių Bažnyčia. Tarpusavio meilė – skiriamasis mokinių ženklas ir aukščiausia taisyklė, kurią Jėzus davė savo Bažnyčiai; tikinčiųjų bendruomenėse ji yra norma, turinti gaivinti ir lemti kiekvieną pasirinkimą ir kiekvieną veiksmą. Jei krikščionys yra krikščionys, jų pareiga keisti pasaulį, o ne priešingai. Šį teiginį patvirtino ir faktai. Taip pat ir mokslininkai sutartinai teigia, kad pati didžiausia revoliucija istorijoje yra krikščionybė. Tad nuolat skelbtinas toks raginimas: krikščioni, tapk tuo, kas esi, elkis, kaip Jėzaus mokinys – visada, visur, visame.“

Atnašų procesijoje buvo atneštas Šiluvos piligrimų centrui skiriamas dailininko Antano Račo ir dukros tapytas karaliaus Mindaugo su kryžiumi rankoje portretas, maldos akcijos Tūkstantmečio žiedas laiškai Lietuvai ir skrajutės, Lietuvos katalikiškųjų mokyklų dovanojama žvakė ir mokyklas pristatantis leidinys, Kauno I dekanato piniginė auka (šias aukas kasdien nešė ir kitų arkivyskupijos dekanatų atstovai); jaunimas atnešė duoną ir vyną.

Šv. Mišių pabaigoje Šiluvos aikštėje buvo pašventinta Skausmo slėpinių koplyčia – kaip padėkos Dievui už Evangelijos žinią Lietuvoje ženklas, o būrys viešai pasižadėjusių tikinčiųjų buvo priimti į Šiluvos Švč. M. Marijos draugiją.

Sveikinimo žodį taręs Elko vyskupas J. Mazuras įteikė arkivysk. S. Tamkevičiui dovaną Šiluvai – šiemet Gižicko mieste Lenkijoje sukurtą šv. Brunono kankinystės paminėjimo iškilmių medalį.

Tikintiesiems patarnavo kelios dešimtys Kauno I dekanato bei svečių kunigų. Per anksčiau buvusias šv. Mišias, kurias aukojo prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas, VDU KTF prodekanas kun. Kęstutis Kėvalas, piligrimai buvo kviečiami dėkoti Marijai, rodančiai žmonijai kelią pas savo Sūnų, Dievui – už atpirkimą ir Šiluvoje patiriamas malones, malonę gyventi krikščionio gyvenimą.

Kun. K. Kėvalas savo pamoksle ir katechezėje prieš pagrindines iškilmes sakė, jog „mes išlikome kaip krikščioniška tauta, tad čia, Šiluvoje, turime apsvarstyti, kas mus palaiko“. Jis kvietė pažvelgti į įstabųjį Dievo įsikūnijimą istorijoje – jį, paženklintą gražiais krikščionybės ženklais, matome ir mūsų tautos kelyje. Kai Dievas veikia, pasaulis tampa ne beprasmybės, bet Dievo plano, jo kūrybos, mūsų bendradarbiavimo su juo, bet ne chaoso ar atsitiktinumų vieta, – kalbėjo kun. K. Kėvalas, atkreipdamas dėmesį, kokios pavojingos yra ideologijos, žmogų vertinančios kaip socialinį subjektą, ir kokios pražūtingos, nuo Dievo nugręžiančios, į lietuvių sąmonę neretai grįžtančios toli žmonijos praeityje turėjusios likti magiškosios pasaulėjautos apraiškos. Žmonės drąsinti artėjančio antrojo tūkstantmečio akivaizdoje išsikelti kelis uždavinius: 1) įsimąstyti į Jėzaus veidą; 2) pažinti Šventąjį Raštą, melstis su juo, kad jis keistų žmogaus gyvenimą; 3) išlaikyti ir lavinti viltį malda; 4) stiprinti šeimas ir plėsti šeimyniškumą visuomenėje.

„Lietuva – ne nevykėlių kraštas, bet didvyrių žemė. Ji turi didžiausią dovaną – krikščioniškąją žinią, kuri vienijo, palaikė ir atnešė laisvę. Mes esame atsakingi nešti ateities kartoms vilties fakelą ir tikėjimą“, – sakė kun. K. Kėvalas.

Vakaro šv. Mišioms vadovavo vysk. J. Ivanauskas. Pamokslą pasakė kun. K. Kėvalas. Giedojo „Cantate“ ir Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijos jaunimo choras.

Policijos ir priešgaisrinės apsaugos darbuotojų diena

Rugsėjo 14 dieną, pirmadienį, per Šv. Kryžiaus išaukštinimo šventę buvo švenčiama ir Policijos bei priešgaisrinės apsaugos darbuotojų diena, meldžiamasi ne tik už šių svarbių profesijų pareigūnus, kad juos, atliekančius labai svarbią misiją, Viešpats stiprintų savo malone, bet ir už jų šeimas.

Teisaus gyvenimo Dievo ir žmonių akyse, padėkos už atsivertimo ir atgailos malonę, atsakingumo už žmogų ir kūriniją buvo meldžiamasi nuo pat ryto Šiluvos šventovėse aukotose šv. Mišiose. Tądien piligrimams padėti susitaikyti su Dievu atliekant sakramentinę išpažintį, teikti kitus patarnavimus buvo pasirengę Raseinių dekanato kunigai.

Gausus piligrimų būrys šv. Mišias šventė 9 val. Apsireiškimo koplyčioje. Joms vadovavo Ariogalos klebonas kun. Gintautas Jankauskas, atvykęs su parapijos choru. Pilnoje Bazilikoje 10 val. šv. Mišioms vadovavo Raseinių klebonas kun. Vytautas Paukštis. Giedojo Raseinių parapijos choras. Kun. V. Paukštis drąsino žmones, kurių širdyse neretai grumiasi šviesa ir tamsa, meilė ir netikėjimas, žvelgti į visoms krikščionių kartoms aktualų Marijos pavyzdį – juk Marijai nebuvo lengviau tikėti nei mums, jos tikėjimas buvo irgi bandomas ir maitinamas šiurkščios gyvenimo tikrovės.

Prieš pagrindines pamaldas aikštėje išsirikiavusiems Lietuvos policijos ir priešgaisrinės apsaugos pareigūnams, jų vadams katechezę vedė Lietuvos policijos vyriausiasis kapelionas kun. Aušvydas Belickas. Kunigas aptarė šv. Mišias, kur Viešpats maitina prie dviejų stalų – Žodžio ir Aukos liturgijos – savo žodžiu ir pačiu savo asmeniu, kur ypatingu būdu susitinkame su Dievo Sūnumi ir visa Švč. Trejybe. Šv. Mišios buvo apibūdintos kaip žmogaus tikėjimo ir gyvenimo įvykis, prikeliantis ir perkeičiantis jį. Katechezėje paraginta skaityti Šventąjį Raštą, kur dažnai simboline kalba, ypač Senajame Testamente, artinama prie dvasinės tikrovės, kur kalba pats Dievas ir veda skaitantįjį į jo paties gyvenimo tikrovę. Iškilmingai Eucharistijos liturgijai vadovavęs arkivysk. S. Tamkevičius sveikino koncelebruojančius vysk. J. Ivanauską, keturias dešimtis  brolių kunigų iš Lietuvos ir Latvijos. Ganytojas  džiaugėsi ir sveikino drauge su savo darbuotojais atvykusius aukštus pareigūnus – Vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį, Lietuvos policijos generalinį komisarą Vizgirdą Telyčėną, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorių generolą Remigijų Baniulį, PD Štabo viršininką Algirdą Debeikį, apskričių policijos ir priešgaisrinės apsaugos vadovus, M. Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto dekaną Saulių Greičių, visus policininkus ir priešgaisrinės apsaugos darbuotojus, Raseinių tikinčiuosius, valdžios žmones, moksleivius, per šv. Mišias giedojusį VRM vyrų chorą „Sakalas“, grojusį VRM reprezentacinį pučiamųjų orkestrą (vadovai Romas Makarevičius ir Algirdas Radzevičius). Arkivyskupas pakvietė visus melstis už atsakingos tarnystės pareigūnus, jų šeimos narius, ypač prašyti Viešpaties, kad Dievo žodis prigytų žmonių širdyse.

Pamokslą pasakęs kun. K. Kėvalas pakvietė pasvarstyti, kas galėtų sustiprinti prigimtinės nuodėmės kupiną pareigūnų darbo kasdienybę, kas gali teikti vilties ją mažinančioje dabartyje. Pamoksle trumpai aptartas popiežiaus Benedikto XVI mokymas apie viltį (enciklikoje „Spe salvi“), atkreipiantis visos nevilties kankinamos žmonijos dėmesį į tris vilties mokyklas: 1) maldą, kuria užmezgamas ir palaikomas ryšys su Dievu; 2) veikimą į gera – pagal Jėzaus pavyzdį, kuriam sunkumai nebuvo problema skelbti Dievo karalystę; 3) tikėjimą, jog paskutinis žodis priklauso Dievui – žinojimą, kieno rankose esame ir kas išties kuria ir keičia pasaulio istoriją

Pabaigoje žodį taręs Vidaus reikalų ministras R. Palaitis dėkojo už gražią šventę pašlovinant Viešpatį ir pagerbiant tuos pareigūnus, nuo kurių priklauso žmonių saugumas. Už policijos ir Bažnyčios bendradarbiavimą dėkojo Lietuvos policijos generalinis komisaras V. Telyčėnas.

„Visi, kurie tarnaujate Lietuvos žmonių saugumui, esate Bažnyčiai labai brangūs“, – prieš suteikdamas ganytojišką palaiminimą sakė arkivysk. S. Tamkevičius, drauge primindamas, kad mes visi, antrojo Lietuvos tūkstantmečio žmonės, turime jausti už tai savo atsakomybę.

Vakare buvo meldžiama malonės suklydusiems grįžti į prasmingą gyvenimą. Šv. Mišioms vadovavo vysk. J. Ivanauskas. Pamokslą pasakė Betygalos klebonas kun. Viktoras Aukštakalnis. Giedojo Viduklės parapijos choras. 

Ligonių ir medicinos darbuotojų diena

Rugsėjo 15 dieną, antradienį, švenčiant Švč. M. Mariją Sopulingąją, paskutinė Šilinių atlaidų diena buvo skirta ligoniams ir medicinos darbuotojams. Per 4 tūkst. piligrimų savo motinišku glėbiu tądien apglėbė pati Šiluvos Mergelė, Ligonių Sveikata, užtarianti pas Viešpatį kenčiančius fizines ir dvasines kančias. Įvairiu laiku aukotose šv. Mišiose įvairių negalių kamuojami, juos lydintys globėjai, jais besirūpinantys medicinos darbuotojai, gydytojai, slaugytojos, be savo asmeninių rūpesčių atidavimo Viešpačiui, meldėsi šiomis intencijomis: prašė Švč. M. Mariją išmokyti kentėjimus aukoti Kristui, dėkojo Dievui už Ligonių patepimo sakramentu teikiamas malones ir prašė malonės niekada nepritrūkti vilties. Piligrimų sielovadai visą dieną tarnavo Kauno I dekanato kunigai.

Ką mes darome dėl kitų – šis klausimas, aktualus kiekvienam tikrai Jėzaus mokymu norinčiam sekti krikščioniui, pamoksle 10 val. šv. Mišiose Bazilikoje sakė Kauno kunigų seminarijos rektorius mons. Aurelijus Žukauskas. „Supanašėjimas – taip būtų galima nusakyti Jėzaus mokymo tikslą. Jėzus supanašėjo su Dievu, vykdydamas jo valią. Krikščionis supanašėja su Kristumi, kai tęsia jo misiją gyventi dėl kitų“, – sakė mons. A. Žukauskas.

Po Kauno neįgaliųjų moterų kapelos „Atgaiva“ giesmių koncerto aikštėje susirinkusieji klausėsi Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčios rektoriaus kun. Kęstučio Rugevičiaus katechezės. Joje kalbėta apie skausmą, kurį gali sukelti moralinis, emocinis žmogaus orumo pažeminimas – tai gali ateiti ir iš aplinkos, ir iš mūsų pačių vidaus, netekčių. „Kai žmogui iš po kojų slysta pats gyvenimas, Marija ateina padėti, nes ji žino kančios svorį“, – drąsino kun. K. Rugevičius ir kalbėjo taip pat apie Ligonių patepimo sakramentą, kuris visai be reikalo atrodo gąsdinantis ir apaugęs prietarais: Bažnyčia juo ateina į pagalbą išbandymą kenčiančiam žmogui pagal Jėzaus, gydžiusio žmones, pavyzdį.

Vidudienį arkivysk. S. Tamkevičius kvietė melstis už ligonius – pačius silpniausius žmones ir tuos, kurie jiems gelbsti: gydytojus, visą slaugos personalą ir kt. Ganytojas sveikino pavienius maldininkus ir ypač atvykusius į piligrimystę Šiluvoje organizuotai: slaugos ir kitų ligoninių gydytojus, įvairių vyskupijų neįgaliųjų draugijų narius, Marijos legiono grupes, Piligriminio fondo, Maltos ordino narius. Šv. Mišias drauge su arkivyskupu koncelebravo vysk. J. Ivanauskas, kiti dvasininkai. Per šv. Mišias giedojo Vytauto Didžiojo bažnyčios choras, vadovaujamas Rolando Daugėlos.

„Evangelijos žinios Lietuvai jubiliejus pats brangiausias turėtų būti kenčiantiems žmonėms – Jėzus Kristus atnešė viltį, kurios iki tol nebuvo“, – sakė arkivysk. S. Tamkevičius savo pamoksle, atkreipdamas dėmesį, jog ligos ar negalios gali užsklęsti žmogų savyje, versti pykti ant Dievo – baisiausia, kai „kenčiama be Dievo, be vilties. Palaimintas kenčiantis žmogus, kuris yra su Dievu... Jūsų kančia, vargai daugeliui gali būti išgelbėjimas“. Ganytojas kvietė visus, kurie serga, turi negalią, kenčia, sudėti tai prie Viešpaties kryžiaus ir taip pasitarnauti dvasia sergančiai mūsų tėvynei, žmonėms, praradusiems viltį. Pamoksle ypač dėkota medikams, neįgaliųjų globėjams, visiems, kurie žadina kenčiančių viltį ir rodo tos vilties pagrindą – vienybę su Jėzumi Kristumi. Pamaldų pabaigoje ligoniams buvo teikiamas specialus palaiminimas: vyskupai ir kunigai, uždėdami rankas ant galvų, meldė ligoniams sveikatos ir vilties.

Šilinių atlaidai užbaigti vakaro šv. Mišiomis dėkojant Dievui už malones, kurias Lietuva patyrė švęsdama Evangelijos žinios jubiliejų. Šilinių dienomis išdalyta per 35 tūkst. komunikantų, Šiluvoje lankėsi apie 100 tūkst. piligrimų.

Pagal siluva.lt

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija