| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Atkaklūs žemaičiai įgyvendina savo tikslą
Plungė, nurungusi 16 miestų ir miestelių, 2009 metais tapo Lietuvos kultūros sostine. Su projekto Plungė Lietuvos kultūros sostinė vadovu, Plungės rajono savivaldybės Kultūros centro direktoriumi Romu MATULIU kalbėjosi XXI amžiaus korespondentas Bronius VERTELKA.
Kokios galimybės atsivėrė Plungei tapus Lietuvos kultūros sostine? Tai mums suteikia unikalią galimybę atsiskleisti kaip nacionalinės kultūros židiniui, akcentuoti Plungės kultūrinį palikimą, gilias kultūrines tradicijas, o miestui tapti patraukliu, atviru visiems kultūrinio turizmo centru. Visus šiuos metus per Plungę ir kraštą ritasi kultūros renginiai, kuriuose susipina nacionalinė, religinė ir modernioji kultūra. Kas nulėmė šio projekto sėkmę? Tik didžiulis noras, gebėjimas sukoncentruoti tas idėjas ir žinias. Ant pliko lauko negalima padaryti kultūros. Tai ir geras kultūrinis įdirbis, senos kultūros tradicijos, didžiulis istorinis palikimas, religiniai ir kiti dalykai. Matyt, tai ir žemaitiškas užsispyrimas parodyti Plungę Lietuvai. Juk Lietuvos kultūros sostine Plungė buvo ir prieš 130 metų, čia įsikūrus kunigaikščiams Oginskiams. Juk ir pirmasis orkestras atsirado Plungėje. Čia grojo M. K. Čiurlionis, prasidėjo pirmieji teatralizuoti lietuviški vakarai, organizuoti kunigaikštienės Oginskienės. Tai pačios Plungės sena istorija ir istorinė praeitis, bažnytinis paveldas, XVIII amžiaus barokinės bažnyčios, Kristaus keliai. Ir šiandien gyvos tos tradicijos. Kuo tikėjotės nustebinti Lietuvos piliečius ir mūsų šalies svečius? Plungiškiai nesiekia nustebinti, o siekia parodyti, kad čia gyvena labai įdomūs žmonės, kad čia išsaugotos gilios kultūrinės tradicijos, kad galima švęsti nebūtinai leidžiant milijonines lėšas, kad į Plungę galima atvažiuoti bet kokiu metų laiku. Manau, kad atvažiavus svečiui mes galime parodyti tiek materialųjį, tiek nematerialųjį kultūrinį paveldą. O nustebinti norėtume nebent bendruomenės susitelkimu ir visų mūsų dalyvavimu. Visi vykstantys renginiai yra tokie masiniai, kad ir tuo galime nustebinti. Kas įspūdingesnio jau įvyko? Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui pasodinome 1000 ąžuoliukų Pakutuvėnuose, Plungėje, Senamiesčio aikštėje, atidengtas suoliukas su krašto kultūrai nusipelniusių žmonių vardais ir pavardėmis. Tai yra būtent ta vieta, kurioje labiausiai mėgsta rinktis jaunimas, menininkai, kur žmonės skiria pasimatymus. Buvo pristatytos visos XVIII amžiaus baroko bažnyčios, jose vyko renginiai, koncertai. Tarp projekto autorių yra ir jūsų dekanas kan. Andriejus Sabaliauskas. Mūsų renginiai yra paskirstyti į tris maršrutus: vienas iš jų sakralinio meno maršrutas, jį koordinuoja kan. A. Sabaliauskas. Jo, kaip konsultanto, kaip idėjinio vadovo, mintys labai vertingos.
Plungė
© 2009 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |