Pirmasis puslapis
Atgarsiai
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Kaip minėjome Tėveliuko 100-metį

Pamąstymai apie „Atvirą laišką Katalikų Bažnyčios vadovams“

Nuotraukose – mons. Eduardo Simaškos 100-mečio minėjimo akimirkos

Kaip paprastas kaimo klebonas nelabai supratau straipsnio „Atviras laiškas Lietuvos Katalikų Bažnyčios vadovams“ („XXI amžius“, 2009 09 18). Metami kaltinimai ir čia pat sakoma: „suprantama, dėl šio įvykio Bažnyčia nieko dėta…“ „monsinjoro A. Svarinsko teigimu, vietos Bažnyčios administracija nebuvo priešiškai nusiteikusi…“ Pagaliau Bažnyčios vadovai tikrai filmų apie savo kunigus nekuria, o tai palieka pasauliečiams, kurie ir įvertina kunigo tarnystę. Štai t. Stanislovas, R. Mikutavičius, o ir mūsų tėveliukas E. Simaška priimdavo visus: girtuoklius, narkomanus, prostitutes, mafijozus, politikus, nes jie taip suprato Kristaus kvietimą: „Ateikite pas mane VISI, kurie vargstate ir esate prislėgti“. Kaip Kristus nesibodėjo bendrauti su to meto padugnėm, atėjo ir į kolaboranto Mato (vėliau tapusio apaštalu ir evangelistu) namus, valgė su tautos išdavikais ir nusidėjėliais, skelbė kietą tiesos žodį, taip nesistebiu, kad ir vyskupai bei kunigai su ta pačia misija eina į mūsų dienų visuomenės šiukšlyną.

Sesers Faustinos dvasios sustiprintos

Katalikių moterų draugijų tikslas – padėti lavintis, tobulėti, skleisti visuomenėje katalikišką dvasią. Panevėžio KM draugijai padeda miesto dvasininkai bei vienuolės: iš jų sužinojome apie Lietuvoje ir visame pasaulyje vis plačiau garsėjantį šių laikų Dievo gailestingumo ženklą – pagal mistikės ses. Marijos Faustinos Kovalskos patirtus regėjimus 1934 metais dailininko Eugenijaus Kazimierovskio nutapytą Gailestingojo Jėzaus atvaizdą, dažnai vadinamą tiesiog Dievo gailestingumo paveikslu.

Pakilk ir šviesk

Sintautų parapijos šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios choras, vadovaujamas Birutės Garmuvienės (pirmoji iš kairės antroje eilėje)

Iškilmingai giesmėse nuskambėjo šv. Baltramiejaus atlaidai Sintautų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje. Iškilmėse dalyvavo du kunigai svečiai iš Marijampolės ir Šakių dekanas Kudirkos Naumiesčio klebonas.

Sintautų parapijos bažnyčios choras, vadovaujamas patyrusios ilgametės vargonininkės Birutės Garmuvienės, atlieka lietuvių kompozitorių ir klasikinės muzikos kūrinius. Vargonininkė B. Garmuvienė visiems atlaidams ar šventiesiems paminėti sudaro atskirą repertuarą. Chore skamba geri vyrų balsai, nuo jų neatsilieka ir moterys. Choristai noriai lanko repeticijas, todėl per mišias gieda darniai. Choras dalyvauja visose eucharistinėse ir valstybinėse šventėse, dažnai kviečiamas į Marijampolės kasmetinius Palaimintojo Jurgio Matulaičio atlaidus, kurie tęsiasi visą savaitę. Choru didžiuojasi Sintautų klebonas prelatas Antanas Maskeliūnas, dažnai aukodamas šv. Mišias už choristus ir jiems dėkodamas. Dėkoja ir vargonininkė B. Garmuvienė savo choristams, nes tik jos ir jų dėka iškilmingai skamba „Cantate Domino“.

Vaižganto deimančiukas

Net neabejoju, kad Juozo Tumo-Vaižganto siela iš amžinybės laimina Jono Vileišio premijos laureatą, žurnalistą ir fotomenininką, Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus vadovą Vytautą Bagdoną. Jei Anykščiai didžiuojasi literatūros klasikais A. Baranausku, J. Biliūnu, A. Vienuoliu, tai Svėdasų kraštas – kūrybinguoju Vytautu Bagdonu. Vaižganto muziejus įkurtas 1987 metais, o 2007-aisiais atšventė 20-mečio jubiliejų, į kurį Vytautas Bagdonas sukvietė kraštiečius, o rašytojo 140-dešimtmečiui išleido fotografijų albumą „Nusilenkime Vaižganto žemei“, kurį finansavo svėdasiškis dr. Zenonas Prūsas, gyvenantis JAV. Albume telpa nuotraukos, surinktos iš Lietuvos muziejų, kartojančios Vaižganto gyvenimą, o visas rašytojo numylėtas Svėdasų kraštas atsispindi autoriaus spalvingose fotojuostose, pradedant gimtaisiais Malaišiais, Svėdasų grožio ir jų aplinkos vaizdais, banguojančiais Alaušo, Beragio ežerais, „deimančiukų ieškotojų“ aprašytomis gimtųjų vietų legendomis apie Juodžiaus kelmą, Juodonių piliakalnių, Valiulio kalnelį, Popšutę, Malaišos upelį, albume puikuojasi mieli malaišiečių, kunigiškiečių, svėdasiškių veidai, svėdasiškių deimančiukai, muzikos, poezijos, įvairių amatų kūrėjai, jų šventės, Vaižganto premijos laureatai, Svėdasų ir muziejaus svečiai... Argi išvardinsi viską?

Įdomiausia nuotrauka iš mano albumo

Sibiro tremtinių Altajuje Danutės, Vyto ir Aldonos iš Šakių rajono Menčikių kaimo trobelė-lūšnelė, apie 1951–1953 m.

Norėdami paskatinti „XXI amžiaus“ skaitytojus su mumis bendradarbiauti, labiau skaityti, pirkti, prenumeruoti ir platinti mūsų laikraštį, skelbiame konkursą „Įdomiausia nuotrauka iš mano albumo“.

Nuotraukas prašome atnešti į redakciją, atsiųsti paprastu arba elektroniniu paštu. „XXI amžiuje“ kas mėnesį numatome spausdinti bent 1–3 nuotraukas. Pageidautina, kad nuotraukos turėtų išliekamąją vertę, kad būtų istorinės, kultūrinės, dvasinės, etnografinės, patriotinės ir pan. Už įdomiausias – skirsime simbolines premijas – mūsų ir kitų leidyklų išleistas įdomias knygas.