2009 m. spalio 30 d.
Nr. 77
(1769)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Kauno arkivyskupijoje

Kėdainių dekanate

Šv. Juozapo bažnyčios 300 metų jubiliejus

Vyskupas Jonas Ivanauskas
šventina Juliaus Urbonavičiaus
„Angelo“ skulptūrą

Šv. Mišios prie naujojo Šv. Juozapo
bažnyčios altoriaus

KĖDAINIAI. Rugsėjo 19–27 dienomis paminėtas Kėdainių šv. Juozapo bažnyčios 300 metų ir Evangelijos žinios Lietuvai tūkstantmečio jubiliejus. Melstasi už dirbusius ir dirbančius kunigus bei pašaukimus į dvasinį luomą, už politinius kalinius ir tremtinius, už parapiją, už Lietuvą. Skambėjo sakralinė muzika, poezija, koncertavo etnografiniai ansambliai. Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius pašventino bažnyčios naująjį altorių, konsekravo šv. Mišias. Kauno metropolito augziliaras vysk. Jonas Ivanauskas po šv. Mišių šventoriuje pašventino „Angelo“ skulptūrą.

Šv. Juozapo bažnyčios ir parapijos istorinė ir pastoracinė raida įsikomponuoja į pagrindinius Lietuvos istorijos tarpsnius. Vienuoliai karmelitai sunkiomis kontrreformacijos sąlygomis 1709 metais pastatė Kėdainiuose nedidelę bažnytėlę. Jie nuolat rūpinosi  vienuolyno ir bažnyčios pastatu, dirbo pastoracinį darbą, plėtojo socialinę, švietėjišką veiklas. Karų, gaisrų, epidemijų metais nepabūgo sunkumų, o tai, kas buvo sunaikinta, atstatė iš naujo. Gerosios regulos karmelitų dėka Kėdainių krašte ypač išplito Švč. M. Marijos ir šv. Juozapo kultai. Daugiausia tam padėjo karmelitų vadovaujamos „Škaplieriaus“ ir Šv. Juozapo brolijos.

Karmelitų įsteigtai ir vysk. Jono Mikalojaus Zgierskio 1713 m. lapkričio 8 dieną patvirtintai parapijai teko sunkus išbandymų kelias. 1963 metais Kėdainių šv. Juozapo bažnyčia buvo uždaryta, paversta Elektros aparatūros gamyklos sandėliu. Parapijiečių pastangos atgauti bažnyčią buvo bevaisės.

1991 m. gegužės 23 dieną pasirašytas potvarkis, kuriuo Šv. Juozapo bažnyčia ir varpinė perduoti religinei bendruomenei. Bažnyčios restauracija pradėjo rūpintis tuometinis Šv. Jurgio parapijos klebonas kun. Juozas Vaičeliūnas, daug širdies, pasiaukojimo įdėjo kun. Kęstutis Daknevičius. Tada bažnyčia buvo atšventinta. Kun. K. Daknevičių iškėlus į kitą parapiją, Šv. Juozapo parapijos klebonu ir dekanato dekanu paskirtas kun. Sigitas Bitkauskas. Jis tęsė kun. K. Daknevičiaus nebaigtus bažnyčios, jos aplinkos tvarkymo darbus bei pastoracinę veiklą.

Jau dešimtus metus pastoracinį darbą, restauracijos darbus organizuoja, vykdo remonto darbus, bendruomenę formuoja kun. klebonas Gintaras Pūras. Jis dar prieš jubiliejų pasirūpino, kad Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčios bei parapijos istorija išliktų parapijiečių atmintyje. Jo rūpesčiu išleista knyga „Kėdainių šv. Juozapo bažnyčia ir parapija“, jis pasirūpino, kad bažnyčios jubiliejus būtų įprasmintas renginiuose, maldoje. Arkiv. S. Tamkevičius pašventino restauruotą didįjį altorių, kurį dar 1744 m. balandžio 13 dieną Žemaičių vysk. Antanas Tiškevičius pašventino, o privilegijavo 1753 metais popiežius Benediktas XIV. Šv. Mišių aukoje arkiv. metropolitas S. Tamkevičius, vysk. J. Ivanauskas kvietė parapijiečius „atsigręžti kiekvienam į savo dvasinį tobulėjimą, vertinti ir branginti šalia esantį, atvira širdimi liudyti tikėjimo malonę“.

Sakralinės poezijos valandėlėje Kėdainių literatų klubo „Varsna“ narės, vadovaujamos tikybos mokytojos Genės Sereikienės, skaitė savo eiles, dedikuotas šiai bažnyčiai, dalijosi prisiminimais apie to meto išgyvenimus. Eiles skaitė G. Sereikienė, Vitalija Minialgaitė, Nijolė Kulnickienė, Janina Brokevičienė ir kiti.

Kėdainių „Varsnos“ literatai eilėraščius sudėjo į antologiją „Dedikacijos Kėdainių kraštui“, knygelės leidybą parėmė savivaldybė. Daug eilėraščių skirta Šv. Juozapo bažnyčiai.

Šis gražus Kėdainių šv. Juozapo 300 metų jubiliejus tebus paženklintas gyvu įkvėpimo šaltiniu, kaip reikia mylėti savo Tėvynę, kantriai puoselėti bendražmogiškas krikščioniško tikėjimo vertybes.

Albina KAVALIAUSKIENĖ

Zigmo SALVINSKO nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija