|
Pilietinė raida ir vertybės
Giedrius Grabauskas-Karoblis
Nors tariamo slapto CŽV kalėjimo skandalas dar bandomas eskaluoti, paaiškėjo, kad dalis skleidžiamų neva tikrų faktų yra prasimanymai. Paminėti amerikiečių lėktuvai, kurie neva 2004-2005 metais buvo atskridę į Vilnių, tuo laiku iš tiesų skrido į Europą, tačiau leidosi ne Vilniaus aerouoste, o Lenkijoje ir Suomijoje. Tad didėja tikimybė, kad šis skandalas yra dirbtinai sukeltas, tiesiog gudriai surežisuotas propagandinis spektaklis. Pasirodo, net tik Vakarų žurnalistai pakliūva ant Kremliaus meškeriotojų kabliukų, bet ir Lietuvos politikai, ilgai ir kruopščiai aiškinęsi paleistą antį, užuot paneigę sugalvotą mitą, kenkiantį Lietuvos prestižui ir siekiantį supjudyti JAV, Europos Sąjungą ir Lietuvą.
Ketinimai į valdančiąją koaliciją įtraukti Darbo partiją sukėlė ne tik politikos apžvalgininkų, bet ir daugelio pilietinių judėjimų atstovų nuostabą bei pasipiktinimą. Darbo partija ir jos lyderiai įtariami sunkiais nusikaltimais, o pati partija ilgą laiką buvo finansuojama iš Gazpromo ir Rusijos mafijos vadeivų lėšų. Tokios politinės grupuotės įtraukimas mestų koalicijai kriminalinį šleifą. Jungtinio demokratinio judėjimo lyderis Kęstutis Čilinskas kreipėsi į Ministrą Pirmininką, ragindamas nekriminalizuoti valdžios: Šiandien, kai jūs pradėjote girti ir kviesti į politinę koaliciją Darbo partiją ir jos lyderius, galime konstatuoti kriminalinės oligarchinės valdžios įsigalėjimą. Kritiškai apie šiuos politikus kalbėjote prieš du metus, ragindamas mane eiti į laisvą Seimo nario vietą prieš Rusijoje nuo Lietuvos teisėsaugos besislapstantį V. Uspaskichą. Oligarchija legalizavosi 2000 metais, kai į Seimą atėjo V. Uspaskichas ir kiti veikėjai su kriminaliniu šleifu. Pirmoji jų iniciatyva buvo neteisėtai pašalinti iš pareigų generalinį prokurorą Kazį Pėdnyčią. Už tai, kad šis gindamas viešąjį interesą, pradėjo tirti stambias korupcijos, kontrabandos ir pinigų plovimo bylas, susijusias su V. Uspaskicho kontroliuojamu koncernu, pavyzdžiui, Jangilos byla. Ar galima tikėtis, kad verslas noriai mokės mokesčius biudžetui, kurį skirstys finansiniais nusikaltimais įtariamų politikų komanda?.. Pareiškimus apie koaliciją su baudžiamojon atsakomybėm traukiamais politikais galima vertinti kaip nusikalstamumo, korupcinės veiklos ir teisinio nihilizmo skatinimą. K. Čilinskas siūlo Ministrui Pirmininkui atsisakyti tokių valdžios kriminalizavimo planų. Gal jūs laukiate, kol pakils antroji Sąjūdžio banga, dabar prieš oligarchinę valdymo sistemą? klausia JDJ lyderis.
Seime ilgai ir triukšmingai svarstytas Seimo narių parlamentinei veiklai skirtų lėšų mažinimo projektas vis dėlto priimtas. Nuo šiol Seimo nariai parlamentinei veiklai gaus nebe 3,5 tūkst. litų, o 2,2 tūkst. litų. Bendros paprasto Seimo nario pajamos sieks per 8 tūkst. litų, užimančių svarbesnes pareigas kur kas daugiau nuo 10 iki 16 tūkst. litų. Kai kurie Seimo nariai vis dar skundžiasi tuo, kad jų pajamos sumažėjo. Jei palyginsime parlamentarų uždarbius kitose šalyse, tai pastebėsime, kad didžiausi yra Pietinės Europos valstybėse. Italijos parlamento nariai gauna 20600 eurų per mėnesį atlyginimus, Prancūzijos parlamentarai uždirba 20400 eurų per mėnesį. Kitų Europos valstybių parlamentų nariai gauna kur kas mažesnius atlyginimus. Vokietijoje jų pajamos siekia 10700 eurų per mėnesį, Airijoje 8300 eurų, Olandijoje 8100 eurų, Belgijoje 7 tūkstančius eurų. Automobilių nuoma už parlamentinei veiklai skirtas lėšas niekur nepraktikuojama. Italijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje ir daugelyje kitų šalių parlamentų nariai turi teisę į nemokamas keliones traukiniais ir autobusais. Bet ir minimalūs atlyginimai daugelyje Europos šalių kur kas didesni. Italijoje minimalus atlyginimas siekia 800 eurų, Prancūzijoje 1000 eurų, Airijoje 1500 eurų.
Kai Lietuvoje regime tikrą bulvarinės vartotojiškos kultūros suklestėjimą, nenuostabu, kad visuomenėje dar daug susiskaldymo apraiškų. Tačiau mūsų krašte klestinti korupcija ir teisinis nihilizmas dideliai daliai piliečių jau nusibodo. Į pilietinę veiklą įsitraukia vis daugiau žmonių. Pilietiškumo raida ir vertybinė orientacija yra kertiniai visuomenės kokybės rodikliai. Tradicinės krikščioniškos vertybės yra visuomenės stabilumo pamatas. Vertybių temą dar XX amžiaus antrojoje pusėje išsamiai nagrinėjo žymus psichologas ir filosofas Erichas Fromas. 1956 metais jis rašė: Tikėjimas būtinas kiekviename žingsnyje nuo įvairių svajonių iki mokslinių teorijų įgyvendinimo. Tikėjimas reikalauja drąsos, gebėjimo rizikuoti, pasiruošimo patirti skausmą ir nusivylimą. Kas orientuojasi vien į saugumą ir ramybę, kaip pirmines gyvenimo sąlygas, negali turėti tikėjimo. Ši drąsa skiriasi nuo tos, apie kurią kalbėdavo pagyrūnas diktorius Musolinis, tardamas šūkį: gyvenk pavojingiau. Jo drąsa nihilistinė. Ji pagrįsta gyvenimo griovimo nuostata ir stengiasi paneigti gyvenimą. Tikėjimo ir drąsos praktikavimas prasideda nuo kasdienybės smulkmenų. Pirmas žingsnis pastebėti, kur ir kada buvo prarastas tikėjimas, nepasikliauti pasiteisinimais, kuriais dangstomas tikėjimo praradimas. Suvokti, kad tikėjimo išsižadėjimas mus silpnina, o toks silpnumas veda į naujas išdavystes, ir taip sukasi užburtas ratas. Visuomenės socialinėje struktūroje būtini radikalūs pokyčiai. Tik amžinosiomis vertybėmis besivadovaujanti visuomenė gali būti stabili.
© 2009 XXI amžius
|