Paminėjo garbųjį kunigą ir vienuolį
Tėvo Adomo kun. Ignaco Milašiaus 95-osioms gimimo metinėms
|
Vyskupas Juozapas Matulaitis
pašventino paminklą ant tėvo
Adomo kun. Ignaco Milašiaus kapo.
Kairėje kun. Gintaras Vincentas
Tamošauskas OFM Cap, dešinėje
kun. Gediminas Tamošiūnas
|
Spalio 15 dieną Šv. Vincento Pauliaus (Petrašiūnų) bažnyčioje Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis, kunigas Antanas Gediminas Tamošiūnas, klebonas kunigas Gintaras Vincentas Tamošauskas aukojo šv. Mišias už tėvo Adomo kunigo Ignaco Milašiaus vėlę, kuriam tądien būtų sukakę 95-eri.
Šv. Mišių aukoje dalyvavo Petrašiūnų parapijos tikintieji, vyresnės kartos žmonės, gerai pažinoję tėvą Adomą, jubiliato artimieji, giminės. Per pamokslą vyskupas J. Matulaitis papasakojo apie tėvą Adomą, kurį gerai pažinojo: jis buvo labai pamaldus, mylėjo paprastą žmogų, visada stengėsi kiekvienam padėti, patarti, paguosti, pabūti kartu su ligoniu, niekada nevengdavo vykti ten, kur kviesdavosi tikintieji arba siųsdavo vadovybė. Jubiliatas nuo mažens žinojo duonos vertę, nevengė sunkaus darbo.
Tėvas Adomas gimė 1914 m. spalio 15 dieną Telšių apskrityje, Lieplaukės kaime. Buvo septintas vaikas gausioje Ignaco Milašiaus ir Kotrynos Žukauskaitės šeimoje. Tėvas ir senelis spaudos draudimo metais buvo uolūs knygnešiai. Savo vaikus auklėjo tautine, religine dvasia. Visa Milašių šeima uoliai lankė bažnyčią, o mažasis Ignacas sekmadienį patarnaudavo šv. Mišioms.
1927 metais baigęs pradžios mokyklą Ignacas padėjo tėvams ūkio darbuose, ganė gyvulius, dirbo parduotuvėje, arbatinėje. 1930 metais I. Milašius pradėjo mokytis Kapucinų misijų mokykloje Plungėje, o 1935 metais įstojo į noviciatą, priimdamas Adomo vardą, o dar po metų davė pirmuosius įžadus kapucinų vienuolijoje. Amžinuosius įžadus davė 1939 metais Šiauliuose. Čia veikė pranciškonų kapucinų vienuolynas, buvo ir studijų namai. 1940 metais I. Milašius įstojo į Kauno kunigų seminariją ir ją baigė 1944 metų pavasarį. 1944 m. kovo 25 dieną Kauno Arkikatedroje Bazilikoje vyskupas Vincentas Brizgys suteikė jam kunigystės šventimus. Pastoracinį darbą tėvas Adomas pradėjo Kauno Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, vėliau išvyko į Baltarusijoje esančią Pšilomo kapucinų bažnyčią Gardino srityje. Netrukus sugrįžo į Kauną ir talkino Petrašiūnuose dirbančiam kun. Rokui Maceliui OFM Cap. Tai buvo sunkumų pradžia, nes sovietinė valdžia visokiais būdais varžė kunigų ir vienuolių religinę pastoracinę veiklą. 1948 metais komunistų valdžia Petrašiūnų kapucinų vienuolyną uždarė, o 1949 metais toks pats likimas ištiko ir Šiaulių kapucinų vienuolyną. Komunistai pareikalavo, kad vienuoliai nebenešiotų abitų.
Tėvas Adomas po vienuolyno uždarymo dirbo kunigu Naujoje Žagarėje ir Maironiuose, paskui Upninkuose. Vėliau perėjo dirbti Čiobiškio, Vilūnų parapijų klebonu, dirbo Beižonyse, Perlojoje, kur išbuvo 15 metų. Dar 15 metų dirbo Molėtų klebonu ir dekanu, iš ten buvo perkeltas klebonu į Labanorą. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę tėvas Adomas pasiprašė grįžti į atkurtą kapucinų vienuolyną Kaune, Petrašiūnuose. Tai įvyko 1995 metais. Kurį laiką ėjo viceprovincijolo pareigas, o nuo 1998 metų altaristo pareigas. 2007 m. gruodžio 27 dieną, eidamas 94 metus, mirė Petrašiūnų vienuolyne. Palaidotas Petrašiūnų bažnyčios šventoriuje.
Po šv. Mišių vyskupas J. Matulaitis pašventino paminklą didžiai nusipelniusiam kunigui, vienuoliui Ignacui Milašiui. Parapijiečiai ir svečiai sugiedojo Viešpaties Angelą, pasimeldė. Po to vyko agapė, kurios metu buvo prisimintas tėvo Adomo kuklumas, noras bendrauti, padėti vargšams sunkią valandą.
Tėvo Adomo veikla visada liks pavyzdžiu, kaip reikia tarnauti Dievui, skleisti Evangeliją, mylėti žmones.
Kazimieras Dobkevičius
Autoriaus nuotraukos
© 2009 XXI amžius
|