Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Popiežiaus siekis – vieninga Bažnyčia

Mindaugas BUIKA

Šv. Pijaus X draugijos vyskupai Alfonsas de Galareta (dešinėje) ir Bernardas Tisjė de Maljė šventina kunigus Reuters nuotrauka

Naujas dialogo su lefebvristais etapas

Praėjusį mėnesį Visuotinė Bažnyčia daugiausia dėmesio skyrė Vatikane vykusiai antrojo Vyskupų Sinodo asamblėjai skirtai Afrikai. Tačiau spalio antrojoje pusėje dideli darbai atlikti ir popiežiaus Benedikto XVI prioritetinėje laikomoje Bažnyčios vienybės siekio srityje. Spalio 16–23 dienomis Kipre vyko katalikų ir stačiatikių ekumeninio bendradarbiavimo svarbiausios institucijos – Tarptautinės teologinio dialogo komisijos – susitikimas, kuriame nagrinėtas esminis apaštalo šv. Petro įpėdinio Romos vyskupo primato klausimas. Spalio 20 dieną buvo pranešta apie Šventojo Tėvo rengiamą naują Apaštalinę konstituciją, kurioje bus išdėstytos anglikonų jungimosi į Katalikų Bažnyčią institucinės sąlygos.

Spalio 26 dieną Vatikane įvyko pirmasis specialios Popiežiškosios Ecclesia Dei komisijos ir Šv. Pijaus X draugijos atstovų susitikimas, kuris žymėjo pradžią tiesioginio aiškinimosi nesutarimų su 1991 metais mirusio arkivyskupo Marselio Lefebvro pasekėjais (lefebvristais) dėl Vatikano II Susirinkimo mokymo reformų. Pastarojo susitikimo, kuris, kaip tvirtinama baigiamajame komunikate, vyko nuoširdžioje, pagarbioje ir konstruktyvioje aplinkoje, darbotvarkė buvo plati: diskutuota apie „povatikaninį“ Pauliaus VI Mišiolą, apie 1962–1965 metais vykusio Susirinkimo interpretavimą tęsiant katalikiškojo mokymo tradiciją, apie ekumenizmą, santykį su nekrikščioniškomis religijomis ir religijos laisvės koncepcijas.

Šventajam Sostui šiame susitikime atstovavo Popiežiškosios Ecclesia Dei komisijos sekretorius monsinjoras Gvidas Pocas ir Tikėjimo mokslo kongregacijos sekretorius arkivyskupas Luizas Franciskas Ladarija Fereris kartu su trimis minėtos kongregacijos patarėjais: Tarptautinės teologinės komisijos generaliniu sekretoriumi dominikonu kunigu Šarliu Morerodu, Opus Dei asmeninės prelatūros generaliniu vikaru kunigu Fernandu Okarisu ir jėzuitu kunigu Karlu Jozefu Bekeriu. Šv. Pijaus X draugijos vyresnysis vyskupas Bernardas Fele savo atstovais derybose buvo paskyręs kitą lefebvristų vyskupą Alfonsą de Galaretą, jų pagrindinės Ekono (Šveicarija) kunigų seminarijos rektorių kunigą Benua de Žorną, teologijos profesorių Žaną Mišelį Gleizą ir kunigą Patriką de La Roką, Šv. Liudviko priorato vyresnįjį.

Po kelias valandas trukusių pokalbių Vatikano informacijos tarnybos vadovas jėzuitas kunigas Federikas Lombardis pranešė, kad pirmajame susitikime didžiausias dėmesys skirtas dialogo darbotvarkės ir tvarkaraščio sudarymui. Tas faktas, jog susitarta, kad šie susitikimai vyks du kartus per mėnesį, rodo, kad Šventasis Sostas yra nusiteikęs intensyvioms deryboms su Šv. Pijaus X draugijos nariais ir pasirengęs jų sugrįžimui į Katalikų Bažnyčios gyvenimą. Draugijos vyresnysis vyskupas B. Fele yra užsiminęs, kad lefebvristai norėtų asmeninės prelatūros, tai yra neteritorinės vyskupijos statuso, kokį dabar turi Opus Dei sąjūdis.

Derybų eigos istorinis kontekstas

Šv. Pijaus X draugijos drama prasidėjo 1988 metais, kai jos steigėjas prancūzas arkivyskupas M. Lefebvras, nepritaręs Vatikano II Susirinkimo reformoms, konsekravo keturis naujus vyskupus. Kadangi vyskupų (įskaitant minėtuosius vyskupą B. Fele ir vyskupą A. de Galaretą) šventinimas vyko be Popiežiaus pritarimo, pagal kanonų teisę jie, kaip ir pats arkivyskupas M. Lefebvras, buvo ekskomunikuoti. Tokiu būdu ir pati Šv. Pijaus X draugija, dabar turinti daugiau kaip 500 kunigų, kelias seminarijas, vienuolines bendruomenes bei šimtus tūkstančių tikinčiųjų įvairiose pasaulio šalyse, tapo schizmatine organizacija. (Nors draugijai priklausantiems tikintiesiems ekskomunika nebuvo taikoma.)

Tais pačiais 1988 metais velionis Dievo tarnas Jonas Paulius II įsteigė Popiežiškąją Ecclesia Dei komisiją, kurios uždavinys palaikyti ryšį su Šv. Pijaus X draugija, kad ji atnaujintų vienybę su apaštalo šv. Petro įpėdiniu, išsaugant jai būdingus dvasinius bei liturginius bruožus. Šis procesas tapo intensyvesnis tik 2000 metais, kai komisijos vadovu tapo tuometinis Kunigų kongregacijos prefektas kolumbietis kardinolas Darijus Kastriljonas Ojosas. Jo rūpesčiu Šv. Pijaus X draugijai buvo leista surengti didelę jubiliejinę piligrimystę į Romą, o kai kurioms tradicionalistų kunigų grupėms, pavyzdžiui, Kampose, Brazilijoje, suteiktas apaštališkosios administratūros statusas. Kaip tik pokalbiuose su kardinolu D. Kastiljonu buvo išsakytos Šv. Pijaus X draugijos vadovybės sąlygos tolesnėms veiksmingoms deryboms: leisti be apribojimų visiems dvasininkams celebruoti lotyniškąsias Tridento šv. Mišias (kurių liturgija galiojo iki Vatikano II Susirinkimo) ir atšaukti Šv. Pijaus X draugijos vyskupų ekskomuniką.

2005 metais savo pontifikatą pradėjęs popiežius Benediktas XVI energingai ieško kelių įveikti Bažnyčios pasidalijimą ir atsiradusią properšą tarp Vatikano II Susirinkimo ir katalikiškos Tradicijos. Praėjus keliems mėnesiams po išrinkimo jis susitiko su vyskupu B. Fele jo paties prašymu. 2007 metų liepą Šventasis Tėvas paskelbė dokumentą „Summorum Pontificum“, kuriuo buvo panaikinti visi apribojimai Tridento šv. Mišių celebravimui. Pagaliau 2009 metų sausio 21 dienos dekretu Vyskupų kongregacija, pagal popiežiaus Benedikto XVI suteiktą galią, atšaukė Šv. Pijaus X draugijos keturių vyskupų ekskomuniką.

Netrukus paskelbtame Vatikano valstybės sekretoriato pareiškime primenama, kad ekskomunikos atšaukimas nereiškia teisinės Šv. Pijaus X draugijos padėties pasikeitimo. Jos galutiniam integravimui į Katalikų Bažnyčią reikia išspręsti klausimus dėl Vatikano II Susirinkimo ir vėlesnių popiežių mokymo pripažinimo. Kovo 10 dieną popiežius Benediktas XVI paskelbė atvirą laišką pasaulio vyskupams, kuriame išsamiai išsiaiškino ekskomunikos atšaukimo motyvus. Jis taip pat pabrėžė, kad sunkios bausmės atšaukimas išlaisvina individus nuo sąžinės graužaties naštos, bet neišsprendžia doktrininių problemų. Todėl Šv. Pijaus X draugijos statusas nėra pasikeitęs ir jos dvasininkai negali vykdyti pastoracijos Bažnyčioje.

Problemos dėl naujų kunigų šventimų

 Naujos kontraversijos iškilo birželio mėnesį Šv. Pijaus X draugijai rengiantis šventinti kunigais jos seminarijose Šveicarijoje, Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Prancūzijoje studijas baigusius diakonus. Ypač didelis prieštaravimas užfiksuotas Regensburgo (Vokietija) diecezijoje, kurios teritorijoje veikia Caitzkofeno lefebvristų seminarija, kadangi vietos vyskupas Gerhardas Miuleris net per interviu Vatikano radijui perspėjo apie galimas šventimų pasekmes net iki naujų ekskomunikų. „Aš jiems pasakiau, kad kunigų šventimai būtų prieš kanonų teisę ir kad tokioje pavojingoje situacijoje reikia laukti Romos nurodymų“, – kalbėjo ganytojas. Vyskupas G. Miuleris aiškino, kad Šv. Pijaus X draugija turi susilaikyti nuo panašių „provokacijų“, tuo labiau kad lefebvristų vyskupai dėkingai priimdami ekskomunikos atšaukimą sausio mėnesį patvirtino savo ištikimybę popiežiaus Benedikto XVI primatui. Tačiau Caitekofeno seminarijos rektorius kunigas Štefanas Frėjus savo pareiškime nurodė, kad Vatikano sprendimuose po ekskomunikos atšaukimo lefebvristų vyskupams nebuvo jokių nurodymų, kurie apribotų Šv. Pijaus X draugijos veiklą, įskaitant naujų kunigų šventimus. Anot kunigo Št. Frėjaus, dabar Draugija turi laikiną teisinį statusą ir laukia tolesnių teologinių derybų dėl galutinio kanoninio sprendimo. Caitekofeno seminarijoje lefebvristų vyskupas A. de Galareta birželio 27 dieną įšventino tris naujus kunigus. Kiti Draugijos vyskupai 13 kunigų įšventino Vinonos Šv. Tomo Akviniečio seminarijoje JAV, dar penkių dvasininkų šventimai maždaug tuo pat metu įvyko lefebvristų pagrindinėje Ekono (Šveicarija) seminarijoje, vienas kunigas gavo šventimus Prancūzijoje.

Reaguojant į kontraversijos dėl lefebvristų kunigų šventimų, Vatikano informacijos tarnyba paskelbė komunikatą, kuriame primenama, kad šie veiksmai yra neteisėti. Tačiau apie kokias nors naujas kanonines bausmes ar ekskomunikos atnaujinimą šventimus teikiantiems vyskupams pareiškime nebuvo užsiminta. Jame dar kartą cituojamas kovo 10 dienos popiežiaus Benedikto XVI laiškas pasaulio katalikų vyskupams, kuriame paaiškinama, jog kol nėra išsiaiškinti doktrininiai (tikėjimo mokslo) klausimai, Šv. Pijaus X draugija ir jos dvasininkai negali Bažnyčioje atlikti jokios veiklos, taigi, negali šventinti ir naujų kunigų.

Pareiškime taip pat nurodyta į kitą Šventojo Tėvo laiško pastabą dėl intencijos pertvarkyti Popiežiškosios Ecclesia Dei komisijos statusą, kad ji tęsdama dialogą su  lefebvristų vadovais galėtų svarstyti ne tik  disciplinos, bet ir doktrininius reikalus. Birželio viduryje duotame interviu tarptautinei katalikų žinių agentūrai „Zenit“ Šv. Pijaus X draugijos vadovas šveicaras vyskupas B. Fele patvirtino, kad laukia minėtos komisijos statuso pakeitimo, kad vyktų svaresnis dialogas su Vatikanu. Jis sakė, kad birželio mėnesį buvo susitikęs su Tikėjimo mokslo kongregacijos prefektu amerikiečiu kardinolu Viljamu Levada, kuris pranešė, kad Popiežiškoji Ecclesia Dei komisija netrukus bus pervesta į šios svarbiausios doktrininės dikasterijos  priklausomybę.

Paliesdamas neteisėto naujų kunigų šventimo klausimą, vyskupas B. Fele sakė, kad dvasininkų skyrimas yra svarbus Šv. Pijaus X draugijos egzistencijai. Juk lefebvristų bendruomenė negali nustoti kvėpavusi, laukdama doktrininio dialogo su Vatikanu ir jo rezultatų. „Iš tikrųjų, jeigu Popiežius buvo toks geras, kad atšaukė mūsų ekskomunikas, reiškia jis nenori, kad mes numirtume“, – kalbėjo vyskupas B. Fele, pažymėjęs, jog galima priimti ir laikiną kompromisą, kol bus išspręsti visi nesutarimai dėl Vatikano II Susirinkimo reformų.

Ecclesia Dei komisijos restruktūrizavimas

Sprendimų dėl Popiežiškosios Ecclesia Dei komisijos statuso pakeitimo ilgai laukti nereikėjo. Pirmiausia popiežius Benediktas XVI priėmė komisijos vadovo kardinolo D. Kastriljono atsistatydinimą, kadangi liepos 4 dieną jam sukako 80 metų, kas kardinolui yra amžiaus riba Šventojo Sosto institucijos vadovavimui. Šventasis Tėvas padėkojo iš Kolumbijos Medelkino miesto kilusiam Bažnyčios hierarchui už ištikimą tarnystę ir atsidavimą vadovaujant Ecclesia Dei komisijai. Kaip minėta, kardinolas D. Kastriljonas, kuris nuo 1996 iki 2006 metų ėjo Dvasininkijos kongregacijos prefekto pareigas, palaikė gana draugiškus santykius su Šv. Pijaus X draugija ir labai skatino „Summorum Pontificum“ įgyvendinimą. Jis yra sakęs, kad Tridento šv. Mišios galėtų būti įvairiomis progomis celebruojamos kiekvienoje katalikų parapijoje.

Liepos 8 dieną buvo paskelbtas popiežiaus Benedikto XVI apaštalinis laiškas „Ecclesia Unitatem“, kuriuo pertvarkoma Popiežiškoji Ecclesia Dei komisijos struktūra, ją prijungiant prie Tikėjimo mokslo kongregacijos. Šios dikasterijos vadovas kardinolas V. Levadas paskirtas ir komisijos pirmininku. Popiežiškosios Ecclesia Dei komisijos sekretoriumi paskirtas žinomas teologas, 51 metų italas monsinjoras Gvidas Pocas, kuris yra ir Tarptautinės teologinės komisijos generalinis sekretorius. Šiam dvasininkui, matyt, teks pagrindinis vaidmuo tęsiant tiesioginį doktrininį dialogas su Šv. Pijaus X draugija ir jo nuomone dabar plačiai domimasi tarptautinėje katalikų žiniasklaidoje. Štai neseniai internetinėje svetainėje „Messainlatino.it“ publikuotame interviu monsinjoras G. Pocas pažymėjo, jog absoliuti dauguma praktikuojančių tikinčiųjų sutaria, kad parapijose turi darniai sugyventi abi (Tridento lotyniškoji ir reformuota po Vatikano II Susirinkimo) liturgijos.

Apaštališkajame laiške „Ecclesia Unitatem“ popiežius Benediktas XVI patvirtino savo ypatingą tėvišką rūpestį, kad Šventojo Pijaus X draugija atkurtų pilnutinę bendrystę su Bažnyčia. Šis bažnytinės vienybės saugojimo ir stiprinimo uždavinys per dieviškąją malonę ypač skirtas apaštalo šv. Petro įpėdiniui, kurio pati tarnystė yra vyskupų ir tikinčiųjų vienybės pagrindas, pažymėjo Šventasis Tėvas. Savo atsakingame pareiškime kardinolas V. Levada padėkojo Popiežiui už pasitikėjimą ir užtikrino, kad jo vadovaujama Tikėjimo mokslo kongregacija  atsakingai įgyvendins doktrininio dialogo su Šv. Pijaus X draugija pareigą.

Kiek tęsis šis spalio 26 dieną pradėtas dialogas ir kokie bus jo rezultatai, dabar sunku prognozuoti. Tačiau du kartus per mėnesį vykstantys susitikimai Vatikano mastais reiškia intensyvų derybų ritmą ir problemų sprendimui dar dviejų dešimtmečių tikrai neprireiks.

© 2009 „XXI amžius“