Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir visuomenė
Kultūra
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Atliks vokiečių kompozitoriaus kantatą

Kauno valstybinis choras Kaune ir Vilniuje atliks K. Orfo „Carmina Burana“

Rimantas KLEVEČKA

Buvęs ilgametis Kauno valstybinio choro dainininkas Albinas Tamulaitis Autoriaus nuotrauka

Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje ir 20 dieną, penktadienį, 19 val. Vilniaus kongresų rūmuose Kauno valstybinis choras (vad. prof. P. Bingelis) ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas Gintaro Rinkevičiaus, atliks  Karlo Orfo kantatą „Carmina Burana“.

XX amžius vokiečių kompozitorius Karlas Orfas gimė 1895 m. liepos 10 dieną Miunchene (mirė 1982 m. kovo 29 d. Andechso abatijoje). K. Orfas mokėsi Miuncheno muzikos akademijoje, dirbo Manheimo ir Darmštato operos rūmuose. 1925 metais įkūrė Giunter gimnastikos, meno ir muzikos mokyklą, kurioje dirbo su jaunaisiais muzikais bei gilinosi į muzikinės pedagogikos teoriją. Nacių režimo laikotarpiu Orfo „Carmina Burana“ susilaukė didelio populiarumo, todėl Orfas pakviestas sukurti muziką operai „Vidurvasario nakties sapnas“. Kūrinys „O Fortuna“ iš Karlo Orfo „Carmina Burana“ išlaikė savo populiarumą iki dabartinių laikų ir laikomas Orfo kūrybos šedevru.

Buvęs ilgametis Kauno valstybinio choro dainininkas Albinas Tamulaitis savo knygoje „Gyvenimas be muzikos būtų klaida“ pasakoja, kad 1937 metais žymus vokiečių kompozitorius Karlas Orfas leidėjui rašė: „Visa, ką aš parašiau iki šiol, o jūs, deja, išleidote, galima sunaikinti. Mano kūrinių rinkinys prasideda nuo „Carmina Burana“. Tokį kompozitoriaus įsitikinimą nulėmė ne vien stulbinantis kantatos pasisekimas, bet drauge ir nujautimas, kad parašytas bene pats populiariausias XX amžiaus muzikos kūrinys. Ši muzika magiškai paveikia kiekvieną, kas ją išgirsta. Taip ir Kauno choristai, pirmą kartą išgirdę šį kūrinį, buvo užburti šios negirdėtos muzikos, o koncerto repeticijos vyko labai lengvai, žaismingai, pakiliai.

Poezijos rinkinys, vėliau pavadintas „Carmina Burana“, XIII amžiuje gimė Benediktbojerno vienuolyne, įsikūrusiame Bavarijos Alpėse. 1803 metais ši 200 nežinomų klajojančių poetų eilėraščių rinktinė buvo surasta, o praėjus dar šimtmečiui ji patraukė ir Karlo Orfo dėmesį.

Pirmasis rinkinio eilėraštis – įspūdinga Fortūnos rato, aukštyn iškeliančio ir žemyn tarsi žaisliukus žmonių likimus sviedžiančio, vizija:

Vargas, lygiai

Kaip galybė,

Greit ištirpsta lyg ledai...

Vaizdingi paveikslai, choras, šokėjai, smuklės vaizdiniai su klajojančiais vienuoliais, valkatomis, benamiais. Iš jų Orfas atrinko 23 eilėraščius, parašytus daugiausiai senąja lotynų kalba, įterpiant strofas senovinėmis prancūzų ir vokiečių kalbomis.

K. Orfas buvo teatro žmogus. Jo kūrybinis matymas apima ir ritmą, ir melodiją, ir vaizdą, ir apšvietimą. Trilogijoje „Carmina Burana“, „Catulli Carmin“  ir „Trionfo di Afrodite“ vyrauja scenos meno elementai. Teatrą K. Orfas laikė visų menų sinteze. Jo „Carmina Burana“ dažnai statoma teatruose drauge su baleto trupe, nes ritminga muzika prašyte prašosi judesio, šviesos efektų. Mūsų literatų nuomone, netgi išvertus tekstus į lietuvių kalbą, išlieka labai tikslus ritmas. Kauno valstybinis choras kantatą rengė originalo kalba, taip, kaip buvo parašyta tolimųjų viduramžių klajojančių poetų, kurių vardus pasiglemžė laikas. Po gausybės įvairių kompozitorių atliekamų Mišių lotyniški tekstai chorui nebuvo sunkūs. Kaip kažkada sakė, regis, maestro M. Rostropovičius „lotyniškai jie gieda kaip savo gimtąja kalba“.

Prabėgo 30 metų nuo to laiko, kai 1979 metais Kauno valstybinis choras pirmą kartą atliko Karlo Orfo „Carmina Burana“, tačiau šis kūrinys ir šiandien išlieka choro  repertuare ir kaskart iš naujo atveria klausytojui muzikos garsuose įprasmintą XIII amžiaus poezijos lobyną. Ištisus trisdešimt metų „Carmina Burana“, diriguojant žymiesiems maestro, skambėjo didžiausiose koncertų salėse. Choro dainininkai šį kūrinį išpuoselėjo, jo atlikimas tapo brandus, o pati kantata kolektyvui – be galo artima ir sava. Ją atlikdamas Kauno valstybinis choras Orfo muzikos galia geba įtikinti ir įnoringiausią klausytoją. Tad įsiklausykime į unikalų viduramžių raštijos palikimą, skambant chorui, solistams, orkestrui pasinerkime į muzikos garsų gelmes.  Tegul šis koncertas Jums, brangūs klausytojai, bus tikra dvasios atgaiva ir prasminga muzikos šventė!

© 2009 „XXI amžius“