Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir visuomenė
Kultūra
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežius įvertino istorinę astronomijos reikšmę

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI apžiūri iš Marso nukritusio meteorito gabalėlį

Tikėjimas ir protas pažinimo sintezėje

Šiemet Vatikano renginiuose didžiausias dėmesys skiriamas celebruojamiems Kunigų metams, tačiau nepamirštama ir Jungtinių Tautų Organizacijos paskelbtų Tarptautinių astronomijos metų tema ir 400 metų sukaktis nuo to laiko, kai žymusis italų astronomas Galileo Galilėjas pirmą kartą panaudojo teleskopą stebėti dangaus kūnams. Ta proga garsioji Vatikano observatorija (Specola Vaticana) neseniai surengė tarptautinį mokslinį kongresą, kurio dalyvius spalio 30 dieną audiencijoje priėmė popiežius Benediktas XVI. Sveikindamas mokslininkus, kuriuos buvo atlydėjęs Vatikano valdytojas kardinolas Džovanis Lajolas, Šventasis Tėvas pabrėžė, kad mokslinė pažanga turi būti priimta ir apmąstyta tikrosios tiesos paieškos dvasioje.

Teisinės valstybės kryžkelės

Seimo narė Aurelija Stancikienė

Seimo narė Aurelija Stancikienė, dar dirbdama Kuršių nerijos Nacionalinio parko vadove, aktyviai kovojo su korupcija, pajūryje klestinčiomis nelegaliomis statybomis. Šiuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos Seime narė dirba Seimo Aplinkos apsaugos komitete ir Antikorupcijos komisijoje. Kartu su žurnaliste R. Grinevičiūte-Janutiene ir Seimo nariu K. Uoka ji aktyviai dalyvavo daug atgarsių sukėlusio itin brangaus Nacionalinio operos ir baleto teatro remonto lėšų panaudojimo tyrime, tyrė ir su įtakingais valdininkais bei politikais susijusius vertingų žemės sklypų užvaldymo atvejus. Su A. Stancikiene aptariame aplinkosaugos, kultūros klausimus, kalbamės apie pagrindines šiandienos problemas – korupciją, prieštaringą aukštojo mokslo reformą, sudėtingą ekonominę šalies padėtį, paskutines politines aktualijas.

Vakaro giesmė Aušros Žvaigždei

Aušros Vartų atlaidų oktavą pradėjo moterų choras „Liepos“

Rimantas Klevečka

Aušros Vartai

Lapkričio 14-osios vakarą, pradedant visą savaitę truksiančias atlaidų iškilmes, Aušros Vartai miestiečius ir atvykėlius pakvietė maldai už Vilniaus miestą. XVIII a. pradžioje tai buvo graži sostinės tradicija. Pasakojama, jog pirmą kartą šios iškilmingos liturginės pamaldos Dievo Motinos garbei surengtos 1706 m. gegužės 18 dieną, po didžiojo Vilniaus gaisro, kurio metu Aušros Vartų koplyčia liko ugnies nepaliesta, o tikintieji tvirtino virš greta esančios Šv. Teresės bažnyčios regėję liepsnas blaškančią Dievo Motiną. Nuo tada pasidėjo tradicija gegužės 18 dieną rinktis visiems Vilniaus miesto orkestrams ir nuo ryto iki vakaro griežti Švč. Mergelei. Šiandien maldos už Vilniaus miestą tradicija prikeliama iš užmaršties. Nuo gegužės iki lapkričio kartą per mėnesį Aušros Vartuose skamba malda, giesmė, poezija.

Dailininkė domėjosi ir fotografija

Bronius VERTELKA

Su Domicelės Tarabildienės gyvenimu ir kūryba supažindino menotyrininkė dr. Giedrė Jankevičiūtė iš Vilniaus

Spalio 28-ąją Panevėžio kraštotyros muziejaus Moigių namų salėje buvo pristatyta dailės klasikės Domicelės Tarabildienės asmenybė ir kūryba. Apie žymios menininkės gyvenimą ir darbus pasakojo menotyrininkė dr. Giedrė Jankevičiūtė iš Vilniaus.

D. Tarabildienė, pasak dr. G. Jankevičiūtės, buvo veržli, drąsi ir energinga. Prieškariu ji buvo pirmoji moteris, išvykusi į Paryžių semtis aukštųjų meno mokslų. Dar moksleivės neįprastus meninius gabumus pastebėjo skulptorius Juozas Zikaras. Vykstant Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros statybai, Domicelė  talkino iš Raguvos kilusiam dailininkui Jonui Mackevičiui, šioje šventovėje  piešusiam freską „Stebuklas ties Polocku“.

Totoriai: daugiau kaip 600 metų

Darius Babijonas

Parodos „Totoriai šalia mūsų“ rengėjai (iš kairės): parodos sumanytojas Vilmantas Dunderis, Alytaus kraštotyros muziejaus direktorė Audronė Jakunskienė, fotografė Zita Stankevičienė ir Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininko pavaduotojas Motiejus Jakubauskas Neringos Babijonienės nuotrauka

Alytaus kraštotyros muziejuje iki lapkričio pabaigos veiks paroda „Totoriai šalia mūsų“. Praėjusią savaitę gausiai susirinkusius lankytojus sveikino muziejaus direktorė Audronė Jakunskienė, Alytaus, Subartonių (Varėnos r.), Kauno totorių, Miklusėnų bendruomenės atstovai, parodos sumanytojas Vilmantas Dunderis ir šio muziejininko talkininkė fotografė Zita Stankevičienė.

Portugalės skulptūros

Bronius VERTELKA

Portugalės skulptorės Maria Leal da Costa kūrybos parodą pristatė Vilniaus galerijos „Meno niša“ direktorė Diana Stomienė (dešinėje) ir parodų kuratorė Marytė Gurevičienė

Lapkričio 3-ąją Panevėžio dailės galerijoje atidaryta portugalų skulptorės Maria Leal da Costa paroda „Skrydis“. Tai bendras Portugalijos ambasados Lietuvoje ir Vilniaus galerijos „Meno niša“ projektas, kurio pagrindinis tikslas – skatinti ir plėsti kultūrinius mainus, užmegzti bei stiprinti tarptautinius kontaktus tarp dviejų šalių. Paroda jau eksponuota Kaune, galerijoje „Meno niša“ Vilniuje, Klaipėdos parodų rūmuose.

Vengrijos sukilimą prisiminus

Zigmas Tamakauskas,

Kauno savivaldybės Švietimo tarybos narys,
Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininko pavaduotojas

Iš kairės: Kauno tremties ir rezistencijos muziejaus direktorius Darius Juodis, aktorius Tomas Vaisieta, Vengrijos Respublikos ambasadorius Peteris Noško-Horvatas su žmona, 1956 metų Vilniuje įvykių dalyvis Zigmas Tamakauskas

1956 metų spalio mėnesio pabaigoje, prasidėjus Vengrijoje sukilimui prieš sovietinį okupantą, Visų Šventųjų dienos išvakarėse organizavome Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto auditorijoje studentišką vakaronę. Į ją susirinko daugybė studentų. Kaip visada, čia liejosi šokių muzika ir lietuviška daina su poezijos ar kalbų intarpais. Tuo laiku neseniai buvo išėjęs Maironio „Raštų“ dvitomis. Antrame tome – išspausdinta  poema „Jaunoji Lietuva“. Nieko kito geresnio ir negalėjo būti simboliškai ir lyg gana natūraliai pasveikinti Vengrijos sukilimą. Mūsų lituanistų kurso aktyvas tam iš anksto ruošėsi. Stabtelėjo muzika ir pasigirdo Adolfo Gurskio skaitoma „Jaunosios Lietuvos“ penktosios giesmės ištrauka: Laimėkite, jaunos pakylančios šalys! Už laisvę kariauti padės Visagalis!...  Toliau sekė poemos šeštosios giesmės žodžiai: Jau slavai sukilo...  Visi supratome šių drąsiai perskaitytų žodžių reikšmę. Kilo dideli plojimai. Susikibę rankomis, visi sugiedojome „Lietuva brangi“. Tai buvo mūsų rengtos vakaronės lyg ir finalinė dalis, nebyliai paskatinusi kitą dieną dalyvauti Rasų kapinių sueigoje.  

Oligarchijos spindesys ir skurdas

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Lietuvos ekonominė situacija vis dar nestabili. Pastebimi kai kurių pramonės šakų – medienos apdirbimo pramonės, grūdų įmonių pažangos ženklai. Garsios grūdų verslo įmonės „Linas Agro Group“ apyvarta išaugo 23 procentais, kyla ir kitų grūdų verslo įmonių apyvarta. Kai kurios įmonės bankrutuoja, bedarbių armija didėja. Šiais metais pastebima dar viena nauja ekonomė tendencija – į Lietuvos rinką veržiasi kinai. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir net keliuose mažesniuose miestuose jie aktyviai perka nekilnojamąjį turtą, steigia naujas kavines, parduotuves. Ateityje prognozuojamas dar didesnis kinų verslininkų veržimasis į Lietuvos rinką.