2009 m. gruodžio 9 d.
Nr. 87
(1779)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Paminėtos partizanų vado žūties metinės

Generolo Jono Žemaičio-Vytauto
paminklas Vilniuje

Lapkričio 27 dieną prie Krašto apsaugos ministerijos paminėtos Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos pirmininko, vyriausiojo partizanų vado generolo Jono Žemaičio-Vytauto žūties 55-osios metinės.   

Ceremonijoje dalyvavo krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas Arūnas Bubnys, Atkurtos Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos pirmininkas Jonas Čeponis, Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybės, valstybinių ir visuomeninių organizacijų atstovai, visuomenė.

„Aš didžiuojuosi, kad šiandien Lietuvoje Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas jau yra paskelbtas Lietuvos Respublikos Prezidentu. Nors tai tik maža moralinės skolos dalelė, kurią šiuolaikinė Lietuva gali atiduoti šiam dvasios galiūnui. Nepriklausomos Lietuvos karininkas, partizanų vadas, ant aukuro už Tėvynės laisvę paaukojo viską – šeimą, asmeninę laimę ir gyvybę. J. Žemaitis nepalūžo po beveik metus trukusio suėmimo ir tardymo. Jis buvo pasiruošęs ginti savo pasiryžimą iki galo, nors ir žinojo, koks likimas jo laukia, – kalbėjo krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė. – J. Žemaičio ir tūkstančių žuvusių pokario metais partizanų gyvenimo ir kovos pavyzdys tepadeda mums pamatyti savo pareigos Tėvynei prasmingumą ir pajusti sielos kilnumo džiaugsmą.“

Ceremonijos dalyviai pagerbė generolo J. Žemaičio-Vytauto atminimą tylos minute, po kurios nuaidėjo trijų šūvių – „Žuvusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę“, „1949 metų vasario 16-osios deklaracijos signatarams“ ir „Partizanų generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui“ – salvė.

Garbės sargybos kuopos kariai padėjo gėlių prie generolo J. Žemaičio-Vytauto paminklo ir buvusioje KGB kalėjimo kameroje Genocido aukų muziejuje.

*    *    *

J. Žemaičio-Vytauto pastangomis galutinai buvo suvienytas Lietuvos partizaninis judėjimas – 1949 metais J. Žemaitis sušaukė visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimą, kuriame buvo įkurtas Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdis (LLKS). Jonas Žemaitis buvo išrinktas LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininku (pagal 1949 m. vasario 16 d. LLKS Tarybos deklaraciją atkūrus Lietuvos nepriklausomybę LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas eina Respublikos Prezidento pareigas). 1949 metais J. Žemaičiui suteiktas partizanų generolo laipsnis. Partizaniniam judėjimui jis vadovavo iki 1953 m. gegužės 30 dienos, kol jį bunkeryje Jurbarko rajone apsvaigino ir gyvą suėmė čekistai. 1954 m. birželio mėnesį uždarame teisme J. Žemaitis buvo nuteistas mirties bausme. Sušaudytas lapkričio 26 dieną Maskvoje, Butyrkų kalėjime.

2009 m. kovą Lietuvos Seimas priėmė deklaraciją, kuria LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas J. Žemaitis-Vytautas paskelbtas Lietuvos Respublikos Prezidentu. Krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės inicijuotoje deklaracijoje pripažįstama, kad nuo 1949 metų vasario 16 dienos LLKS Tarybos deklaracijos priėmimo iki mirties, 1954 m. lapkričio 26 dienos, LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas J. Žemaitis buvo kovojančios su okupacija Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas.

Kovo 13 dieną, minint J. Žemaičio-Vytauto 100-ąsias gimimo metines, jo atminimui Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje buvo atidengtas bareljefas.

XXI
Alfredo PLIADŽIO nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija