Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE |
Reklamos kaina
- tik 1,00 Lt + PVM
Pageidaujančius prašome kreiptis
į Redakciją |
|
Ganytojai apie naują Europos integracijos etapą
Mindaugas BUIKA
|
Popiežius Benediktas XVI priima
Europos Komisijos ambasadoriaus Vatikane
Yveso Gaco skiriamuosius raštus
|
Lisabonos sutartis patvirtina dialogą su Bažnyčia Gruodžio pradžioje įsigaliojo Lisabonos sutartis neįgyvendinto Europos Sąjungos Konstitucijos projekto pakaitalas, kuris apibrėžia europinių institucijų veiklos teisinius rėmus ir sustiprina Europos parlamento, vienintelės tiesiogiai visų 27 ES valstybių piliečių renkamos struktūros, vaidmenį. Nustatomos naujos Europos Tarybos pirmininko (ES prezidento) pareigos, kurioms pirmą kartą dvejų su puse metų kadencijai paskirtas Belgijos premjeras Hermanas van Rompėjus. Europos Sąjunga pirmą kartą turės ir savo tikrą užsienio reikalų ministrę (vyriausiąją atstovę užsienio politikai ir saugumui), kuria minėtoji Europos Taryba paskyrė britų baronienę Katriną Ašton.
|
|
Pašiaušės jėzuitų kolegija
Inesė Ratnikaitė
|
Prof. Vaclovas Tričys siūlė
bibliotekoje įkurti žymių Šiaulių
krašto žmonių portretų galeriją
|
Lapkričio 23 dieną Šiaulių universiteto bibliotekoje organizuotas renginys, skirtas Evangelinės žinios Lietuvoje tūkstantmečio ir Pašiaušės jėzuitų kolegijos įkūrimo 355-mečiui paminėti. Pašiaušės kolegija Pašiaušė įsikūrusi 25 kilometrai į pietus nuo Šiaulių. 1654 metais jėzuitai čia įkūrė kolegiją. Romoje buvo patvirtinta jos fundacija ir pasirašytas steigimo aktas. Kolegijoje buvo dėstomas visas ano meto pradžios ir vidurio mokslo kursas mokytasi lotynų, lenkų kalbų, skaitymo, rašymo, skaičiavimo, literatūros, geografijos, istorijos, muzikos dalykų. Kolegija netgi turėjo savo teatrą, chorą, orkestrą. Liaudies ir bajorų vaikai į mokyklą susirinkdavo ne tik iš Žemaitijos, bet ir iš tolimesnių vietovių Kuršo, Livonijos, Rygos, Švedijos.
|
|
Broniaus Budriūno muzika pavergė klausytojų širdis
|
Kompozitorius Bronius Budriūnas
|
Lapkričio 29 dieną Kauno filharmonijos salėje paminėtos kompozitoriaus, choro dirigento, pedagogo, vargonininko Broniaus Budriūno 100-osios gimimo metinės. Trys broliai Budriūnai: Motiejus (18981969), Antanas (19021966) ir Bronius (19091994) pasirinko muziko kelią. Nors brolių likimai susiklostė skirtingai, įvairiapusė visų jų veikla paliko ryškius pėdsakus tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje. Antrasis pasaulinis karas išblaškė šeimą po pasaulį: Motiejus atsidūrė Vokietijoje, Bronius JAV, o Antanas liko Lietuvoje. Bronius Budriūnas gimė 1909 m. lapkričio 29 dieną Pabiržėje (mirė 1994 m. spalio 11 dieną Los Andžele, 1996 05 11 perlaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse, šalia Sausio 13-osios didvyrių).
|
|
Sugrįžo į gimtosios žemės glėbį
Kazimieras Dobkevičius
|
Lietuvos sporto pradininkai
Stepas ir Elena Garbačiauskai
|
Po ilgos kelionės į gimtąjį kraštą amžinojo poilsio sugrįžo Lietuvos sporto pradininkų, patriotų Stepono ir Elenos Garbačiauskų palaikai. Gruodžio 3 dieną Kauno Arkikatedroje Bazilikoje šv. Mišias aukojo mons. dr. Artūras Jagelavičius. Pamoksle monsinjoras pabrėžė, kad tai ne laidotuvės tai mūsų didvyrių sugrįžimo į Tėvynę diena. Jie sugrįžta į nepriklausomą Lietuvą, kurios gerovei tiek daug nuveikė, apie kurią tiek svajojo užsienyje. Jie sugrįžta kaip kūno kultūros ir Tėvynės meilės mokytojai... Bažnyčia moko, jog sportas apima visą žmogų jo kūną, dvasią ir sielą. Ši darna yra svarbi siekiant ilgalaikių aukštų rezultatų. Sportininko harmoningai ištreniruotas kūnas yra Kūrėjo grožio ir galybės atspindys, nes žmogus yra Dievo kūrybos šedevras. Monsinjoras citavo popiežių Joną Paulių II, teigusį, jog sportas moko jaunimą praktikuoti tokias dorybes kaip ištikimybė, ištvermė, bendradarbiavimas, padeda jaunuoliams susivokti visuomenės pokyčių, vertybių praradimo ir orientyrų stokos akivaizdoje. Iškiliems atletams tenka didelė atsakomybė, nes jie gali įveikti rasių, tikybų, kultūrų ir amžiaus skirtumus. Sportas, jei jis suprantamas krikščioniškai, skatina žmonių sugyvenimą ir prisideda prie solidaresnio pasaulio statymo. Ne be reikalo mūsų velioniai buvo diplomatais, Lietuvos atstovais užsienyje. Mons. A. Jagelavičius palinkėjo visiems būti vertais kilnaus kultūrinio ir sportinio paveldo, kurį sukūrė ir tiek metų puoselėjo Stepono ir Elenos Garbačiauskų šeima.
|
|
Mokslo darbais tarnavęs savo kraštui ir tautai
Dr. Aldona Vasiliauskienė
|
Profesorius Bronius Dundulis
|
Aukštaitijos krašto sūnus istorikas profesorius Bronius Dundulis (1909 11 262000 09 01) žinomo bažnyčių (Stalgėnuose, Plungėje ir Pakutuvėnuose) statytojo, ekonominių draugijų steigėjo, mokyklų kūrėjo, spaudos platintojo, 1905 m. Vilniaus Didžiojo seimo dalyvio prelato Povilo Pukio (1883 12 121913 05 261964 08 22) sesers sūnus. Bronius Dundulis gimė Salamiesčio parapijai priklausiusiame Gyvakarų kaime netoli Kupiškio, pradžios mokslus baigė gimtajame kaime, progimnaziją Kupiškyje (1924). Toliau mokslų tęsti išvyko į Žemaitiją, čia jį globojo dėdė prel. P. Pukys. 1928 metais baigęs Telšių M. Valančiaus gimnaziją Bronius įstojo į Lietuvos universitetą studijuoti istoriją Teologijos-filosofijos fakulteto Filosofijos skyriuje. Dar gimnazijoje įsijungęs į ateitininkų veiklą, universitete tapo aktyvus ateitininkų abstinentų narys.
|
|
Tautos dvasios puoselėtojų šimtinė
Algimantas Zolubas
|
Vienas iš šimto dailininko
Antano Rimanto Šakalio vokų,
skirtas prezidentui
Aleksandrui Stulginskiui
|
Pasak profesoriaus Romualdo Grigo, tautos išnyksta toli gražu ne vien dėl agresyviai nusiteikusių galingesnių kaimynų ekspansijos ar kitokių stichinių nelaimių. Kartais jos tiesiog sudūli, savo gyvenamąją erdvę užleisdamos kitiems. Tokio sudūlėjimo esminė priežastis nepajėgumas reprodukuoti savo narių, atskirus segmentus jungiančiosios medžiagos. Supaprastinta ir apibendrinta forma tą medžiagą galėtume pavadinti tautos dvasia. Užtenka skaitytojui priminti Č. Sasnausko Karvelėli mėlynasai arba Maironio sukurtą Lietuva brangi... ir mes, vyresnioji karta, iškart pajausime tos dvasios alsavimą.
|
|
S. Kisarauskienės kūrybos paroda
Bronius VERTELKA
|
Apie pažintį su dailininkais Vincu
ir Saule Kisarauskais pasakojo
panevėžietė menininkė Stasė Medytė
|
Lapkričio 25-ąją Panevėžio dailės galerijoje atidaryta Saulės Kisarauskienės kūrybos (grafikos, moliotipijos) paroda. Menininkę pristačiusi galerijos direktorė Jolanta Lebednykienė pabrėžė, kad S. Kisarauskienės kūriniai jau tapo Lietuvos dailės aukso fondo dalimi. Dailininkė Stasė Medytė aukštai vertino parodos autorės darbus. Vyresniosios kartos dailininkė S. Kisarauskienė yra surengusi 16 parodų, jos darbai buvo eksponuojami daugelyje grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Dailininkės kūriniai pasklidę po privačius namus ir kolekcijas, jų yra įsigiję Lietuvos dailės ir Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejai, Sankt Peterburgo, Maskvos, Varšuvos, Malborko muziejai. Menininkė įkūrė ir tvarko savo vyro, žymaus dailininko Vinco Kisarausko fondą, organizuoja jo palikimo parodas, rūpinasi publikacijomis, leidyba.
|
|
Paminėtos partizanų vado žūties metinės
|
Generolo Jono Žemaičio-Vytauto
paminklas Vilniuje
|
Lapkričio 27 dieną prie Krašto apsaugos ministerijos paminėtos Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos pirmininko, vyriausiojo partizanų vado generolo Jono Žemaičio-Vytauto žūties 55-osios metinės. Ceremonijoje dalyvavo krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas Arūnas Bubnys, Atkurtos Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos pirmininkas Jonas Čeponis, Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybės, valstybinių ir visuomeninių organizacijų atstovai, visuomenė.
|
|
Pasėliai lietuviškos spaudos dirvonuose
Aleksandras JAKUBONIS
|
Bronius Sirutis ir Adomas Dundzila
|
Prieškario Lietuvoje viena žymiausių knygų leidimo bendrovių buvo Dirva, konkuravusi su tokiomis leidybos įmonėmis kaip Spaudos fondas ar Sakalas. Spaudos darbus ši bendrovė pradėjo prieš 90 metų, 1919-ais. Dirvos steigėjai ir savininkai buvo Adomas Dundzila (18821951) ir Bronius Sirutis (18861945). A. Dundzila gimė Kalvarijos valsčiuje beraščio dvaro ūkvedžio šeimoje. Skaityti išmoko iš draudžiamų lietuviškų knygų, mat jų namuose dažnai apsilankydavo knygnešiai. Lietuvišką spaudą atgavus jis tapo uoliu lietuviškų knygų ir laikraščių skaitytoju, pradėjo kaupti lietuvišką bibliotekėlę. Netrukus pradėjo dirbti pardavėju V. Penčylos knygyne Marijampolėje. Lietuviškų knygų tuo metu dar buvo nedaug. A. Dundzila ėmėsi pats kurti šį tą naudingo. 1912 metais Seinuose išleido savo parengtą elementorių Dieve, padėk!, kuris buvo greit išpirktas. 1913 metais A. Dundzila įsteigė nuosavą knygyną Vilkaviškyje. Čia sukūrė šeimą ir susipažino su Lankeliškiuose mokytojavusiu B. Siručiu.
|
|
|