Apie buvusio partizano Jono Kadžionio ir buvusio premjero Alberto Šimėno pensijas
Gintaras Visockas
Eglynas, į kurį atvežė buvęs partizanas Jonas Kadžionis, niekuo nesiskyrė nuo kitų Anykščių krašto miškų tamsus, drėgnas, gūdus. Aplink jokių žmogaus buvimo pėdsakų nei batų įspaudų, nei automobilių vėžių, nei šiukšlių. Regis, žmogus į šiuos brūzgynus nebus kojos kėlęs daugelį metų. Ir vis dėlto buvęs miško brolis paprašė surasti, jo paties žodžiais tariant, neseniai kažkur visai arti iškastą bunkerį. Nuoširdžiai ieškojau, atidžiai žvalgiausi, bet nieko įtartino nepastebėjau. Tada žalios maskuojamosios spalvos drabužius dėvintis J. Kadžionis pasilenkė prie pat mano kojų ir vikriu rankų judesiu pakėlė žeminės dangtį. Pasirodo, stovėjau prie pat angos, vedančios į žeminę, bet žeminės nemačiau. Ji buvo sumaniai užmaskuota.
|
Tautos dvasios puoselėtojų šimtinė
Algimantas Zolubas
|
Vienas iš šimto dailininko
Antano Rimanto Šakalio vokų,
skirtas prezidentui
Aleksandrui Stulginskiui
|
Pasak profesoriaus Romualdo Grigo, tautos išnyksta toli gražu ne vien dėl agresyviai nusiteikusių galingesnių kaimynų ekspansijos ar kitokių stichinių nelaimių. Kartais jos tiesiog sudūli, savo gyvenamąją erdvę užleisdamos kitiems. Tokio sudūlėjimo esminė priežastis nepajėgumas reprodukuoti savo narių, atskirus segmentus jungiančiosios medžiagos. Supaprastinta ir apibendrinta forma tą medžiagą galėtume pavadinti tautos dvasia. Užtenka skaitytojui priminti Č. Sasnausko Karvelėli mėlynasai arba Maironio sukurtą Lietuva brangi... ir mes, vyresnioji karta, iškart pajausime tos dvasios alsavimą.
|