| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Popiežius priėmė Rusijos prezidentą Mindaugas BUIKA
Vatikano ir Rusijos diplomatiniai santykiai Popiežiaus Benedikto XVI ir Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo susitikimo svarbiausiu rezultatu galima laikyti sprendimą formaliai pertvarkyti Šventojo Sosto ir Rusijos Federacijos diplomatinius santykius, pakeliant juos į ambasados ir apaštalinės nunciatūros lygmenį. Netrukus po D. Medvedevo apsilankymo Vatikane Maskvoje buvo paskelbtas atitinkamas prezidento dekretas, kuriuo iki šiol buvęs Rusijos konsulatas prie Šventojo Sosto transformuojamas į ambasadą, o Popiežiaus atstovui toje šalyje pripažįstamas apaštalinio nuncijaus rangas. Vatikanas ir Rusijos Federacija diplomatinius santykius užmezgė 1990 metais, po istorinio buvusios Sovietų Sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo susitikimo su popiežiumi Jonu Pauliumi II. Susitikimas, įvykęs Vatikane 1989-ųjų gruodžio 1 dieną, padarė proveržį ateistinio komunizmo sukaustytos Rusijos santykiuose su Katalikų Bažnyčia. Tačiau tolesniam jų vystymuisi trukdė jau iškilusios tarpbažnytinių Vatikano ir Maskvos patriarchato santykių problemos. Kaip tik tai sutrukdė Jono Pauliaus II vizitui pokomunistinėje Rusijoje ir planuotam jo pasimatymui su tuometiniu patriarchu Aleksiju II. Prezidentas D. Medvedevas Italijoje šiais metais lankėsi net tris kartus, tačiau jo vizitas į Vatikaną įvyko tik gruodžio 3 dieną. Buvęs prezidentas Vladimiras Putinas su popiežiumi Benediktu XVI buvo susitikęs 2007 metais, o su Jonu Pauliumi II 2000 ir 2003 metais. Nė vieno iš susitikimų (taip pat ir pastarojo) metu Katalikų Bažnyčios vadovai nebuvo pakviesti apsilankyti Rusijoje, nors toks siūlymas ir būtų diplomatinio mandagumo parodymas. Matyt, šis klausimas toliau paliekamas Maskvos patriarchato ir Vatikano tarpbažnytinių bei Rusijos Stačiatikių Bažnyčios ir Katalikų Bažnyčios ekumeninių santykių derinimo lygmenyje. Po Šventojo Tėvo ir Rusijos prezidento susitikimo paskelbtame komunikate nurodoma, kad pokalbyje buvo svarstomi abi puses dominantys kultūriniai ir socialiniai klausimai, ypač šeimos vertybė ir tikinčiųjų indėlis Rusijos visuomeniniam gyvenimui. Rusijos prezidentui susitikus su Vatikano valstybės sekretoriumi kardinolu Tarciziju Bertone bei užsienio reikalų ministru arkivyskupu Dominiku Mamberčiu buvo pasikeista nuomonėmis dėl tarptautinės politinės padėties ir dabartinių iššūkių taikai ir saugumui. Rusijos prezidento vizito proga Vatikane buvo paskelbti statistiniai duomenys apie šalies katalikų bendruomenę. Katalikai sudaro mažiau kaip 1 proc. iš 142 milijonų Rusijos gyventojų. Pažymėtina, kad jeigu du trečdaliai Rusijos gyventojų gyvena europinėje šalies dalyje, tai katalikų dauguma yra susitelkę azijinėje teritorijoje. Tai daugiausia ne etniniai rusai, bet buvusių tremtinių lenkų, vokiečių, lietuvių ir kitų tautinių mažumų atstovai. Katalikų Bažnyčia Rusijoje padalyta į keturias diecezijas Maskvos arkivyskupiją metropoliją ir tris sufraganines vyskupijas, kuriose veikia daugiau kaip 400 parapijų. Sielovadoje darbuojasi 336 kunigai, 22 broliai vienuoliai, 375 seserys vienuolės, grupės katechetų ir pasauliečių misionierių. Sankt Peterburge veikianti katalikų kunigų seminarija dar negali pakankamai parengti sielovadininkų, todėl dauguma Rusijoje dirbančių dvasininkų yra užsieniečiai. Dešimtys parapijų, ypač atokesniuose regionuose, dar neturi pastovaus kunigo ir yra administruojamos pasauliečių. Problemų sprendimo keliu 2009 metų sausyje popiežius Benediktas XVI, priimdamas kas penkeri metai privalomam vizitui ad limina Apostolorum atvykusius Rusijos katalikų ganytojus, pabrėžė savo dvasinį artumą ir drąsino jų ganytojišką veiklą gana sudėtingomis sąlygomis. Kviečiu jus nenusivilti, net jeigu ir bažnytinės veiklos rezultatai atrodo skurdūs bei neatitinka jūsų įdėtų pastangų, tuomet kalbėjo Šventasis Tėvas. Atvirkščiai, savyje ir tarp savo pagalbininkų ugdykite tikrą evangelinę dvasią, būdami įsitikinę, kad Jėzus Kristus su Šventosios Dvasios malone atlygins už tarnystę Tėvo garbei Jam vienam žinomu būdu ir laiku. Popiežius taip pat priminė Rusijos katalikų ganytojams būtinybę bendradarbiauti ir stiprinti dialogą su broliais stačiatikiais, nepaisant sunkumų. Šie sunkumai pokomunistiniu laikotarpiu prasidėjo po Rytų Katalikų Bažnyčios atsikūrimo Ukrainoje. Šios su Roma vienybėje (unijoje) esančios Bažnyčios diecezijos Antrojo pasaulinio karo pabaigoje sovietų diktatoriaus Stalino nurodymu buvo integruotos į Maskvos stačiatikių patriarchatą. Naujos problemos iškilo 2002 metais, kai popiežius Jonas Paulius II Rusijoje įkūrė naujas katalikų vyskupijas. Stačiatikių vadovybė pradėjo katalikų dvasininkiją Rusijoje kaltinti vadinamuoju prozelitizmu, tai yra bandymu į katalikybę patraukti stačiatikiais krikštytus asmenis. (Tokie laisvo atsivertimo atvejai, pilnai suprantami religijos ir sąžinės laisvės požiūriu, iš tikrųjų buvo labai reti.) Į šiuos nesusipratimus, deja, įsikišo ir Rusijos valdžia, kuri neišdavė užsieniečiams dvasininkams vizų. Neseniai interviu Vatikano radijui Maskvos katalikų arkivyskupas italas Paolas Pecis teigė, kad pastaruoju metu vietinės Katalikų Bažnyčios santykiai su Maskvos patriarchatu ir su Rusijos valdžios institucijomis palaipsniui normalizuojasi. Rugsėjo mėnesį Romoje lankėsi naujojo Maskvos patriarcho Kirilo I atstovas Volokalamsko arkivyskupas Hilarionas (Alfejevas), kuris vadovauja Maskvos patriarchato užsienio santykių departamentui. Po jo susitikimo su popiežiumi Benediktu XVI ir kitais Vatikano dikasterijų vadovais buvo patvirtinta, kad tarpbažnytiniai santykiai įžengė į naują etapą, kuriame galimas artimesnis bendradarbiavimas. Ypač tai liečia Europos žemyno sekuliarizacijos iššūkius, kadangi katalikų ir stačiatikių nuostatos dėl gyvybės, šeimos, homoseksualizmo ir socialinio teisingumo klausimų iš esmės sutampa. Apie pusvalandį trukusio popiežiaus Benedikto XVI ir prezidento D. Medvedevo susitikimo pabaigoje tradiciškai apsikeista dovanomis. Šventasis Tėvas įteikė Rusijos vadovui savo trečiosios enciklikos Caritas in Veritate vertimą į rusų kalbą. Prezidentas savo ruožtu padovanojo neseniai išleistos Rusijos Stačiatikių Bažnyčios enciklopedijos 22 tomus. Gruodžio pradžioje Romoje buvo pristatytas Maskvos patriarchato ką tik išleistas Jozefo Ratcingerio (popiežiaus Benedikto XVI) raštų rinkinys rusų kalba. Veikalas, kuriam įžangą parašė arkivyskupas Hilarionas, prasmingai pavadintas Europa dvasinė tėvynė. Būtent taip žemyną įvardijo Šventasis Tėvas vienoje savo kalbų praėjusio vizito į Čekiją metu, pabrėždamas moralinės energijos svarbą tautų pažangai. Pažymėtina, kad tai pirmas kartas, kada Maskvos stačiatikių patriarchatas publikavo Popiežiaus tekstus atskiru leidiniu.
© 2009 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |