2009 m. gruodžio 11 d.
Nr. 88
(1780)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Permainų koalicija
žengia į dvasinę krizę

Ko bijo mūsų
prezidentai?

Gal verta pamąstyti?

Iš vienos pensijos
gyvename trise

Joniškio „Aušros“
gimnazijos jubiliejus
– be valstybės himno

Patyrusi
našlaitėlės dalią

Lietuvos vyskupų
posėdyje

Apmąstykime Dievo-
Vaiko slėpinį

Tiesa – kelias
į išmintį

Įdomiausia nuotrauka
iš mano albumo

Atviras laiškas Seimo
nariui Mantui
Adomėnui

Berlyno siena – „mirties riba“

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas su Vokietijos
prezidentu Horstu Kioleriu
ir jo žmona Eva Luiza eina
klausyti šventinio koncerto

Atsakomybė prieš Dievą

Vokietijos Federacinės Respublikos prezidento Horsto Kiolerio organizuotas koncertas popiežiaus Benedikto XVI garbei valstybės įkūrimo 60-ųjų metinių ir Berlyno sienos griuvimo 20-mečio proga suteikė galimybę Šventajam Tėvui įvertinti šių istorinių įvykių reikšmę savo tėvynei ir visai Europai. Gruodžio 4 dieną Siksto koplyčioje vykusiame koncerte Augsburgo katedros berniukų choras ir Miuncheno kamerinis orkestras, diriguojant Reinhardui Kamleriui, atliko Johano Sebastiano Bacho „Kalėdų oratoriją“.


Popiežius priėmė Rusijos prezidentą

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI priima
Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą

Vatikano ir Rusijos diplomatiniai santykiai

Popiežiaus Benedikto XVI ir Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo susitikimo svarbiausiu rezultatu galima laikyti sprendimą formaliai pertvarkyti Šventojo Sosto ir Rusijos Federacijos diplomatinius santykius, pakeliant juos į ambasados ir apaštalinės nunciatūros lygmenį. Netrukus po D. Medvedevo apsilankymo Vatikane Maskvoje buvo paskelbtas atitinkamas prezidento dekretas, kuriuo iki šiol buvęs Rusijos konsulatas prie Šventojo Sosto transformuojamas į ambasadą, o Popiežiaus atstovui toje šalyje pripažįstamas apaštalinio nuncijaus rangas.


Šiauliai džiaugiasi nauja bažnyčia

Inesė RATNIKAITĖ

Naujoji Šiaulių Švč. Mergelės Marijos
Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia

Sekmadienį Šiaulių mieste konsekruota ketvirtoji bažnyčia. Pirmąkart Šiaulių vyskupijoje konsekruota bažnyčia, skirta Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijai. Šioje seniai lauktoje iškilmėje kartu su Šiaulių vyskupu Eugenijumi Bartuliu dalyvavo apaštalinis nuncijus Lietuvai Luidžis Bonacis, Lietuvos vyskupai, Karagandos vyskupas augziliaras Atanazijus Šnaideris (Athanasius Schneider), Šiaulių ir kitų vyskupijų kunigai, kiti pašvęstojo gyvenimo nariai.


Klebonas, dekanas, kapelionas

Garbės kanauninkas
Juozas Barkauskas
Vido Venslovaičio nuotrauka

Gruodžio 14 dieną Marijampolėje gyvenantis garbės kanauninkas Juozas BARKAUSKAS švęs savo gyvenimo 80-metį. 1955 m. gruodžio 18-ąją kunigu įšventintas jubiliatas buvo Žemosios Panemunės, Kaimelio, Leipalingio klebonu, Marijampolės  dekanu, yra išleidęs keliolika knygų. Šiuo metu kanauninkas yra Marijampolės specialiųjų globos namų kapelionas – tarnauja čia senatvę leidžiantiems šių namų gyventojams kunigams ir Bažnyčios tarnams, kasdien jiems aukoja šv. Mišias. Su juo kalbasi „XXI amžiaus“ korespondentas Romas BACEVIČIUS.


K.Sirvydo atminimas įamžintas antrąkart

Vytautas Bagdonas

Naująjį paminklą apžiūri (iš kairės)
Anykščių seniūnas Eugenijus Pajarskas,
rajono meras Sigutis Obelevičius
ir savivaldybės administracijos
direktorius Vilius Juodelis

Dabužių Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios šventoriuje neseniai atsirado paminklas lietuvių raštijos kūrėjui, leksikografui, kunigui prof. Konstantinui Sirvydui. Šiais metais sukako 430 metų, kaip Dabužių apylinkėse, Sirvydų kaime, gimė šis mokslininkas, dvasininkas, visuomenės veikėjas.

Lietuvių raštijos pradininko atminimas šiuose kraštuose įamžinamas jau antrąkart. Pirmą kartą paminklą K. Sirvydui anykštėnas dailininkas Jonas Žukas sukūrė prieš keliolika metų ir toji akmens bei metalo kompozicija puošė mokslininko gimtinę. Deja, nuošalioje, retai lankomoje vietovėje esantis paminklas užkliuvo ir chuliganams, ir spalvotųjų metalų vagims – po kurio laiko kompozicija buvo nuniokota. Todėl buvo nutarta restauruotą paminklą Konstantinui Sirvydui pastatyti ne Sirvydų kaimo laukuose, o Dabužių bažnyčios šventoriuje. Tokioje pagarbioje vietoje esančią meninę kompoziciją išniekinti niekam nebekils ranka, o ir prašalaičiams, užsukusiems į Dabužius, jau nebereikės važinėti po kaimus, ieškoti paminklo. Be to, tikintieji, rinkdamiesi į atlaidus ar didesnes katalikų šventes, papuoš paminklo papėdę gėlėmis, šventoriuje esančio paminklo aplinka bus prižiūrėta. Anykščių rajono savivaldybė surado papildomų lėšų biudžete ir pasirūpino, kad paminklas K.Sirvydui atsirastų Dabužiuose.


Buvo tvirtas kaip uola

Bronius VERTELKA

Prie M. Pečeliūno kapo. Iš dešinės.
Upytės klebonas mons. Juozapas
Antanavičius, Panevėžio vyskupas
Jonas Kauneckas ir Kulvos klebonas
kun. Raimundas Kazaitis

Pernai mirusiam  Mykolui Pečeliūnui iki šimto metų jubiliejaus pritrūko kelių savaičių. Karo metais Štuthofo koncentracijos stovykloje kalėjęs vyras iki pat mirties globojo sunkiai sirgusį kunigą Alfonsą Lipniūną.

 Lapkričio 27 dieną M. Pečeliūno mirties metinių šv. Mišias Kulvos Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje aukojo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, dalyvavo Upytės ir Kulvos klebonai – mons. Juozapas Antanavičius bei kun. Raimundas Kazaitis.


Namai be vaikų – akli

Bronius VERTELKA

Konferencijai vadovavo
KTU Panevėžio instituto kapelionas
kun. Kęstutis Brilius

Kauno technologijos universiteto Panevėžio institutas ir Panevėžio vyskupijos Šeimos centras lapkričio 28-ąją Savivaldybės salėje surengė konferenciją tema „Gyventi šeimoje. mokslas ar menas“. Sveikinimo žodyje Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas kalbėjo, jog jo kartos tėvams nereikėjo mokslų, kaip puoselėti šeimą, jiems užteko tikėjimo į Dievą. Ganytojo mintis tarsi pratęsė 8 vaikų šeimoje augęs miesto meras Povilas Vadopolas, teigdamas, jog tėvų, paprastų ūkininkų, negirdėjęs keikiantis, nematęs pykčio protrūkių.


Družų bendruomenei idėjų nestinga             

Bronius VERTELKA

Družų bendruomenės pirmininkė
Dalia Taparauskienė (antra iš kairės)
su aktyvistėmis ir Širvintų seniūnijos
seniūne Laimute Griškiene (dešinėje)

Družai (Širvintų r.) garsūs savo bendruomene. „Kur geriau rasi, jei ne bendruomenės namuose? Susirenkam čia, vienas kitam širdis atveriame, taip nuo savo kasdieninių rūpesčių pabėgame. Linksmai gyvename, nes neremiami ir neraginami į bendruomenę būrėmės – toks poreikis buvo“, – kalbėjo bendruomenės aktyvistė Rasa Grinienė. Ji pirmoji stalą iš namų atvežė, kaimynai atliekamą kėdę ar spintą atgabeno...


Partizanų atminimas – neužmirštas

Vytautas Bagdonas

Partizanų kapai

Niūronių kaimo pamiškėje, pušų prieglobstyje, įsikūrę jaukios niūroniškių kapinės. Jau iš tolo matyti dailus medinis kryžius, stūksantis kapinių centre. Šis simbolis Atgimimo metais buvo pastatytas kovotojų už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę atminimui. Šalia kryžiaus – keli kuklūs, gražiai prižiūrimi, gėlėmis papuošti partizanų kapeliai. Po paminkliniais kryžiais ilsisi Jono Biliūno, Jono Janukėno, Jurgio Jakniūno, Justino Urbono, Kazimiero Žilio ir kitų miško brolių, kritusių už tėvynės laisvę 1944–1951 metais, palaikai. Kai kurių vardai iki šiol nežinomi. Ant jų paminklų taip ir užrašyta. „Nežinomas“...


Diplomatinę karjerą sužlugdė į valdžią atėjusi LDDP

Profesorius Sigitas Kudarauskas

Sigitas Kudarauskas – profesorius, habilituotas daktaras, mokslininkas, išradėjas, visą gyvenimą domėjęsis specialiųjų elektros mašinų gamyba, jų tobulinimu bei pritaikymu visuomenės poreikiams. Prof. S. Kudarauskas mokėsi, dirbo, stažavosi Kauno politechnikos, Klaipėdos universitetuose, paskaitas skaitė Vokietijos, Prancūzijos, Suomijos, Čekijos universitetuose. Tačiau pedagoginė veikla, išradimai, mokslinių straipsnių rašymas – tai tik viena jo turiningos, prasmingos veiklos krypčių. Atgimimo pradžioje prof. S. Kudarauskas atliko kai kuriuos slaptus ar pusiau slaptus nepriklausomybę atkūrusios valstybės pavedimus.


Kremliaus įtakos pinklės

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Seime artimiausiu metu bus svarstomas įstatymo projektas nuo 2010 metų sausio 1 dienos įvesti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą spaudai, knygų leidybai ir meno bei sporto paslaugoms. Tokį įstatymo projektą gruodžio 7 dieną užregistravo Seimo nariai A. Sacharukas, L. Dinius, D. Meiželytė ir Z. Užlytė. Jei šiam projektui būtų pritarta, gerokai palengvintų kultūrinės, krikščioniškos spaudos ir smulkesnių knygų leidyklų padėtis, nes šiuo metu egzistuojantis 21 procento PVM tarifas jiems yra sunkiai pakeliamas.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija