|
Šventojo Tėvo paskatos Baltarusijos vyskupams
Mindaugas BUIKA
Atsiliepti į šiandienos iššūkius
Su dideliu susidomėjimu buvo priimti popiežiaus Benedikto XVI paskatinantys žodžiai sparčiai stiprėjančios Baltarusijos Katalikų Bažnyčios vyskupams. Kaimyninės šalies gyventojai lankėsi Romoje kas keleri metai privalomu vizitu ad limina Apostolorum, kurio metu pateikė ataskaitas apie padėtį savose diecezijose. Gruodžio 17 dieną šį vizitą apibendrinančioje audiencijoje pas Šventąjį Tėvą dalyvavo visi septyni Baltarusijos episkopato nariai: Pinsko apaštalinis administratorius kardinolas Kazimieras Sviontekas su savo augziliaru vyskupu Kazimiežu Vielikosielecu OP Minsko ir Mogiliovo arkivyskupas Tadeušas Kondrusievičius su savo augziliaru vyskupu Antonu Dzemianka, Gardino vyskupas Aleksandras Kaškievičius, kuris šiuo metu yra Vyskupų konferencijos pirmininkas, Vitebsko vyskupas Vladislavas Blinas ir rytų katalikų apaštalinis vizitatorius archimandritas Janas Sergiušas Gajekas MIC.
Kalbos pradžioje Popiežius aukštai įvertino baltarusių ganytojų uolumą vykdant atsakingą tarnystę, pažymėdamas, kad vieningumas priimant sprendimus šį triūsą daro dar labiau vaisingesnį. Tai yra svarbu žinant, kad Evangelijos amžinąsias tiesas reikia skelbti visuomenėje, kuri neapsaugota nuo sekuliarizmo, hedonizmo ir reliatyvizmo vilionių, sakė Benediktas XVI. Tokių problemų atspindys mažėjantis gimstamumas, gausios skyrybos, auganti migracija, kurią skatina iliuzijos rasti laimę už tėvynės sienų. Atsiliepdami į šiuos iššūkius ganytojai turi pabrėžti galią tikėjimo, kuris įsišaknijęs tautos tradicijose. Reikia saugoti ir ginti gilias krikščioniškas šaknis turintį baltarusių tapatumą, kartu palaikant pagarbų dialogą su kitomis kultūromis ir religijomis, aiškino Šventasis Tėvas.
Šio tikslo siekimui vyskupai turi rūpestingai formuluoti pastoracines programas, kad jų įgyvendinimas būtų paremtas adekvačiais metodais. Ganytojų tarpusavio vienybės liudijimas ne tik įgalina efektyviau skelbti Evangeliją, bet padeda santykiuose su valdžios institucijomis ir vystant ekumeninį dialogą su Baltarusijoje vyraujančia Stačiatikių Bažnyčia. (Pastarosios, priklausančios Maskvos patriarchatui, vadovas Minsko ir Slucko metropolitas Filaretas yra gana atviras ekumeniniam dialogui, mielai susitinka su pastaruoju metu gana dažnai apsilankančiais Vatikano atstovais.)
Tarp atskirų pastoracijos krypčių, popiežius Benediktas XVI ypač nurodė rūpinimosi katalikišku švietimu svarbą, kad jaunosios katalikų kartos gautų reikiamą formaciją. Šiame kontekste taip pat svarbi pašaukimų į kunigystę globa, nes vyskupai turi užtikrinti, kad kandidatams būtų suteiktas solidus ir griežtas tiek dvasinis, tiek ir teologinis išsilavinimas. Dabartinė situacija sekuliarizuotoje ir pilnoje skandalingų iškrypimų visuomenėje reikalauja, kad kiekvienas dvasinis pašaukimas būtų rimtai ir giliai patikrintas ir įvertintas, pažymėjo Šventasis Tėvas. Vyskupai, besirūpindami visos Bažnyčios ir savo šalies gerove, turi skatinti pasauliečių pilietinę ir kultūrinę tarnystę, kad visi katalikai galėtų prisidėti prie Dievo Karalystės kūrimo Baltarusijoje per krikščioniškų vertybių įgyvendinimą.
Baigdamas kalbą popiežius Benediktas XVI dar kartą pabrėžė katalikų ir stačiatikių dialogo skatinimo aktualumą atsiliepiant į šiandienos iššūkius. Jis taip pat nurodė į anksčiau šiais metais vykusį Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos vizitą į Vatikaną, kurio metu buvo kalbėta apie sutarties tarp Šventojo Sosto ir Baltarusijos rengimą. (Daugelis posovietinių valstybių tokias sutartis su Vatikanu jau yra senokai pasirašiusios.) Šventasis Tėvas patvirtino, kad atidžiai seka įvykius Baltarusijoje ir nori, kad Bažnyčia savo kompetencijos ribose prisidėtų prie šalies gyventojų gerovės.
Neabejotina bažnytinė pažanga
Vertinant kiekybiniu mastu, Katalikų Bažnyčios pasiekimai Baltarusijoje po komunizmo žlugimo ir nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais yra vieni įspūdingiausių. Juk šaltojo karo laikotarpiu, kai nuo 1939-ųjų okupacijos šešis dešimtmečius katalikiškąsias Vakarų Baltarusijos sritis valdė Sovietų Sąjunga, vietinė Bažnyčia gyvavo be hierarchijos. Atsikūrimas prasidėjo po pirmojo vyskupo Baltarusijai paskyrimo 1989 metais, kas atvėrė naujas pastoracines perspektyvas. Vėliau, jau nepriklausomybės laikotarpiu, šalyje buvo sukurta atskira bažnytinė provincija su Minsko ir Mogiliovo arkivyskupija metropolyje bei trimis sufraganinėmis Gardino, Pinsko ir Vitebsko vyskupijomis.
Šiandien iš beveik 10 milijonų Baltarusijos gyventojų katalikai sudaro 15 proc., t. y. apie 1,5 milijono. Pirmasis naujosios Baltarusijos vyskupas ir dabartinis Minsko arkivyskupas Tadeušas Kondrusievičius primena, kad 1991 metais sutvarkius bažnytinę struktūrą šalyje buvo 220 katalikų parapijų, kuriose darbavosi 60 vietinių ir 60 užsieniečių kunigų. Dabar Baltarusijoje jau veikia 450 parapijų, turinčių 440 kunigų, kurių 270 yra vietiniai baltarusiai. 1990 metais šalyje pradėjo veikti pirmoji Gardino kunigų seminarija, o 2001-aisiais Pinske įkurta antroji. Dabar abiejose seminarijose kunigystei rengiasi 90 klierikų ir dar apie 60 studijuoja užsienyje veikiančiose vienuolijų seminarijose. Taigi, pašaukimų skaičiumi Baltarusija jau lenkia Lietuvą, nors ten katalikų yra dvigubai mažiau.
Bažnyčia Baltarusijoje turi keturias leidyklas, publikuoja šešis periodinius leidinius, turi savo informatyvią interneto svetainę www.catholic.by Į baltarusių kalbą išverstas Romos Mišiolas, kiti liturginiai tekstai, Vatikano II Susirinkimo dokumentai. Arkivyskupas T. Kondrusievičius džiaugiasi gera vertėjų komanda, nes galima publikuoti naujausius Vatikano raštus. Štai neseniai į baltarusių kalbą išversta ir popiežiaus Benedikto XVI trečioji enciklika Caritas in Veritate. Ganytojas pažymi, kad didelį entuziazmą rodo jauni žmonės, vyksta aktyvus dialogas su intelektualais, universitetų profesoriais ir studentais.
Tarptautiniams baltarusių katalikų bendruomenės santykiams svarbūs buvo 1994 metai, kada Šventasis Sostas ir Baltarusija užmezgė diplomatinius santykius. Tais pačiais metais tuometinis Minsko arkivyskupas Kazimiežas Sviontekas buvo pakeltas kardinolu. Dabar šis 95 metų hierarchas vadovauja Pinsko vyskupijai ir yra vyriausias pasaulyje Katalikų Bažnyčios ordinaras. (Pavydėtinas šio Estijoje gimusio ganytojo ilgaamžiškumas, žinant, kad jis iškentėjo Sibiro tremtį ir netgi buvo nuteistas mirties bausme.) 1999 metais buvo įsteigta Baltarusijos vyskupų konferencija, kurios sudėtyje (su unitų archimandritu S. Hajeku) yra septyni nariai. Nuo 2006 metų episkopatui vadovauja Gardino vyskupas Aleksandras Kaškevičius.
Aptardamas dabartinius Bažnyčios ir valstybės santykius, kaip pozityvų aspektą arkivyskupas T. Kondrusievičius nurodo į sekmadienio šv. Mišių transliavimą iš Minsko katedros per nacionalinę radiją ir televiziją. Ši iniciatyva ypač naudinga ligoniams ir tolimesnių kaimų žmonėms, kuriems gali būti sunkumų pasiekti šventovę. Kita vertus, iškyla problemų dėl vizų išdavimo užsienio (daugiausia Lenkijos) kunigams, be kurių kol kas dar negalima apsieiti. Taip pat tikintiesiems dar trūksta maldos namų. Štai, pavyzdžiui, Minske yra 300 tūkstančių katalikų, bet tik keturios veikiančios bažnyčios. Tiesa, Baltarusijos sostinės savivaldybė leido pastatyti dar šešias bažnyčias, bet bėda, kad trūksta pinigų, aiškino arkivyskupas T. Kondrusievičius.
Jis kartu pažymėjo, kad Baltarusijos katalikų socialinė veikla vystoma per vietos Caritas organizaciją. Tą patvirtino ir 2008 metais šalį su oficialiu vizitu aplankęs Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė. Rūpinamasi seneliais, našlaičiais, invalidais ir ligoniais nepaisant išpažįstamo tikėjimo. Užmegzti ryšiai su Stačiatikių Bažnyčia hierarchiniame ir vietiniame lygmenyje. Tarp praktinio bendradarbiavimo pavyzdžių galima paminėti katalikų ir stačiatikių sudarytą bendrą komisiją krikščioniškoms vertybėms ginti žiniasklaidoje.
© 2009 XXI amžius
|