Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Mums rašo
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Kauno lenkų folkloro ansamblis „Kotvica“

Rimantas KLEVEČKA

Folkloro ansamblio „Kotvica“ išvyka į Lenkiją

Kaunas pagrįstai didžiuojasi išsaugojęs tvirtą lietuvišką dvasią. Ir turbūt neatsitiktinai. Pasakęs, kad lietuvių Kaune yra didžioji dauguma, gerokai pasikuklintum. Tačiau dabartinė miesto gyventojų bendruomenė – tai ne tik lietuviai, bet ir rusai, lenkai, ukrainiečiai, baltarusiai...

Tautinių mažumų sudėtis, jų įtaka bei svarba šimtmečių eigoje gerokai kito. Dėl artimos lietuvių ir lenkų kaimynystės šios tautos žmonių visais laikais Kaune gyveno palyginti nemažai. Pakaunės, Jonavos, Kėdainių krašto dvarai buvo lenkų kultūros židiniai. Kiek toliau į šiaurę, ten, kur šiandien ribojasi Kėdainių, Panevėžio ir Radviliškio rajonai, Liaudos pakrantėse plytėjo bajoriška praeitimi ir tradicijomis šlovinga, žymaus lenkų klasiko Henriko Sinkevičiaus romano „Tvanas“ išgarsinta Liauda. Kauno gatvėse lenkų kalbą šiandien išgirsi retai, tačiau miesto lenkų bendruomenė stengiasi, kad jaunoji karta nenutrauktų protėvių kalbos, dainų, šokių, tautinių papročių gijos.

„Cantate Domino“  – auksas

„Cantate Domino“ su apdovanojimu Bratislavoje. Centre – vadovas Rolandas Daugėla

Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčios kamerinis choras „Cantate Domino“ (vadovas Rolandas Daugėla) į Lietuvą parvežė aukščiausią apdovanojimą – aukso diplomą.  Tarptautiniame Advento ir Kalėdų muzikos festivalyje, vykusiame gruodžio 3–6 dienomis Bratislavoje (Slovakija), Lietuvos atlikėjai varžėsi tarp 24 chorų, atstovaujančių 11 pasaulio valstybių. Pietų Afrikai, Singapūrui, Airijai, Vokietijai, Lenkijai, Slovėnijai, Čekijai, Slovakijai, Švedijai, Rusijai ir Lietuvai.

Grįžimas prie ištakų

Panevėžio rusų kultūros centre veikia kraštotyrininkų klubas „Mūsų paveldas“. 2008 metais pradėta tyrinėti Surdegio Dievo Motinos ikonos istorija (ikona saugoma stačiatikių Kristaus prisikėlimo cerkvėje Panevėžyje). Paaiškėjo, kad ši ikona Lietuvoje atsirado neatsitiktinai. 35 kilometrai nuo Panevėžio Anykščių kryptimi yra Surdegio miestelis, kur 1530 metais buvo apsireiškusi Dievo Motina. „Mes peržiūrėjome daugybę archyvinių dokumentų, ištyrėme senovinius įrašus. Klaidos būti negali. mums daug padėjo profesorius Osvaldas Janonis, mūsų kraštotyrininkų klubo absolventai“, – pasakoja centro pirmininkė Valentina Vatutina.