Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Mums rašo
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Benediktas XVI: Betliejuje užgimė Išmintis

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas vadovauja Mišparams

Popiežius apie didįjį krikščionybės paradoksą

Advento laikotarpiu popiežius Benediktas XVI tradiciškai susitiko su jaunais žmonėmis, kuriems aiškino šventųjų Kalėdų prasmę. Štai gruodžio 17 dienos pavakare Šv. Petro bazilikoje jis vadovavo Mišparams, į kuriuos buvo pakviesti Romos universitetų studentai ir dėstytojai. Jiems pritaikytoje homilijoje Šventasis Tėvas kalbėjo apie Dievo Išmintį, kuri gimė Betliejuje. Atėjus laikų pilnatvei ta Išmintis, apie kurią tiek kalbama Šventojo Rašto knygose, įgijo žmogiškąjį veidą – Jėzaus veidą. Tai, kad dieviškoji Išmintis, tas amžinasis „Logos“ yra tapatinama su Jėzumi iš Nazareto ir su Jo žemiškojo gyvenimo bei veiklos istorija, yra didysis krikščionybės paradoksas.

„Aš skelbiu jums didį džiaugsmą!“

Sigitas TAMKEVIČIUS SJ,

Kauno arkivyskupas metropolitas

„Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas“, – ši angelo paskelbtoji žinia iš Evangelijos pagal Luką (2, 10–11) skamba jau du tūkstančius metų ir gaivina milijonus į Kristų įtikėjusių geros valios žmonių.

Kristaus gimimą lydėję įvykiai – šviesa virš Betliejaus ir skambančios angelų giesmės – išgąsdino piemenis, todėl pirmiausia angelas juos nuramino sakydamas: „Nebijokite!“

Pasilik su mumis, Viešpatie

2009 metų kalėdinis žodis vyskupijos tikintiesiems

Jau antras šimtmetis, kai į Kalėdų šventės paslaptį mus, Lietuvos tikinčiuosius, įveda prel. Adomo Jakšto ir kompozitoriaus Juozo Naujalio giesmė „Tyliąją naktį“. Ši giesmė nutiesia tiltą tarp prieš 2000 metų Betliejuje vykusių ir šiandien mūsų miestų ir kaimų bažnyčiose tebevykstančių įvykių. Tada, prieš 2000 metų:

Žmogus – Dievo dovana

Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis Kauno Paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje pristato 2010 metų Kryžių kalno kalendorių Narcizo Freimano nuotrauka

Gruodžio 7 dieną Šiaulių vyskupas ir Lietuvos kariuomenės ordinaras Eugenijus Bartulis šventė 60-metį. Ta proga šiandien spausdiname jo išskirtinį interviu „XXI amžiui“.

Pirmiausia prašytume papasakoti apie savo kilmę. Kokioje šeimoje augote, ar giminėje buvo kunigų, kaip brendote kunigystei?

Šeimoje augome šeši broliai ir keturios seserys. Tėvai – paprasti darbininkai. Mamytė nedirbo, augino vaikučius. Kunigų šeimoje nebuvo, tačiau dvi seserys buvo įstojusios į pranciškonų vienuolyną. Aš tai sužinojau jau baigdamas vidurinę mokyklą, nes jų vienuolynas veikė pogrindyje. Anksčiau net nežinojau, kad tokie vienuolynai yra.

„Sudegti kaip žvakė ant altoriaus“

Genovaitė Baliukonytė

Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonas monsinjoras Vytautas Grigaravičius Autorės nuotrauka

Per Kalėdas penkmetį švenčianti, o antrąją šv. Kalėdų dieną šventinanti ir savo naujuosius parapijos namus, Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia tikinčiųjų nestokoja. Ją garsina ne tik bažnyčioje įsikūręs apžvalgos bokštas, nuo kurio kaip ant delno matyti visas miestas. Tikinčiųjų skaičius auga dekano, Kristaus Prisikėlimo parapijos klebono monsinjoro Vytauto Grigaravičiaus pastangų dėka. Šioje Bažnyčioje, galbūt vienintelėje Lietuvoje, sekmadieniais ne tik aukojamos šv. Mišios, bet ir vyksta kultūriniai renginiai. „Šiandien žmogui brukama negatyvi nuomonė, tamsa, o mūsų bažnyčioje jie gauna dvasinio peno visomis prasmėms ir namo išeina šviečiantys ir pakylėti“, – džiaugiasi monsinjoras V. Grigaravičius, sutikęs apie savo parapijos veiklą papasakoti ir „XXI amžiaus“ skaitytojams.

Skaudi nelaimė Labanore

Bronius VERTELKA

Taip atrodė Labanoro varpinė (priekyje) su bažnyčia vasarą. Varpinę pavyko išsaugoti. Iš bažnyčios liko nuodėgulių krūva Autoriaus nuotrauka

Gruodžio 21-osios naktį ugnis iki pamatų sunaikino beveik dviejų šimtmečių senumo šiemet restauruotą medinę Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčią, XVIII–XIX amžiaus liaudies architektūros paminklą.  

„Pirmas toks įvykis mano gyvenime. Apie degančią bažnyčią penktą valandą nakties pranešiau vyskupui, kuris buvo atvykęs į Labanorą. Juk tai buvo ne vien parapijiečių, bet ir visos Lietuvos tikinčiųjų brangenybė“, – prislėgtu balsu telefonu kalbėjo Molėtų dekanas kun. Kęstutis Kazlauskas. Paklaustas, kaip numatyta šventovę atstatyti, jis sakė: „Mano nuomone,  ją reikėtų iškelti ant tų pačių pamatų, o lėšų reikėtų ieškoti visais galimais kanalais“.

„Cantate Domino“  – auksas

„Cantate Domino“ su apdovanojimu Bratislavoje. Centre – vadovas Rolandas Daugėla

Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčios kamerinis choras „Cantate Domino“ (vadovas Rolandas Daugėla) į Lietuvą parvežė aukščiausią apdovanojimą – aukso diplomą.  Tarptautiniame Advento ir Kalėdų muzikos festivalyje, vykusiame gruodžio 3–6 dienomis Bratislavoje (Slovakija), Lietuvos atlikėjai varžėsi tarp 24 chorų, atstovaujančių 11 pasaulio valstybių. Pietų Afrikai, Singapūrui, Airijai, Vokietijai, Lenkijai, Slovėnijai, Čekijai, Slovakijai, Švedijai, Rusijai ir Lietuvai.

Kauno lenkų folkloro ansamblis „Kotvica“

Rimantas KLEVEČKA

Folkloro ansamblio „Kotvica“ išvyka į Lenkiją

Kaunas pagrįstai didžiuojasi išsaugojęs tvirtą lietuvišką dvasią. Ir turbūt neatsitiktinai. Pasakęs, kad lietuvių Kaune yra didžioji dauguma, gerokai pasikuklintum. Tačiau dabartinė miesto gyventojų bendruomenė – tai ne tik lietuviai, bet ir rusai, lenkai, ukrainiečiai, baltarusiai...

Tautinių mažumų sudėtis, jų įtaka bei svarba šimtmečių eigoje gerokai kito. Dėl artimos lietuvių ir lenkų kaimynystės šios tautos žmonių visais laikais Kaune gyveno palyginti nemažai. Pakaunės, Jonavos, Kėdainių krašto dvarai buvo lenkų kultūros židiniai. Kiek toliau į šiaurę, ten, kur šiandien ribojasi Kėdainių, Panevėžio ir Radviliškio rajonai, Liaudos pakrantėse plytėjo bajoriška praeitimi ir tradicijomis šlovinga, žymaus lenkų klasiko Henriko Sinkevičiaus romano „Tvanas“ išgarsinta Liauda. Kauno gatvėse lenkų kalbą šiandien išgirsi retai, tačiau miesto lenkų bendruomenė stengiasi, kad jaunoji karta nenutrauktų protėvių kalbos, dainų, šokių, tautinių papročių gijos.

Telšių vyskupijoje

Gargždų dekanate

Susitikimas su vyskupu

Po šv. Mišių Gargždų bažnyčioje

GARGŽDAI. Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ kasmet Advento metu aplanko vyskupijos dekanatus, susitinka su dekanatų kunigais, šeimos centro darbuotojais, tikybos mokytojais.  Gruodžio 7 dieną, pirmadienį, vyskupas lankėsi Gargždų dekanate. Kartu su vyskupu atvyko Telšių vyskupijos Katechetikos centro direktorius mons. Rimantas Gudlinkis ir vyskupijos Jaunimo centro direktorius kun. Viktoras Daujotis. Po  susitikimo su dekanato kunigais, parapijų klebonais 12 val. Gargždų bažnyčioje vyko šv. Mišių koncelebracija.

Adventinė popietė Piliuonos mokykloje

Kun. Rimas Pilypaitis įteikė apdovanojimus viktorinos prizininkams

Gruodžio 16-osios rytas Piliuonos vidurinėje mokykloje prasidėjo neįprastu šurmuliu. Ši kultūrinei pažintinei veiklai skirta diena buvo panaudota pasirengti Kalėdoms – Advento popietei „Uždekime Advento žvakę...“

Jau prieš kelias dienas vyko gražiausios klasės konkursas, kurį vertino mokytojos Eglė Čaplinskienė, Eglė Smilgiūtė, Kristina Pranckevičiūtė, Rasma Kanienė ir keramikos būrelio vadovas Stasys Galistas. Vertintas klasės puošimo vientisumas, estetinis vaizdas bei panaudota simbolika. Klasės pretendavo ne tik į pirmosios vietos diplomą ir prizą, bet ir į taupiausios, jaukiausios, orginaliausios, net tapybiškiausios klasės nominacijas.

Pilietiškumo ir vertybių kelias

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Metų pabaigoje daug svarstoma apie Lietuvos politines realijas. Vertinimai įvairiausi – nuo optimistinių iki visai juodomis spalvomis piešiamų politinio gyvenimo įvertinimų ir prognozių. Nors pasitaiko bandymų visiškai sumenkinti Seimo darbą (tuo tikslu panaudojamos ir tamsiosios politinės technologijos), bet tokie bandymai nėra konstruktyvūs ir negali nieko vertingo pasiūlyti. Lietuvos Seimo veikla ir parlamentinių tradicijų vystymas yra didelis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės pasiekimas. Šios kadencijos Seime dirba A. Stancikienė, R. Kupčinskas, P. Saudargas, K. Uoka, G. Songaila, A. Kašėta, V. Kurpuvesas ir kiti, daug naudingų įstatymų projektų pateikę su korupcija aktyviai kovojantys politikai. Ir už parlamento ribų dirba nemažai aktyvių ir patriotiškų politikų. Tad politinės padangės neverta piešti vien tamsiomis spalvomis. Mūsų valstybėje regime vis daugiau ryžto, pilietiškumo ir pastangų pažaboti korupciją bei atkurti teisinę valstybę.