2009 m. gruodžio 24 d.
Nr. 92
(1784)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Šv. Kalėdos

Ilgus amžius žmonija laukė pažadėtojo Atpirkėjo. Apie tai liudija Šventraštis ir senovės tautų literatūra. Žydų tautos pranašas Izajas maldavo: „Rasokite dangūs iš aukštybių ir debesys išlykite teisumą. Žemė teprasiveria, tedygsta išganymas“ (Iz 45, 8). Ir aną atmintiną naktį virš Betliejaus angelai giedojo: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė geros valios žmonėms“ (Lk 2, 14).

Tai buvo mūsų krikščioniškos eros pradžia ir atėjęs Išganytojas mums apreiškė, kad Dievas mus myli. O kiekvienam žmogui reikia meilės – kaip saulės, oro, vandens ir duonos. Bet Bažnyčia ir krikščionybė po Kristaus gimimo šimtmečius nevienodai išgyveno. Gyveno ir palaimintus taikos laikus, ir prievartą bei persekiojimus. Ypač žiaurus buvo komunizmo puolimas prieš Bažnyčią, įvairių religijų tikinčiuosius ir daugelį tautų. Labai taikliai šią kruviną prievartą prezidentas R. Reiganas pavadino Blogio imperija. Sovietų istorikas Medvedevas „Pravdoje“ tvirtino, kad vien sovietiniuose konclageriuose buvo nužudyta 45 milijonai žmonių. A. Solženicynas nurodo, kad Sovietų Sąjungoje nužudyta 62 milijonai. Pasaulio spauda tvirtina, kad iš viso buvo nužudyta 130 milijonų žmonių, kurie turėjo teisę į gyvenimą, džiaugsmą ir laimę. Ukrainoje badmetis (golodomoras) nužudė 10 milijonų. Šitas badmetis buvo sukurtas komunistinės sistemos sąmoningai. Žmonijos istorija nežino panašaus kruvino sunaikinimo.

Ir mes, lietuviai, dar neatgavome pilnos laisvės. Vagystės, korupcija, narkomanija – labai dažnai vartojami lietuvių kalboje žodžiai. Šiuos įvykius dažnai nustelbia įvairios nelaimės, pavyzdžiui, kiaulių gripas ir dvasinis gripas. Jei mes ir toliau miegosime, Lietuva žus nuo šios baisios gripo epidemijos.

Apie šias nelaimes jau kalbama dvidešimt metų, bet niekas nesikeičia. Politologai tvirtina, kad „LTSR“ – jau ne metafora, bet mūsų dienų tikrovė. Opozicija rašo scenarijų perversmui („Lietuvos žinios“, 2009 11 27). Vilniuje nusikaltėliai ruošiasi statyti naują monstrą – Gugenheimo muziejų, kainuosiantį apie 260 milijonų.

Kurstoma neapykanta prieš Bažnyčią ir Laisvės kovotojus. Mitinguose, kurie kasdien vyksta, jau atvirai kalbama, kad reikia taikiu būdu nuversti valdžią. Suvargę pensininkai išeis į mitingą, o nusikaltėliai klasta infiltruosis ir rezultatas bus liūdnesnis negu Seimo langų daužymas. Ir ką tada darys Lietuvos valdžia su tais suvargusiais ir suklaidintais žmonėmis? Man atrodo, kad jau atėjo laikas Ministrui Pirmininkui arba kitiems aukštiems pareigūnams bent kartą per savaitę prabilti atviru žodžiu į Lietuvos žmones ir aiškinti dabartinę padėtį. Žmonės nori žinoti tiesą ir turi teisę ją žinoti. Reikia pasakyti atvirai, kas atvedė tautą į šitą dvasinį ir fizinį skurdą, kas iššvaistė iždo pinigus, kas prisiskolino dideles sumas. Atrodo, kad ateityje mokėsime tik procentus, gal dar šiek tiek liks ir duonai.

Taigi, su tauta reikia kalbėti dažnai ir atvirai. Gaila, kad visi inteligentai kalba tik apie blogį ir nesiūlo išeities, nekviečia kovoti su Blogio imperija. Komunizmas kaip sistema žuvo, bet Blogio imperija pakeitė tik savo formas, kurios dabar yra dar pavojingesnės. Jau stovime ant dvasinės ir ekonominės bedugnės kranto. Išeitis tik viena: visa širdimi grįžti prie Dievo ir ant Dekalogo statyti naują Lietuvą.

Pripažinkime ir mes, vadinamieji dešinieji, kad ilgai tylėjome ir per mažai su blogiu kovojome. O Blogio imperijai reikėjo tik mūsų pasyvumo. Prisiminkime ir įsisąmoninkime, kad mūsų idealas yra ir turi būti Dievas ir Tėvynė. Pasiruoškime, jeigu reikės, paaukoti ir savo gyvybę. Jeigu visą savo gyvenimą atiduosime Dievui ir Tėvynei, mes pakilsime iš moralinio ir fizinio nuosmukio ir kursime naują Lietuvą – laisvą, demokratinę, sočią ir šventą. Ateinančios kartos, prisimindamos mus, galės be melo giedoti Lietuvos himną.

Su šv. Kalėdomis – Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, tapusio Žmogumi, švente. Didžiosios kovos ir ryžto, Dievui padedant, kovoti ir laimėti.

Laimingų, kūrybingų Naujųjų metų linkiu Lietuvos partizanams, ryšininkams ir jų rėmėjams, laisvės kovotojams, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriams ir visiems patriotams. Per aspera ad astra (per skausmus į garbę).

Jūsų brolis

mons. Alfonsas SVARINSKAS

Vilnius

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija