| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Krikštas tikėjimo dovanos įprasminimas Mindaugas BUIKA
Tėvų ir krikštatėvių liudijimo atsakomybė Sausio 10 dieną Viešpaties krikšto liturginėje šventėje popiežius Benediktas XVI aukojo šv. Mišias Apaštališkųjų rūmų Siksto koplyčioje ir suteikė Krikšto sakramentą 14 kūdikių septyniems berniukams ir septynioms mergaitėms, Vatikano darbuotojų vaikams. Pamaldų homilijoje Šventasis Tėvas priminė evangelinius įvykius šv. Jonas Krikštytojo pranašavimą krikštijant Izraelio žmones Jordano upėje. Tai buvo atgailos krikštas, kviečiantis žmones atsiversti, pakeisti gyvenimą laukiant To, kuris ateis krikštyti Šventąja Dvasia ir ugnimi, aiškino Popiežius. Dievo Sūnaus, kuris gimė be nuodėmės, krikštas yra patvirtinimas, kad Dievas yra artimas žmogui jo atsivertimo kelionėje. Jėzus ant savo pečių priima visos žmonijos nuodėmę, kalbėjo Benediktas XVI. Tokiu būdu Jis pradeda savo misiją, įeidamas į mūsų padėtį, padėtį nusidėjėlių, kurių perspektyva yra kryžius. Krikštijamiems kūdikiams tai yra iškilminga diena, nes pakrikštyti jie tampa Kristaus mirties ir prisikėlimo dalyviais ir kartu su Juo pradeda džiaugsmingą bei žavintį buvimo mokiniais nuotykį, pabrėžė Šventasis Tėvas. Jis priminė, jog Katalikų Bažnyčioje vaikai yra krikštijami pagal savo tėvų ir krikštatėvių tikėjimą, o tai kartu iškelia pastarųjų atsakomybę ugdyti pakrikštytuosius tikrais Kristaus sekėjais. Krikštas apšviečia mus Kristaus šviesa ir pakrikštyti vaikai turi žengti šioje šviesoje visu savo gyvenimu pagal jų tėvų ir krikštatėvių mokymo ir liudijimo pavyzdį. Vyresnieji turi palaikyti pakrikštytų kūdikių įžiebto tikėjimo fakelo ugnį, kad ji degtų skleisdama vilties šviesą, kas ypač svarbu dabartiniu laiku, kai dažnai per gyvenimą einama apgraibomis abejonių šešėliuose. Taigi, krikštas yra dar viena proga kiekvienam atnaujintai išgyventi buvimo krikščioniu grožį ir džiaugsmą, į kurį reikia įvesti ir pakrikštytus vaikus. Sakramentas patvirtina žmogaus paskirtį Po šv. Mišių susitikęs su piligrimais Šv. Petro aikštėje šventadienio vidudienio Viešpaties angelo maldai, popiežius Benediktas XVI tęsė apmąstymus apie krikšto sakramento prasmę. Gausiai pasiremdamas Naujojo Testamento citatomis, jis patvirtino, kad šio sakramento priėmimas reiškia savotišką žmogaus antrąjį gimimą arba atgimimą iš aukštybės (plg. Jn 3, 1-8) ir tapimą dvasiniu Dievo vaiku. Todėl galima sakyti, kad nuo krikšto akimirkos visas žmogaus gyvenimas tampa laisvu ir sąmoningu siekimu to, kas nuo pat pradžios buvo ir lieka žmogaus paskirtimi. Tapk tuo, kuo esi tai yra pagrindinis žmogaus, atpirkto malone, ugdymo principas. Šventasis Tėvas pažymėjo, kad šis principas turi daugelį analogijų su žmogiškojo asmens brendimu per tėvų ir vaikų santykius, per jų atsiskyrimo krizę, kada pilną priklausomybę pakeičia kiekvieno savarankiškas gyvenimas. Per krikštą gimęs naujam gyvenimui krikščionis pradeda augimo ir brandos tikėjime gyvenimą, sąmoningai pripažindamas dangiškojo Tėvo sūnystę ir su padėka bei džiaugsmu priimdamas šią savojo gyvenimo padėtį. Popiežius Benediktas XVI aiškino, kad panaši situacija yra ir visoje žmonių visuomenėje, kurios broliškumą taip pat galima suvokti krikšto tapimo Dievo vaikais sampratoje. Juk visuomeninės brolybės negalima pasiekti kokia nors ideologija, o tuo labiau jos negalima tikėtis iš kokio nors valdžios sprendimo. Mes pripažįstame save broliais (ir sesėmis) bendruomenėje tik dėl nuolankaus ir kartu gilaus suvokimo, kad visi esame dangiškojo Tėvo vaikai, kalbėjo Šventasis Tėvas. Toks per krikštą gautos Šventosios Dvasios dovanos suvokimas krikščionims iškelia ir svarbų uždavinį savuoju gyvenimu liudyti Dievo vaikų tarpusavio brolybę sau ir kitiems. Jie turi tapti kaip naujosios žmonijos raugas, suvienytas ir dvasiškai turtingas taikoje ir viltyje. Krikščionys turi sąmoningai suvokti, kad turi ne tik Tėvą danguje, bet ir motiną Bažnyčią, kurios amžinasis pavyzdys yra Švč. Mergelė Marija. Kaip tik jai mes patikime naujai pakrikštytus vaikus ir jų šeimas ir prašome visiems džiaugsmo kasdien būti atgimusiais iš aukštybės, iš Dievo meilės, kuri mus daro Jo vaikais ir broliais tarpusavyje, sakė Popiežius. Susirūpinimas dėl išpuolių prieš migrantus ir krikščionis Popiežius išreiškė susirūpinimą dėl sunkios afrikiečių migrantų padėties, kurie pastarosiomis dienomis patyrė smurtinius vietinių gyventojų išpuolius Italijos pietinėse srityse. Imigrantas yra toks pats žmogus, toks pats asmuo, nors ir skiriasi savo kilme, kultūra bei tradicijomis, pabrėžė Benediktas XVI, todėl privalu gerbti migrantus ir jų teises ir pareigas tiek darbo srityje, kur dažniausiai pasitaiko išnaudojimo atvejų, tiek ir kitose konkretaus gyvenimo sferose. Šventasis Tėvas dar kartą akcentavo, kad smurtas niekada negali būti problemų sprendimo kelias. Panašias mintis jis išsakė ir dėl skirtingų tikybų išpažinėjų tarpusavio santykių, nes Kalėdų laikotarpiu atėjo žinios apie musulmonų prievartos apraiškas prieš krikščionis Egipte, Irake ir Malaizijoje. Kruvini išpuoliai prieš krikščionis, šiomis dienomis įvykę kai kuriose šalyse, daugelį įskaudino dar ir dėl to, kad vyko krikščioniškajai tradicijai brangiausių švenčių dienomis, nurodė Popiežius. Jis pažymėjo politinių institucijų ir religinių vadovų atsakomybę malšinant tokius susidūrimus, kadangi prievartos Dievo vardu negali būti. Neįmanoma nuoširdžiai garbinti Dievą ir tuo pat metu kėsintis į sau lygių žmonių orumą bei laisvę.
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |