Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Krikštas – tikėjimo dovanos įprasminimas

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI Siksto koplyčioje teikia Krikšto sakramentą

Tėvų ir krikštatėvių liudijimo atsakomybė

Sausio 10 dieną Viešpaties krikšto liturginėje šventėje popiežius Benediktas XVI aukojo šv. Mišias Apaštališkųjų rūmų Siksto koplyčioje ir suteikė Krikšto sakramentą 14 kūdikių – septyniems berniukams ir septynioms mergaitėms, Vatikano darbuotojų vaikams.

Pamaldų homilijoje Šventasis Tėvas priminė evangelinius įvykius – šv. Jonas Krikštytojo pranašavimą krikštijant Izraelio žmones Jordano upėje. Tai buvo „atgailos krikštas, kviečiantis žmones atsiversti, pakeisti gyvenimą laukiant To, kuris ateis krikštyti Šventąja Dvasia ir ugnimi“, – aiškino Popiežius.

Ėjimas į Sausio 13-ąją

Dalia Tarailienė,

Buvusi Jaunuolių karinės tarnybos reikalų komisijos vadovė

Vėliavos pakėlimas prie Seimo rūmų 2010 m. sausio 13-ąją. Livijos ŠIUGŽDIENĖS nuotrauka

„Juodasis ešelonas pajudėjo“, – su tokiomis mintimis pradedame naujuosius 1991 metus. Aplink tokia įtempta atmosfera, kad, rodos, nuo menkiausio atodūsio gali kažkas atitrūkti ir išnykti: balsas, gyvenimas, šviesa, netgi didžiulės pusnys sniego...

Maskva nepaliauja gąsdinusi tvarkos įvedimu kariuomenėje. Vėl masiškai gaudomi pabėgėliai. Mes, Jaunuolių karinės tarnybos komisijos nariai, nebeskaičiuojame darbo valandų, kurios kažkaip keistai bėga – net laikrodžio rodyklės įsitempusios...

Paminėtos Sausio 13-osios agresijos aukos

Sausio 12-ąją vykusi konferencija Seime

Sausio 12-13 dienomis buvo paminėta 1991 m. sausio 8-14 ir vėlesnėmis dienomis vykdyta sovietų kariuomenės agresija bei pergalė prieš agresorius ir pagerbti žuvusieji.

Sausio 12-ąją Seimo rūmuose vykusioje konferencijoje „Parlamento gynyba 1991 metais“ buvo perskaityti 25 pranešimai. Invokacija konferenciją pradėjęs mons. Alfonsas Svarinskas priminė žuvusiųjų auką, palietė keletą aktualių klausimų – būtinumą grįžti prie tikėjimo, prie tautinių ir krikščioniškų vertybių, paminėjo Prezidentūrai nederantį paveikslą. Konferencijos prelegentai ne tik prisiminė 1991 metų sausio agresiją ir pasipriešinimą jai, bet ir kalbėjo apie šių dienų padėtį (Nepriklausomybės akto signatarai V. Povilonis, A. Patackas – pastarojo pranešimą spausdinsime trečiadienio numeryje). Įdomūs ir reikšmingi buvo kun. R. Grigo, gen. mjr. A. Pociaus, N. Baužytės, V. Vyrukaičio, A. Kliunkos, ats. plk. J. Gečo pranešimai. Po konferencijos ir iškilmingos Parlamento gynėjų-savanorių rikiuotės Seimo paradų galerijoje buvo atidaryta fotoparoda „Parlamento gynyba 1991-ųjų sausį“. Čia pat nuostabias kariškas bei tautines dainas atliko Generolo Jono Žemaičio karo akademijos choras „Kariūnas“ (vad. ir dirig. V. Verseckas, chormeisteris V. Abaris).

Švedų režisierius  nemano smogikus pavaizdavęs per daug gražius

Švedų režisierius Jonas Ohmanas, sukūręs nevienareikšmiškai Lietuvoje priimtą dokumentinį filmą apie agentus-smogikus Autoriaus nuotrauka

Nors nesužavėjo švedų režisieriaus Jono Ohmano dokumentinis filmas apie agentus-smogikus, kenkusius mūsų partizaniniam judėjimui 1945–1953 metais, tačiau vos tik pasitaikė galimybė susitikti, nedelsdami paprašėme J. Ohmano interviu. Švedų režisierius mielai sutiko atsakyti į visus klausimus – net į tuos, kurie galbūt jam nėra labai malonūs. Su švedų režisieriumi Jonu OHMANU kalbasi „XXI amžiaus“ žurnalistas Gintaras Visockas.

2010-ieji Popiežiaus veiklos akiratyje

Mindaugas BUIKA

Ateinantį sekmadienį Benediktas XVI pirmą kartą apsilankys Romos sinagogoje

Dėmesys Artimųjų Rytų problemoms

Prasidėję 2010 metai popiežiui Benediktui XVI, balandžio mėnesį minėsiančiam penktąsias pontifikato metines, numatomi labai intensyvūs. Jau sausio mėnuo kupinas įvykių, atspindinčių Šventojo Tėvo iniciatyvas visuomeninio gyvenimo, ekumeninio ir tarpreliginio dialogo srityse. Sausio 11 dieną susitikęs su Vatikane akredituoto diplomatinio korpuso nariais ir jiems išsakęs savo pastebėjimus dėl tarptautinės taikos aktualijų, ateinantį sekmadienį Benediktas XVI pirmą kartą apsilankys Romos sinagogoje. Tą sekmadienį, pradedant Maldų už krikščionių vienybę savaitę (sausio 18–25 d.), Italijoje tradiciškai minima Katalikų ir žydų dialogo diena.

„Geriau mirti, bet nenusidėti“

Nerijus PIPIRAS

Paminklas 1944 m. sausio 3 dieną žuvusioms Elenai Spirgevičiūtei ir Stasei Žukaitei Kaune, Taikos pr. ir Studentų g. sankryžoje Kazimiero DOBKEVIČIAUS nuotrauka

Minėjome Evangelinės žinios priartėjimo prie mūsų gimtosios žemės tūkstantmetį, todėl turime prisiminti tuos, kurie gerąją Naujieną nešė, nepaisydami kančios, gąsdinimų, bauginimų. Per daugiau kaip šešis šimtus krikščioniško gyvenimo metų šalis išugdė ne vieną herojišką asmenybę: mūsų motinos išmeldė Šventąjį Karalaitį Kazimierą, palaimintąjį Jurgį Matulaitį, Dievo Tarnus arkivyskupus Mečislovą Reinį ir Teofilį Matulionį, vyskupą Vincentą Borisevičių, Adelę Dirsytę, Barborą Žagarietę, Eleną Spirgevičiūtę. Iš tiesų mažytė Lietuva visais laikais garsėjo žmonėmis, nešusiais maloningą tikėjimo kaitros jungą. Niekas neišmatuos motinos maldos gylio meldžiantis už savo vaikus. O kokia prasminga, viltinga ir įkvepianti malda, srūvanti iš Adelės Dirsytės parengtos maldaknygės „Marija, gelbėk mus“.

Iš atminties neišblėstantys  įvykiai

Vytautas Bagdonas

Alvydas Matulka (1960-1991)

 Anykštėnai, kruopščiai renkantys, po kruopelytę atkuriantys Sąjūdžio istoriją, įrašė ir tokias eilutes: „1991 m. sausio 13 d. vidurdienį Anykščiuose A.Baranausko aikštėje įvyko TSRS agresiją smerkiantis mitingas. Į Vilnių saugoti Aukščiausiosios Tarybos rūmų išvyko 12 autobusų...“

Tai – tik keletas lakoniškų eilučių iš Anykščių Sąjūdžio istorijos, kuri buvo skelbiama Lietuvos Sąjūdžio Anykščių ir Santaros „Už demokratinę Lietuvą“ tarybos laikraštyje „Žiburys“ bei kituose Anykščių krašto leidiniuose. Už tų sakinių slypi begalinis troškimas iškovoti Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę, patriotiškai nusiteikusių anykštėnų aktyvumas, mitingai, susirinkimai, sambūriai. Tai ir didžiulis rūpestis dėl Tėvynės Lietuvos ateities, ir noras prisidėti prie Laisvės siekių iškovojimo.

„Plaukėme pasroviui“

Evangelikų liuteronų vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas (1914–1995)

Prieš 15 metų (1995 01 15) Lietuva neteko erudito, Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupo, visuomenės veikėjo Jono Viktoro Kalvano. Šią asmenybę teko pažinti, bendrauti, iš jo semtis gyvenimo išminties. Ir tai, ką vieno pokalbio metu išgirdau iš vyskupo, neturiu teisės nusinešti amžinybėn. Esu tikras, kad ne visi skaitytojai mane supras – atsiras ir tokių, kurie už tiesos žodį supyks.

Mokytojas ir kunigo tėvas

A†A Antanas Grigas (1925 – 2009)

Mokytojas Antanas Grigas Pietų Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo minėjime Druskininkų savivaldybėje. 2005 04 10 Nuotrauka iš kun. R. Grigo asmeninio archyvo

2009 m. gruodžio 26 dieną po ilgos ligos, eidamas 85-uosius metus, sūnaus kunigo aprūpintas Šv. Sakramentais, savo namuose Leipalingyje mirė mokytojas Antanas Grigas.    

 Antanas Grigas gimė 1925 m. balandžio 9 dieną Paveisiejų kaime (Lazdijų r.), ūkininkų šeimoje, kurioje užaugo dar jaunesnieji brolis Jonas ir sesuo Angelė.

Pokario metais baigė Veisiejų progimnaziją ir Leipalingio gimnaziją (1948 m.), kurioje išsyk po baigimo pradėjo dirbti mokytoju, drauge neakivaizdžiai studijuodamas Vilniaus pedagoginiame institute Užsienio kalbų fakultete vokiečių kalbos specialybę. Baigė studijas 1953 metais. Nuo to laiko, neskaitant trumpų pertraukų, iki 1983 metų dėstė vokiečių kalbą Leipalingio vidurinėje mokykloje. 1958 m. sausio 19 dieną Lankeliškių bažnyčioje (Vilkaviškio r.) susituokė su  medicinos felčere Laimute Anele Šlekaityte. Šeimoje, kuri apsigyveno Leipalingyje, užaugo sūnūs Robertas (1960 m.) ir Rolandas (1966 m.).

Novužės krašto vaikų enciklopedija

Romas BACEVIČIUS

2009 metų pabaigoje leidybos grupė „Druka“ Klaipėdoje išleido septintąją knygos „Novužės krašto vaikai“ knygą. Jos autoriai – broliai Bernardas ir Vincentas Aleknavičiai, pasiryžę įamžinti Lietuvai ir savo kaštui nusipelniusius Zanavykijos kunigus, mokytojus, gydytojus, mokslininkus, kultūros darbuotojus, rašytojus, poetus, dailininkus, nepriklausomybės  ir rezistencijos kovų dalyvius, ūkininkus, tarnautojus ir visus kitus šviesuolius, kurie ne tik gimė ir gyveno šioje vietoje, bet ir tuos, kurie yra kilę iš Zanavykų krašto. Septintajame knygos tome pristatomos trumpos XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje gimusių iškiliųjų zanavykų biografijos, pateikiamos jų nuotraukos. Kai kurių, ypač rezistencijos kovų dalyvių, nuotraukos neišliko, todėl spausdinamos kitos su tuo žmogumi susijusios: tėviškės, kapo, žūties vietos. Šiame enciklopediniame didelio formato leidinyje pavardės pateikiamos pagal gimimo datą. Kiekvienam asmeniui skiriama bent po puslapį. Septintajame tome minimi kunigai: Jonas Dėdinas (g. 1923), Juozas Jakaitis (1923–1988), Bronius Liubinas (1924–1987), Valentinas Kamaitis (g. 1924), Benediktas Česnavičius (1924–1950), Vytautas Palubinskas (1926–2008), vysk. Juozas Žemaitis MIC (g. 1926), vysk. Juozas Preikšas (g. 1926), Antanas Lukošaitis (1926–2001), kan. Pranas Liutvinas (g. 1927), Justinas Vaičiūnas (1928–1994), mons. Juozas Užupis (g. 1929), bei kiti žymūs krašto žmonės: kalbininkas prof. Juozas Pikčilingis (1926–1991), laisvės kovotojas Juozas Armonaitis (g. 1923), tautodailininkas Pranas Peleckis (1929–2002), gydytojai Saulena Markūzaitė–Vilnonienė (1922–2000) ir prof. dr. Česlovas Vikšraitis (g. 1928), fizikas Jonas Algirdas Batarūnas (1926–1990), rašytoja Elena Spurgaitė (1924–1971), mokytoja kraštotyrininkė Natalija Oržekauskaitė-Manikienė (1922–2008) ir kiti – iš viso daugiau kaip 170 pavardžių.

Politinės valios klodai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Sueina metai nuo 2009 metų sausio 16 dienos įvykių, kai prie Seimo rūmų susirinkusi kelių tūkstančių žmonių minia akmenimis apmėtė policijos pareigūnus ir daužė Seimo langus. Vandalizmo aktus sunku pateisinti, tačiau jei teisėsaugos pareigūnų būriai būtų laiku nukreipti prieš tuos, kurie nuskurdino šalį – oligarchų klanus ir juos remiančius korumpuotus politikus, tai riaušių nebūtų įvykę. Svarbu, kad būtų išmoktos tokių riaušių prevencijos pamokos. Jei skurdas Lietuvoje gilės, kažin ar ateityje tokių riaušių pavyks išvengti.