Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Mokytojas ir kunigo tėvas

A†A Antanas Grigas (1925 – 2009)

Mokytojas Antanas Grigas Pietų Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo minėjime Druskininkų savivaldybėje. 2005 04 10 Nuotrauka iš kun. R. Grigo asmeninio archyvo

2009 m. gruodžio 26 dieną po ilgos ligos, eidamas 85-uosius metus, sūnaus kunigo aprūpintas Šv. Sakramentais, savo namuose Leipalingyje mirė mokytojas Antanas Grigas.    

 Antanas Grigas gimė 1925 m. balandžio 9 dieną Paveisiejų kaime (Lazdijų r.), ūkininkų šeimoje, kurioje užaugo dar jaunesnieji brolis Jonas ir sesuo Angelė.

Pokario metais baigė Veisiejų progimnaziją ir Leipalingio gimnaziją (1948 m.), kurioje išsyk po baigimo pradėjo dirbti mokytoju, drauge neakivaizdžiai studijuodamas Vilniaus pedagoginiame institute Užsienio kalbų fakultete vokiečių kalbos specialybę. Baigė studijas 1953 metais. Nuo to laiko, neskaitant trumpų pertraukų, iki 1983 metų dėstė vokiečių kalbą Leipalingio vidurinėje mokykloje. 1958 m. sausio 19 dieną Lankeliškių bažnyčioje (Vilkaviškio r.) susituokė su  medicinos felčere Laimute Anele Šlekaityte. Šeimoje, kuri apsigyveno Leipalingyje, užaugo sūnūs Robertas (1960 m.) ir Rolandas (1966 m.).

„Plaukėme pasroviui“

Evangelikų liuteronų vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas (1914–1995)

Prieš 15 metų (1995 01 15) Lietuva neteko erudito, Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupo, visuomenės veikėjo Jono Viktoro Kalvano. Šią asmenybę teko pažinti, bendrauti, iš jo semtis gyvenimo išminties. Ir tai, ką vieno pokalbio metu išgirdau iš vyskupo, neturiu teisės nusinešti amžinybėn. Esu tikras, kad ne visi skaitytojai mane supras – atsiras ir tokių, kurie už tiesos žodį supyks.

„Geriau mirti, bet nenusidėti“

Nerijus PIPIRAS

Paminklas 1944 m. sausio 3 dieną žuvusioms Elenai Spirgevičiūtei ir Stasei Žukaitei Kaune, Taikos pr. ir Studentų g. sankryžoje Kazimiero DOBKEVIČIAUS nuotrauka

Minėjome Evangelinės žinios priartėjimo prie mūsų gimtosios žemės tūkstantmetį, todėl turime prisiminti tuos, kurie gerąją Naujieną nešė, nepaisydami kančios, gąsdinimų, bauginimų. Per daugiau kaip šešis šimtus krikščioniško gyvenimo metų šalis išugdė ne vieną herojišką asmenybę: mūsų motinos išmeldė Šventąjį Karalaitį Kazimierą, palaimintąjį Jurgį Matulaitį, Dievo Tarnus arkivyskupus Mečislovą Reinį ir Teofilį Matulionį, vyskupą Vincentą Borisevičių, Adelę Dirsytę, Barborą Žagarietę, Eleną Spirgevičiūtę. Iš tiesų mažytė Lietuva visais laikais garsėjo žmonėmis, nešusiais maloningą tikėjimo kaitros jungą. Niekas neišmatuos motinos maldos gylio meldžiantis už savo vaikus. O kokia prasminga, viltinga ir įkvepianti malda, srūvanti iš Adelės Dirsytės parengtos maldaknygės „Marija, gelbėk mus“.

Novužės krašto vaikų enciklopedija

Romas BACEVIČIUS

2009 metų pabaigoje leidybos grupė „Druka“ Klaipėdoje išleido septintąją knygos „Novužės krašto vaikai“ knygą. Jos autoriai – broliai Bernardas ir Vincentas Aleknavičiai, pasiryžę įamžinti Lietuvai ir savo kaštui nusipelniusius Zanavykijos kunigus, mokytojus, gydytojus, mokslininkus, kultūros darbuotojus, rašytojus, poetus, dailininkus, nepriklausomybės  ir rezistencijos kovų dalyvius, ūkininkus, tarnautojus ir visus kitus šviesuolius, kurie ne tik gimė ir gyveno šioje vietoje, bet ir tuos, kurie yra kilę iš Zanavykų krašto. Septintajame knygos tome pristatomos trumpos XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje gimusių iškiliųjų zanavykų biografijos, pateikiamos jų nuotraukos. Kai kurių, ypač rezistencijos kovų dalyvių, nuotraukos neišliko, todėl spausdinamos kitos su tuo žmogumi susijusios: tėviškės, kapo, žūties vietos. Šiame enciklopediniame didelio formato leidinyje pavardės pateikiamos pagal gimimo datą. Kiekvienam asmeniui skiriama bent po puslapį. Septintajame tome minimi kunigai: Jonas Dėdinas (g. 1923), Juozas Jakaitis (1923–1988), Bronius Liubinas (1924–1987), Valentinas Kamaitis (g. 1924), Benediktas Česnavičius (1924–1950), Vytautas Palubinskas (1926–2008), vysk. Juozas Žemaitis MIC (g. 1926), vysk. Juozas Preikšas (g. 1926), Antanas Lukošaitis (1926–2001), kan. Pranas Liutvinas (g. 1927), Justinas Vaičiūnas (1928–1994), mons. Juozas Užupis (g. 1929), bei kiti žymūs krašto žmonės: kalbininkas prof. Juozas Pikčilingis (1926–1991), laisvės kovotojas Juozas Armonaitis (g. 1923), tautodailininkas Pranas Peleckis (1929–2002), gydytojai Saulena Markūzaitė–Vilnonienė (1922–2000) ir prof. dr. Česlovas Vikšraitis (g. 1928), fizikas Jonas Algirdas Batarūnas (1926–1990), rašytoja Elena Spurgaitė (1924–1971), mokytoja kraštotyrininkė Natalija Oržekauskaitė-Manikienė (1922–2008) ir kiti – iš viso daugiau kaip 170 pavardžių.