|
Pirmąkart išvydau Vaižgantą... nuogą
Beveik dvi dešimtis metų rūpinuosi Svėdasų krašto muziejumi, populiariai vadinamu Vaižganto muziejumi. Neatsitiktinai sodžiaus muziejui prigijo lietuvių literatūros klasiko, tautos švietėjo ir patrioto, visuomenės veikėjo kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto vardas. Juk muziejus carizmo laikais statytos ir ne taip seniai restauruotos buvusios Kunigiškių pradžios mokyklos pastate įsteigtas prieš daugiau kaip dvidešimt metų. Šią mokyklą lankė ir Juozas Tumas, čia mokėsi ir būsimasis akvarelės meistras Kajetonas Sklėrius, žymi išeivijos rašytoja Alė Rūta ir daug kitų žymių žmonių. Kunigiškių pradžios mokykla, kurią Vaižgantas globojo, buvo pavadinta jo vardu, rašytojas surasdavo laiko savąją mokyklą aplankyti, pabendrauti su mokytojais, mokiniais...
Likimas lėmė, kad man teko kurti šį muziejų, o vėliau ir čia darbuotis. Ne kartą esu tvarkęs Vaižganto gimtąjį Malaišių sodžių, šio žymaus kraštiečio paminklo aplinką, visuomet prisidedu prie tradicinių Vaižgantinių, Vaižganto skaitymų organizavimo Svėdasų krašte.
Negaliu nesidžiaugti ir nesididžiuoti, kad gyvenu krašte, kur iki šiol išlikę vietos, menančios Vaižganto vaikystę, jaunystę, aprašytos jo Pragiedruliuose, Dėdėse ir dėdienėse bei kituose kūriniuose. Praėjusiais metais, minint Vaižganto 140-ąsias gimimo metines, pavyko parengti ir išleisti solidų 150 puslapių, keliais šimtais nuotraukų iliustruotą fotografijų albumą Nusilenkime Vaižganto žemei...
Tačiau šįkart noriu papasakoti apie vieną šokiruojantį įvykį, kuris ir Vaižgantą, ir kitus garsius Lietuvos žmones sumenkino, apjuodino, išjuokė.
Rengiant ekspoziciją Vaižgantui muziejuje, ruošiant fotografijų albumą, teko peržiūrėti daugybę šio šviesuolio, tautos blaivintojo ir švietėjo nuotraukų muziejuose, archyvuose. Beveik visur jis nufotografuotas apsirengęs kunigiškais drabužiais, visuomet rimtas, solidus, pasitempęs. Tik vienoje kitoje vaikystės ir jaunystės laikų fotografijoje Juozas Tumas-Vaižgantas linksmas ar net valiūkiškai nusiteikęs, gimnazisto uniforma pasipuošęs ar paprastais drabužiais apsirengęs. Niekur nei fotografijose, nei piešiniuose, nei karikatūrose ar draugiškuose šaržuose neužtikau Vaižganto... nuogo.
O štai dabar Lietuvos Respublikos Prezidentūroje eksponuojamame milžiniškame paveiksle galima pamatyti nuogus ar pusnuogius ne tiktai rašytoją kanauninką J. Tumą-Vaižgantą, bet ir kitus iškilius žmones, žymius politikos, kultūros, meno veikėjus. Trisdešimt šešių kampų milžiniškame paveiksle po pūliniais ir žaizdomis aptekusio Rūpintojėlio ar net pavaizduoto paties Jėzaus Kristaus (taip pat nuogo) kojomis daugybė gerai atpažįstamų veidų. Tarp tų nuogalių ir tautos patriarchas Jonas Basanavičius, kalbininkas Jonas Jablonskis, filosofas Vydūnas, kompozitorius Juozas Naujalis, dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, legendiniai lakūnai Atlanto nugalėtojai Steponas Darius ir Stasys Girėnas, poetas prel. Jonas Mačiulis-Maironis, prezidentai Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, Kazys Grinius, net kardinolas Vincentas Sladkevičius ir daugybė kitų jau amžinybėn iškeliavusių garsenybių. Tarp jų yra ir vienintelis gyvas herojus operos solistas ir pedagogas Virgilijus Noreika. Šio grandiozinio ir šokiruojančio piešinio autorius dailininkas Šarūnas Sauka dėl to randa lengviausią paaiškinimą: Virgilijus Noreika nupieštas tam, kad linksmintų kitus...
Kaip teigia žiniasklaida, Š. Sauka, skatinamas savo rėmėjo Edmundo Armoškos, darbą kūrė dvejus metus. Man buvo įdomu vaizduoti tikrus istorinius asmenis. Tapai ir juokiesi, atviravo žurnalistams menininkas. Beje, šis dailininkas yra ne šiaip sau paprastas menininkas, o netgi Nacionalinės premijos laureatas! Keistai skamba ir teiginys, kad toji drobė, vaizduojanti nuogalius, yra skiriama Lietuvos tūkstantmečiui.
Teko anksčiau kažkokiame leidinyje skaityti ar girdėti informaciją per TV žinias, kad toks šedevras su nuogaliais, tik nepamenu to ar kito menininko, kabojo kažkokiame restorane ar alinėje. Gal visokiems girtuokliams, nesusipratėliams, orgijų mylėtojams, kuriems jau nebėra nieko šventa, panašios terlionės ir patinka. Gal tokiems šedevrams ir vieta kur nors aludėje ar tualete bent jau nedaug kas nuogalius piešinyje matytų. Juolab apsvaigus nuo alaus ar ko stipresnio. Be to, sprendžiant apie visokių orgijų mylėtojų, sekso propaguotojų intelektinį lygį, nekyla abejonių, kad didžioji dauguma piešinyje pavaizduotų asmenybių gali likti net neatpažintomis ar visai nežinomomis.
Tačiau labai keista, kad milžiniška drobė su nuogu Rūpintojėliu (ar Jėzumi Kristumi) ir dešimtimis apnuogintų iškiliausių mūsų tautos asmenybių atsirado Lietuvos Prezidentūroje. Kaip aiškino paveikslo pristatymo metu Prezidentė, kūrinys yra labai drąsus, todėl ji nutarė panervinti ir sukrėsti visuomenę. Kad neatrodytų, jog viskas tik gražu ir solidu. Lietuvos istorija nebuvo lengva ir tūkstantmetis nebuvo lengvas, kalbėjo šalies prezidentė D. Grybauskaitė.
Akivaizdu, kad naujoji Prezidentė mėgsta iššūkius, drąsiai ieško naujovių, kai kuriais savo sprendimais stebina visuomenę. Didelio populiarumo susilaukusi šalies vadovė šiuo atveju irgi pasielgė drąsiai, nekasdieniškai, naujoviškai. Tiktai vargu, ar iš tautos ji sulauks gero įvertinimo ir pritarimo dėl šio nuogalių parado ant Prezidentūros rūmų sienos iš tautos, ar ją palaikys šalies šviesuoliai, pažangūs intelektualai, dvasininkija? Labai gaila, kad toks paveikslas kabos visą D. Grybauskaitės kadenciją. Gaila ir dėl to, kad tarp gausių Prezidentūros lankytojų, svečių bus ir vaikų, jaunuolių. Ne paslaptis, kaip patriotiškai nusiteikusi jaunoji karta, kaip jaunuoliai gerbia savo krašto istoriją, senolių tradicijas, kaip domisi Lietuvos praeitimi, žymiais žmonėmis ir jų nuveiktais darbais. Nereikia ir sakyti, kokios mintys apie rašytojus, mokslininkus, menininkus, valstybės veikėjus, jų nuveiktus darbus jaunimui kils matant tiktai nežinia kodėl apnuogintus jų kūnus.
Vytautas Bagdonas
Anykščių rajonas
© 2010 XXI amžius
|