Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Nuomonės
Proza

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Neigiant Dievą žalojama kūrinija

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI sveikinasi su Irano ambasadoriumi prie Šventojo Sosto Ali Akbaru Nazeriu

Gamtosauga ir žmogaus gyvybės gynimas

Tradiciniame  naujametiniame susitikime su Vatikane akredituoto diplomatinio  korpuso nariais popiežius Benediktas XVI kalbėjo apie kūrinijos globą, kuri buvo pagrindinė anksčiau minėtos Pasaulinės taikos dienos tema. Sausio 11 dieną audiencijoje priimtiems beveik 180 šalių diplomatams Šventasis Tėvas aiškino, kad gamtosauga yra tiesiogiai susijusi su moralinėmis nuostatomis, tikėjimu į Dievą, socialiniu teisingumu ir pagarba negimusiai gyvybei. „Dievo neigimas iškreipia žmogaus laisvę ir jis tampa kūrinijos naikintoju, – kalbėjo Popiežius.  – Kūrinijos saugojimas iš principo nėra atsakas į estetikos poreikį, bet labiau į moralinį nusistatymą, kadangi gamta išreiškia meilės ir tiesos planą, kuris yra pirma mūsų ir eina iš Dievo“.

Šiuo atžvilgiu yra nepateisinamas išsisukinėjimas nuo ryžtingų priemonių kovoje su akivaizdžia gamtinės aplinkos degradacija, ką patvirtino gruodžio mėnesį Kopenhagoje vykusi Jungtinių Tautų konferencija, skirta klimato kaitai. Apgailestaudamas dėl ekonominių ir politinių interesų priešpriešos, Benediktas XVI išreiškė viltį, kad šiais metais Bonoje ar Mechike vyksiančiuose  pasitarimuose pavyks pasiekti konkretesnių susitarimų. Tuo labiau kad dėl klimato atšilimo ir ledynų tirpimo kylantis vandens lygis kelia didžiulį pavojų žemumų ir salų gyventojams.

Šventasis Tėvas pabrėžė, kad taikos įtvirtinimo procese gamtosaugos negalima atskirti nuo žmogaus gyvybės, įskaitant negimusią gyvybę, saugojimo. Tai svarbi pastaba, žinant, kad ekologinio sąjūdžio nariams didelę įtaką daro ideologijos, teigiančios, kad reikia kontroliuoti gyventojų skaičių, netgi įvesti prievartinius abortus. (Kopenhagoje buvo pasigirdę pareiškimų, kad reikia imti pavyzdį iš komunistinės Kinijos, kurioje priimtas įstatymas, kad šeima gali turėti tik vieną vaiką.) Netiesiogiai paliesdamas teiginius, kad neva neribojant gyventojų skaičiaus augimo pasaulyje gali pritrūkti maisto, popiežius Benediktas XVI priminė pasaulinės maisto organizacijos patvirtinimą, kad pasaulis turi pakankamai maisto visiems savo gyventojams, tik būtina teisingiau jį paskirstyti.

Žinoma, žemdirbystei, kaip ir kitiems gamtos resursams, turi įtakos klimato kaita (sausros, dykumų plitimas, potvyniai), ką nurodė ganytojai, dalyvavę Vatikane spalio mėnesį vykusiame Afrikai skirtame Vyskupų Sinode. Todėl Afrikai, kaip ir kitiems regionams, reikia politinių ir ekonominių sprendimų, kurie užtikrintų „tokias žemės ūkio ir pramoninės gamybos formas, kurios gerbtų kūriniją ir patenkintų visų svarbiausius poreikius“, – sakė Popiežius, cituodamas savo kreipimąsi Pasaulinei taikos dienai. Jis atkreipė dėmesį į netoleruotiną faktą, kad žemdirbystės plotai išnaudojami narkotinių medžiagų auginimui. Taip yra Afganistane ir kai kuriose Lotynų Amerikos šalyse, kur narkotikų gamyba yra svarbus darbo ir pajamų šaltinis, dėl ko kyla vidaus ir tarptautiniai konfliktai.

Jeigu mes norime taikos ir ger-biame kūriniją, reikia neatidėliotinai perorientuoti šią veiklą, sakė Benediktas XVI. Jis paragino tarptautinę bendruomenę nesitaikstyti su narkotikų prekyba, nes dėl to kyla sunkios moralinės ir socialinės problemos. Toks pat blogis yra nesibaigiančios ginklavimosi varžybos, ypač branduolinio arsenalo vystymas. „Didžiuliai resursai, kurie sunaudojami šiems tikslams, galėtų padėti kurti žmonių ir tautų, ypač vargingiausių, pažangą“, – aiškino Šventasis Tėvas. Jis reiškė viltį, kad gegužės mėnesį Niujorke rengiama Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties peržiūros konferencija efektyviai prisidės prie nusiginklavimo pastangų. Svarbu, kad konfliktų ir terorizmo akivaizdoje viešoji nuomonė netaptų abejinga ir nerezignuotų dėl tariamo bejėgiškumo.

Vadovautis bendrosios atsakomybės dvasia

Popiežius savo kalboje Vatikane akredituotiems diplomatams vėl palietė sudėtingą migrantų problemą, kviesdamas civilinę valdžią rodyti didesnį teisingumą, solidarumą ir toliaregiškumą. Būtina atsižvelgti, kad žmonės palieka savo gimtinę ne iš gero gyvenimo, kad juos išvykti neretai skatina skurdas, smurto apraiškos, taip pat badas, stichinės nelaimės ir gamtinės aplinkos pažeidimai. Priminęs skaudų Artimųjų Rytų krikščionių egzodą, jis sakė, kad ši tema išsamiai bus aptariama rudenį vyksiančiame Vyskupų Sinode.

Benediktas XVI savo kalboje minėjo ir priešiškumą tikėjimui, kurį  jaučia ne tik islamizuotų Artimųjų Rytų krikščionys, bet jau neretai ir Kristaus išpažinėjai pačiuose Vakaruose. „Liūdna, bet būtent kai kurių Vakarų šalių politiniuose ir kultūros sluoksniuose, ypač žiniasklaidoje, pastebima sumažėjusi pagarba ir netgi priešiškumas bei panieka religijai, o pirmiausia krikščionybei“, – sakė Šventasis Tėvas. Jeigu į moralinį reliatyvizmą žvelgiama kaip į esminį šiuolaikinės demokratijos elementą, tada, žinoma, neigiama ir visuomeninė religijos svarba. Toks požiūris, nieko bendra neturintis su sveiku pasaulietiškumu, sukelia naujas konfrontacijas ir pasidalijimus, neša žalą žmogaus ekologijai, kuri yra neatskiriama nuo visos kūrinijos globos.

Pabrėžęs būtinumo bendradarbiauti su tikinčiaisiais reikšmę, ko reikalauja bendrosios atsakomybės dvasia, Popiežius nurodė į įsigaliojusią Lisabonos sutartį, kurioje aiškiai kalbama apie atvirą, skaidrų ir nuolatinį Europos Sąjungos institucijų dialogą su Bažnyčiomis. Šventasis Sostas su ypatingu dėmesiu seks šios nuostatos įgyvendinimą, primindamas europinės civilizacijos krikščioniškąjį tapatumą. „Europoje svarbu rasti esminį etinį konsensusą, kad kiekvienas pilietis jaustųsi kontinente kaip savo namuose“, – aiškino Benediktas XVI, priminęs savo mintis, išsakytas rugsėjo mėnesį Čekijoje.

Šiuo atžvilgiu svarbu, kad Europos, kaip ir kitų žemynų valstybių  įstatymuose, vardan vadinamosios kovos su diskriminacija nebūtų neigiami biologiniai ir psichologiniai lyčių skirtumai, kas yra svarbu tiek šeimos, tiek ir visuomenės gyvenime. „Laisvė negali būti absoliuti, kadangi žmogus nėra Dievas, bet tik Dievo atvaizdas, Dievo kūrinys, – pastebėjo Šventasis Tėvas. – Todėl žmogaus kelias negali būti apibrėžtas kokių nors užgaidų ir savivalės, bet darniai atitikti Kūrėjo sumanytą sąrangą“.

Pranešimo baigiamojoje dalyje pakvietęs rodyti didesnį tarptautinį solidarumą stichinių nelaimių atvejais, popiežius Benediktas XVI palietė ir kai kuriuos dvišalius klausimus, kuriuos sprendžiant (ypač katalikiškoje Lotynų Amerikoje) aktyviai dalyvauja ir Vatikanas. Be kita ko, jis pasidžiaugė, kad susitarta dėl diplomatinių santykių užmezgimo tarp Armėnijos ir Turkijos, ir reiškė viltį, kad šis pavyzdys gali pasitarnauti stiprinant dialogą visame Kaukazo regione. Toks dialogas ypač reikalingas ir Šventojoje Žemėje, visuotinai pripažįstant Izraelio valstybės teisę taikingai ir saugiai egzistuoti jos valstybinių sienų ribose. Palestiniečiai taip pat turi teisę į savo tėvynės suverenumą ir nepriklausomybę, todėl jų valstybingumą reikia pripažinti bei įtvirtinti. Nurodęs į Jeruzalės sakralinį pobūdį, Šventasis Tėvas paragino išsaugoti šio miesto visuotinai reikšmingą kultūrinį ir religinį paveldą.

„Dar daug mūsų pasaulyje yra kentėjimo ir žmogaus savanaudiškumas toliau įvairiais būdais žaloja kūriniją, – baigdamas kalbą sakė popiežius Benediktas XVI. – Dėl to išganymo ilgesys, kuris veikia visą kūriniją, yra dar intensyviau jaučiamas visų žmonių, tikinčiųjų ir netikinčiųjų, širdyse“. Jis linkėjo, kad užgimusio Jėzaus šviesa ir stiprybė padėtų mums pirmiausia gerbti žmogiškąją ekologiją, pripažįstant, kad iš to turės naudos ir gamtinė ekologija, nes gamtos knyga yra viena ir nedaloma. Tik taip šiandien bus galima sustiprinti taiką.

© 2010 „XXI amžius“