2010 m. sausio 20 d.
Nr. 5
(1790)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Originali pavardė nėra tapatybės požymis

Originalo kalbos „teorijos“ šalininkai teigia, kad pavardė yra vienintelis žmogaus tapatybės požymis. Toks pavardės prilyginimas prekės ženklui skambėjo ir iš premjero bei teisingumo ministro lūpų ir klaidino Lietuvos žmones. Tarsi žmogus nebeturėtų kitų, daug svarbesnių požymių: pirštų atspaudų, išvaizdos bei ypatingų kūno žymių, kraujo grupės, DNR, rašysenos.


Oligarchija už demokratijos užuolaidėlės

Politikoje sunku atrasti tokį reiškinį, kuris nebūtų seniai žinomas. Antikiniai filosofai nustatė tris valdžios rūšis: karaliaus valdžia – vienvaldystė, patvaldystė, aristokratų valdžia ir demokratija. Patvaldystė išsigimsta į tironiją, aristokratų valdžia į oligarchiją, o demokratija – į tamsios minios valdžią (ochlokratiją).

Atgavus Nepriklausomybę visą laiką drebame, kad neįsiviešpatautų tamsuomenė. Iš tikrųjų Lietuvoje jau senokai įsitvirtino oligarchinė valdžia. Istorija parodė, kad viena blogiausių valdžios formų – aristokratų-oligarchų valdžia. Esant tokiai valdžiai, visuomenė skyla į dvi dalis: privilegijuotų aristokratų ir vis labiau nuskurstančių vargšų, pilnų įniršio ir keršto troškimo. Sovietmečiu susiformavo aristokratijos analogas – komunistinė nomenklatūra. Dar V. Leninas įžvalgiai pastebėjo, kad caro laikų privilegijuotuosius pakeičia komunistiniai funkcionieriai (pokalbis su italų rašytoju D. Papiniu). Tad vos Lietuvai pasiekus Nepriklausomybę, ši komunistinė pseudoaristokratija įsitvirtino valdžioje. Šiuo metu komunistų valdžią jau galima vadinti oligarchine. Arba plutokratine – pinigų, materialinių vertybių ir tas vertybes turinčių savo žinioje valdžia.


Net ir bjauriausi žodžiai kažkam labai mieli...

Prieš kurį laiką visose šalies savivaldybėse buvo rašomas Nacionalinis diktantas. Teko dalyvauti Anykščių savivaldybės Nacionalinio diktanto organizavimo komisijoje, stebėti, kaip susikaupę rašė anykštėnai: pedagogai, moksleiviai, darbininkai, namų šeimininkės, įstaigų tarnautojai, žodžiu, visi, kurie myli ir  gerbia gimtąją kalbą, nori pasitikrinti savo žinias ir sugebėjimus.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija