|
Šventojo Sosto diplomatinė veikla
Mindaugas BUIKA
Atvirumas visiems vardan pažangos
Naujametiniame susitikime su Vatikane akredituotais užsienio šalių ambasadoriais popiežius Benediktas XVI pabrėžė, kad labai vertina diplomatinę misiją prie Šventojo Sosto. Kaip tik per ambasadorius jis pasiuntė nuoširdžius sveikinimus bei taikos ir laimės linkėjimus vadovams ir žmonėms tų šalių, kurioms jie atstovauja. Romos Bažnyčia atveria duris visoms tautoms ir nori su jomis palaikyti draugiškus santykius, kad galėtų prisidėti prie žmonių šeimos pažangos, kalbėjo Šventasis Tėvas. Be to, jis išreiškė pasitenkinimą neseniai užmegztais diplomatiniais santykiais su Rusijos Federacija. Taip atsitiko po gruodžio 3 dieną įvykusio Rusijos prezidento vizito Vatikane. Diplomatinis pripažinimas buvo pasiektas jau 1990 metais, tačiau dabar jis pakeltas į oficialų apaštalinės nunciatūros ir ambasados lygmenį. Šventasis Tėvas taip pat kalbėjo apie Šventojo Sosto suartėjimą su komunistų valdomu Vietnamu, kuriame gyvena viena didžiausių Azijoje katalikų bendruomenė. Neseniai Vatikane lankėsi Vietnamo prezidentas Nqujen Min Trietas, tačiau pati komunistų valdžia dar toli gražu nesuteikia laisvės religiniam veikimui. Popiežius pažymėjo, kad Vietnamas yra labai artimas jo širdžiai, ir pasveikino vietinę Bažnyčią, šiemet mininčią tenykštės katalikybės jubiliejinius (350-uosius) metus. Benedikto XVI susitikimo su diplomatais proga Vatikano informacinė tarnyba paskelbė komunikatą, kuriame nurodoma, kad Šventasis Sostas dabar palaiko diplomatinius santykius su 178 pasaulio valstybėmis. Vatikane savo specialius atstovus turi ir Europos Sąjunga, suverenumą išlaikęs Maltos ordinas bei Palestinos išsivadavimo organizacija. Šventasis Sostas turi nuolatinio stebėtojo statusą Jungtinių Tautų Organizacijoje ir kai kuriose jos struktūrose bei penkiose kitose regioninėse organizacijose (pavyzdžiui, Europos Taryboje, Arabų šalių lygoje ir pan.).
Santykių dinamika ir politiniai pokyčiai
Žvelgiant į Šventojo Sosto diplomatinių santykių statistinę dinamiką aiškiai matyti, kad didžiausi pokyčiai įvyko per popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikatą. 1978 metais Vatikanas turėjo diplomatinius santykius su 84 valstybėmis, o pontifikato pabaigoje, 2005-aisiais, jau su 174 valstybėmis, t. y. išaugo daugiau nei du kartus. Žinoma, šiuos pasikeitimus lėmė ir XX amžiaus paskutinių dešimtmečių politiniai pokyčiai, pirmiausia Sovietų Sąjungos ir visos komunistų sistemos Rytų Europoje žlugimas. Bet būta ir kitų reikšmingų pasikeitimų, pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos diplomatinius santykius su Vatikanu užmezgė tik 1984 metais, kai prezidentu buvo išrinktas Ronaldas Reiganas.
Popiežiaus Benedikto XVI pontifikato laikotarpiu Šventasis Sostas užmezgė diplomatinius santykius su keturiomis valstybėmis: 2006 metais su nepriklausomybę įgijusia Juodkalnija, 2007-aisiais su Jungtiniais Arabų Emyratais, 2008 metais su Botsvana ir, kaip minėta, pernai su Rusija. Šiuo metu Vatikano diplomatinių ar kitokio rango atstovų nėra tik devyniose pasaulio valstybėse: Afganistane, Saudo Arabijoje, Butane, Kinijos Liaudies Respublikoje, Šiaurės Korėjoje, Maldyvuose, Omane, Tuvalu ir Vietname. Kaip galima pastebėti, tai daugiausia komunistų valdomos arba islamo Azijos šalys.
Vertinant religiniu, politiniu ar istoriniu požiūriu, padėtis gana skirtinga. Pavyzdžiui, Saudo Arabijoje krikščioniška vieša veikla yra uždrausta, tačiau karaliaus Abdalos apsilankymas Vatikane 2007 metų rudenį suteikė vilties, kad padėtis gali keistis. Kinijos Liaudies Respublikoje XX amžiaus viduryje įsiviešpatavus komunistams, Vatikano nunciatūra buvo perkelta į Taivanį, kuris oficialiai vadinasi Kinijos Respublika. Taigi, Šventasis Sostas diplomatinius santykius su Kinija lyg ir palaiko (tiesa, ne su didžiąja Kinijos Liaudies Respublika), tačiau nunciatūros sugrąžinimo į Pekiną dar teks palaukti.
Dabar tiesiogiai tik Vatikane atstovaujančius ambasadorius turi 80 pasaulio valstybių. Kiti diplomatiniai atstovai prie Šventojo Sosto tuo pat metu eina ambasadorių pareigas Italijoje ar kitose šalyse ir reziduoja jų sostinėse. Šventasis Sostas šiuo metu užsienyje turi 101 apaštalinę nunciatūrą, nes kai kurie nuncijai atstovauja Popiežiui keliose valstybėse (pavyzdžiui, Vilniuje reziduojantis apaštalinis nuncijus yra Šventojo Sosto diplomatinis atstovas Lietuvai, Latvijai ir Estijai). Pusė visų nuncijų (50) yra italai, 27 yra iš kitų Europos šalių (septyni ispanai, šeši lenkai, penki prancūzai), 14 iš Azijos (šeši iš Indijos, keturi iš Filipinų), šeši iš Šiaurės Amerikos (JAV), trys iš Afrikos ir vienas iš Lotynų Amerikos. Visi apaštaliniai nuncijai turi bažnytinį arkivyskupo titulą.
© 2010 XXI amžius
|