|
Penktadienis. Bet ne tryliktoji
Povilas Strapšys
Skubančioje šių laikų kasdienybėje internetas tapo nepakeičiamu pagalbininku, padedančiu susiorientuoti milžiniškuose informacijos srautuose. Strimgalviais keičiantis ir atsinaujinant informacijai, tik virtuali realybė padeda nuolat jausti naujienų pulsą. Ką rašo ir kuo džiugina skaitytojus lietuviškų interneto portalų lyderis?
Šalia pramogų ir paskalų visada galima atrasti ir rimtų pasiskaitymų. Štai pačiame naujienų portalo viršuje, kas laikraštyje būtų pirmasis jo puslapis, berniokiškos išvaizdos filosofė su neslepiamu pasimėgavimu triuškina šliužus. Kas tie bjaurūs gyvūnai? Ogi tie, kurie nesutinka su jos ir negausaus jos gerbėjų būrelio mintimis. Idėjomis tą pasibjaurėtiną anarchistinių minčių kratinį pavadinti būtų sunku. Bet puolami tie, kuriems autorė su savo minties broliais iš Naujosios kairės jaučia ypatingą neapykantą. Užsipultas ne tik garbus kunigas, išdrįsęs Sausio 13-ąją Seime prisiminti, kad labiausiai dabar yra griaunama šeimos institucija. Puolamas ir liberalus publicistas, ką tik nedviprasmiškai pareiškęs, kad Lietuvoje viešosios diskusijos monopolį ir nenuginčijamą teisę į teisuolių vardą bando užgrobti nedidelė agresyvi ir įtartinai vertybiškai orientuota akademinio jaunimėlio grupuotė, kurios dauguma susijusi su ta pačia liūdnai pagarsėjusia Naująja kaire. Ir bėda ne tai, kad mūsų jaunimėlis prisigraibstė XX a. septintojo dešimtmečio anarchistinių šūkių. Vakaruose tos idėjos jau palengva nueina į užribį ar tampa pavienių egocentriškų keistuolių manijomis. O ir tuometinių studentų ar hipių lyderiai šiandien yra respektabilūs biznieriai. Blogiausia tai, kad mūsų naujai iškepti intelektualai nesugeba diskutuoti su savo oponentais, netgi jei tai būtų jų mokytojai. Plačiai nuskambėjo istorija, kai ta pati filosofė, prof. A.Šliogerio privačiame (!) pokalbyje ironiškai patraukta per dantį, sukėlė didžiulį klyksmą ir parašė skundą VU vadovybei, reikalaudama jį nubausti.
Tiesa, pasiskaičius komentarus po pykčiu alsuojančios filosofės replika, neatrodo, kad dauguma Lietuvos gyventojų jau būtų pasirengę užmiršti tradicines savo vertybes ar ginti su moraliniu pakrikimu besiribojančią laisvės idėją. Netgi suskaičiavus atsiliepimus už ir prieš matome, kad mons. A. Svarinską ir V. Radžvilą palaiko maždaug 60 procentų visų komentatorių. Kadangi provincijoje interneto sklaida dar nėra tokia sparti kaip miestuose, reikėtų manyti, kad tokių žmonių žymiai daugiau. Ir tai nėra vien (nors ir to yra) keiksnojimas į vieną ar kitą pusę. Lietuvos skaitytojų išprusimas palengva kyla vieni skelbia skundikų, parašiusių prieš prof. A. Šliogerį raštą, pavardes, kiti ironizuoja, klausdami, ar neparašys modernistai tokio paties skundo ant V. Radžvilo. Treti, cituodami disidentą V. Bukovskį, primena, kad liguista tolerancija gali privesti iki nesąmonių pvz., Anglijoje jau laikoma blogu tonu švęsti Kalėdas, nes gali įsižeisti musulmonai. Dėl tos pačios mažumos iš pasakų knygų pašalinti trijų paršiukų (musulmonams tai nešvarus gyvulys) nuotykiai. Net didysis V. Šekspyras nėra labai sveikintinas, nes vieno jo veikalo herojus mauras Otelas, t. y. marokietis, o Romeo ir Džiuljetos istorija siutina vienalytės meilės gerbėjus ir gerbėjas...
Suprantama, kad galima būtų nekreipti dėmesio į tulžingus absoliučia laisve svaigstančių rašeivų paskvilius. Pagaliau juk ta pati filosofė neverta net minėtam kunigui užrišti batų raištelio. Juk be jo ar kitų jo idėjos brolių kovos ji šiandien tebūtų kokios NVS respublikos prezidento iki gyvos galvos asmenybės arba valdomosios demokratijos garbintoja. Tačiau kitos naujienų portalo antraštės irgi nedžiugina. Skaudžiausia Lietuvos šiandienos problema yra net ne postkomunistinio ar anarchistinio (kas iš esmės yra beveik tas pats) gaivalo puolimas, bet teisinio ir socialinio neteisingumo problema. Kol prokurorai ieško ir niekaip nesuranda pedofilų tinklo, į teismą pagaliau atvesdintas MGB smogikas dar turi įžūlumo pareikšti, kad partizanų jis nenušovė, nes jam užsikirto šautuvas... Ar įsivaizduojate kokį esesininką, teisme besiginantį, kad jam užsikirto šautuvas, todėl jis nekaltas? Bet čia Lietuva, čia dar ne tokių nesąmonių galima išgirsti. Štai penkiolikametės prostitutės auklėjamos skiriant pinigines baudas jų tėvams, o ciniški straipsnio komentatoriai šaiposi, kad jos ir įkliuvo tik todėl, kad neturėjo policijos stogo, o paprastai kalbant tų pareigūnų apsaugos.
Apie kiaurai supuvusią ir korumpuotą Lietuvos teismų sistemą rašoma jau senokai. Tik problemos neapsiriboja teismais ar policija. Šiaulietė pensininkė guodžiasi, kad dabar jai teks eiti pensijos pasiimti iš bankomato, o skaičiukų ji nematanti, todėl teks prašyti, kad juos surinktų ir patikrintų kas nors iš eilės. Žiauroka. Žmonės, visą gyvenimą neturėję reikalų su tokiu pinigų išgryninimo būdu, dabar turės vargti. Turbūt visiems aišku, kad dalis jų taps tose pačiose eilėse stovinčių sukčių ar vagišių aukomis. Bet valdininkams kas? Jie gal ir sutaupys pora litų laiškanešių sąskaita, tačiau pasityčios iš pensininkų.
Toliau internetinis naujienų dėmesys atsisuka į nusikaltimus ir nelaimes. Viename pakaunės sąvartyne vėl rastas negyvas kūdikis. Po poros dienų nužmogėjusi motina bus surasta, o dabar smulkiai aprašinėjama, kas ir kaip. Bažnyčiose tęsiama agitacija už saugų eismą, bet šiurpokų avarijų dar pasitaiko. Praeitais metais keliuose žuvusiųjų buvo labai mažai, šiemet žvarboka žiema įneša savo pataisų. Dabar dauguma tragiškų avarijų įvyksta vietinės reikšmės keliuose arba dėl prastų oro sąlygų. Beje, dažnai blogu žodžiu minima tranzitinė magistralė VIA Baltika, užgrūsta pravažiuojančių sunkiasvorių vilkikų.
Intelektualams palikta diskusija apie emigracijos žalą ar (ir) naudą. Kol diskutuotojai ginčijasi dėl tautos likimo, net oficialioji statistika kalba apie naują didžiulę emigracijos bangą. Ekonomiškai ta emigracija gal ir naudinga. Vyriausybė raportuoja apie sąlyginai nedidelę bedarbystę, o emigrantai paremia savo giminaičius Lietuvoje pinigais. Tačiau kraštas tuštėja. Bepigu emigruoti 2 ar net 3 milijonams lenkų, kai šalyje jie turi 38 mln. gyventojų. O ką daryti Lietuvai, jau netekusiai penktadalio savo piliečių?
Sakote, kad autorius sąmoningai ir kryptingai atsirinkinėjo informaciją ir pasistengė nupiešti kuo niūresnį vaizdą? Visai ne. Jis tik apžvelgė sausio penkioliktosios delfi.lt portalo antraštes. Penktadienio, nors ir ne tryliktosios...
© 2010 XXI amžius
|